EKONOMIKA
2022.04.22. Pajutę nerimą dėl finansų gyventojai vėl jungia taupymo režimą
Kas antras Lietuvos gyventojas sako, kad dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje atideda stambesnius pirkinius ir riboja kasdienes savo išlaidas. Kone kas trečias gyventojas, jausdamas nerimą dėl finansų, teigia atsidedantis daugiau lėšų santaupoms. Tokius duomenis atskleidžia reprezentatyvi „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa.
„Didesnių ar mažesnių nuogąstavimų dėl savo asmeninių ar šeimos finansų turi 9 iš 10 gyventojų, parodė tyrimas. Šis Rusijos karinės agresijos Ukrainoje bei augančios infliacijos sukeltas nerimas turi įtakos ir finansinės elgsenos pokyčiams. Gyventojai ne tik atideda nebūtinus pirkinius, bet ir skiria daugiau dėmesio savo biudžeto planavimui“, – sako Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
Gyventojų apklausos duomenimis, didesnį dėmesį savo biudžeto planavimui nurodo skiriantys 2 iš 5 gyventojų, o kaupti daugiau santaupų stengiasi 2 iš 7 respondentų.
Ketvirtadalis respondentų finansinio stabilumo nurodo siekiantys nerizikuodami keisti darbo ir mėgindami įsitvirtinti esamoje darbovietėje.
Finansiniams iššūkiams pasirengę geriau
Remiantis tyrimu, karo Ukrainoje akivaizdoje gyventojai dėl savo finansų jaudinasi labiau, nei 2020 m., kai pasaulyje įsismarkavo koronaviruso pandemija. Kita vertus, pandemijos laikotarpiu namų ūkiai šeimos biudžeto valdymui skyrė daugiau svarbos, nes dažnam tai buvo primirštas dalykas.
Pasak J. Cvilikienės, šiuo metu ribojantys įprastas išlaidas nurodo 46 proc. gyventojų, o 2020 m. taip teigiančių buvo net 63 proc. Nuo 51 proc. prieš dvejus metus koronaviruso krizės pradžioje iki 40 proc. šiandieninės krizės akivaizdoje sumažėjo teigiančių, kad skiria didesnį dėmesį savo biudžeto planavimui.
Tiesa, palyginti su koronaviruso pandemijos pradžios metais, pastebimai – 11 proc. punktų – išaugo santaupas aktyviau planuojančių kaupti gyventojų dalis.
„Tai, kad mažiau gyventojų nurodo ribojantys išlaidas, nors tuo pat metu auga taupančiųjų skaičius, leidžia daryti prielaidą, jog kelerius metus iš eilės gana pastebimai augę atlyginimai realybėje leidžia amortizuoti finansinius neramumus. Kitaip tariant, mažiau ribodami išlaidas gyventojai turi daugiau resursų taupymui“, – atkreipia dėmesį J. Cvilikienė.
Nerimas dėl santaupų ir artimųjų
Vis dėlto, kaip pastebi J. Cvilikienė, net turint sukaupus nemažą finansinį rezervą ir darbuojantis srityje, tiesiogiai nesusijusioje su krizės labiausiai paveiktais sektoriais, nerimo jausmas dėl finansų yra visiškai natūralus.
Kaip rodo apklausos duomenys, gyventojai labiausiai nuogąstauja dėl santaupų trūkumo ir galimybės finansiškai pasirūpinti savo šeimos nariais. Tai, kad juos labai jaudina šie aspektai, nurodo, atitinkamai, 33 ir 27 proc. respondentų.
Dėl galimo reikšmingo pajamų sumažėjimo arba darbo netekimo labai besijaudinantys nurodo, atitinkamai, 22 ir 12 proc. apklaustųjų.
„Gyventojų nerimas dėl santaupų trūkumo išlieka panašus, kaip ir koronaviruso krizės pradžioje, tad šiuo metu šiek tiek daugiau finansinės ramybės galime susikurti patys sau – imdami rūpintis savo santaupomis, sukaupdami pakankamą finansinį rezervą ar didindami jau turimą finansinę „pagalvę“, – sako Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
Atgal
.jpg)
