EKONOMIKA
2022.06.23.Komentaras: Lietuvos bankas siūlo ištaisyti svarstomo naujojo kriptoturto sektoriaus reguliavimo silpnąsias vietas
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) pataisos, kurioms jau pritarė Vyriausybė, sustiprins pinigų plovimo ir kitų rizikų dinamiškame virtualiųjų valiutų (kriptoturto) sektoriuje valdymą. Vis dėlto pakeitimų rengimo finišo tiesiojoje sušvelninti reikalavimai palieka spragų neskaidriai veiklai.
Komentuoja Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta
Pastaraisiais metais virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjų rinka Lietuvoje itin dinamiška ir sparčiai plėtojasi. Šių paslaugų teikėjų skaičius šalyje pašoko nuo 9 (2020 m.) iki 407 (šių metų antrąjį ketvirtį). Pagal kriptoturto sektoriuje veikiančių įmonių skaičių esame tarp lyderių visoje Europos Sąjungoje, tačiau kokybiško sektoriaus reguliavimo kontekste esame prie prasčiausių. Tokį didelį susidomėjimą Lietuvos rinka lėmė minimalus reguliavimas, palankios sąlygos pradėti veiklą Lietuvoje be licencijos ir sugriežtintas virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjų sektoriaus reguliavimas kaimyninėse valstybėse, pavyzdžiui, Estijoje. Itin spartus sektoriaus augimas lemia ir didėjančią pinigų plovimo riziką. Pagal tarptautinių ir nacionalinių institucijų vertinimus, Lietuvoje pinigų plovimo rizika, susijusi su virtualiųjų valiutų sektoriumi, laikytina didele, todėl reikalingas ir kokybiškas reguliavimas, kuris leistų tinkamai valdyti rizikas.
Virtualiųjų valiutų pervedimai savo esme, keliamomis rizikomis ir techniškai skiriasi nuo įprastų lėšų pervedimų dėl būdingos tarpvalstybinės veiklos, visuotinio pasiekiamumo ir technologinių savybių. Dėl to reikalavimai, taikomi virtualiųjų valiutų sandoriams, turi būti griežtesni nei sandoriams, atliktiems įprastoje valiutos keitykloje. Vartotojai gali perkelti virtualųjį turtą per didelį skaičių virtualiųjų valiutų piniginių skirtingose šalyse daug didesniu mastu ir didesniu greičiu nei įprastų pervedimų atveju. Siekdami neatkreipti teisėsaugos institucijų dėmesio ir išvengti sankcijų, nusikaltėliai dažnai perveda nedideles sumas. JAV finansinės žvalgybos padalinio (FinCEN) atlikto tyrimo duomenimis, didžioji dalis įtartinos veiklos ataskaitose nurodytų lėšų pervedimų yra maži (71 % – iki 500, 57 % – iki 300 JAV dol.). Be to, apsunkinamas tarptautinių finansinių sankcijų įgyvendinimas – į tarptautinių finansinių sankcijų sąrašus įtraukti asmenys, siekdami jas apeiti, gali atlikti virtualiojo turto pavedimus.
Lietuvos bankas kartu su Finansų ministerija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba bei Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centru parengė Įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama stiprinti pinigų plovimo rizikų kriptovaliutų sektoriuje valdymą, didinti jo skaidrumą ir griežčiau reglamentuoti paslaugų teikėjų veiklos sąlygas. Vyriausybei pritarus Įstatymo pakeitimams ir svarstymui persikėlus į Seimo komitetus, Lietuvos bankas primygtinai ragina atkreipti dėmesį į teisėkūros proceso metu paskutinę akimirką įtrauktą pirminio projekto priežiūros reikalavimų sušvelninimą, kuris kaip šaukštas deguto gali sugadinti medaus statinę.
Siekdamas užtikrinti veiksmingesnį virtualiųjų valiutų sektoriaus rizikų valdymą, Lietuvos bankas siūlo atsisakyti paliktos galimybės vykdyti anoniminius sandorius iki 700 Eur vertės ir pradėti tikrinti informaciją apie sandorius kaip įmanoma anskčiau. Siūlome tikslinti Įstatymo projektą:
1. Nustatyti reikalavimą dėl klientų tapatybės nustatymo nuo 0 Eur ribos (vietoj siūlomos 700 Eur ribos)
Pradiniame Įstatymo projekte buvo siūloma patikslinti kliento tapatybės nustatymo reikalavimus numatant, kad virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjai privalo nustatyti visų klientų tapatybę, prieš atlikdami visas virtualiosios valiutos keitimo operacijas ar sandorius virtualiąja valiuta arba prieš įnešdami į depozitinę virtualiųjų valiutų piniginę, arba iš jos išimdami virtualiąją valiutą taikant 0 Eur ribą. Lietuvos bankas ir toliau palaiko tokią Įstatymo projekto redakciją. Kliento tapatybės nustatymo nuo 0 Eur ribos vykdant kriptoturto pervedimus reikalavimas jau taikomas Prancūzijoje, Lichtenšteine, Pietų Korėjoje, Singapūre ir Estijoje .
2. Nustatyti reikalavimo tikrinti informaciją apie virtualiųjų valiutų pavedimų siuntėją ir gavėją įsigaliojimą nuo 2024 m. sausio 1 d. (vietoj siūlomos 2025 m. sausio 1 d.)
Reikalavimas virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjams tikrinti tokią informaciją šiuo metu svarstomas Europos Taryboje – jį numatoma įteisinti Reglamente dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas ir tam tikrą kriptoturtą. Jis būtų taikomas tiesiogiai visose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Numatomas šio reglamento įsigaliojimas – iki 2025 m., todėl nacionalinio reguliavimo įsigaliojimas nuo 2025 m. sausio 1 d. Lietuvoje nesukurs jokios pridėtinės vertės, nėra prasmingas ir neužtikrins tinkamo rizikos valdymo bei mažinimo iki įsigalios ES reikalavimai. Informacijos tikrinimo reikalavimas jau taikomas arba planuojamas taikyti artimiausioje ateityje Japonijoje, Singapūre, Pietų Korėjoje, Malaizijoje, Indonezijoje, Filipinuose, Taivane, Honkonge, Tailande, Šveicarijoje, JAV, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, Pietų Afrikoje, Vokietijoje ir Estijoje.
Atgal
.jpg)
