EKONOMIKA
20222.06.30. Finansų ministerija: Lietuvos ekonomika šiemet augs 1,6 proc.
Nepaisant karo sukelto šoko ir didžiulio neapibrėžtumo, Lietuvos ekonomika turėtų išlikti augimo kelyje – ūkio plėtra sieks 1,6 proc. šiemet ir 2,1 proc. 2023 metais. Tai numatoma Finansų ministerijos atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje 2022–2025 metams.
„Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą karo Ukrainoje ir energetinio šoko akivaizdoje. Nepaisant iššūkių, šalies ūkio plėtra turėtų tęstis tiek šiemet, tiek ir kitais metais. Atsispiriant nuo stiprios darbo rinkos padėties, darbo užmokesčio augimo projekcijas šiems metams peržiūrėjome į viršų – atlyginimų augimas bus reikšmingas ir viršys 13 proc. Atsižvelgiant į energijos ir maisto produktų kainų dinamiką tarptautinėse rinkose, taip pat į viršų peržiūrėtos ir infliacijos projekcijos. Numatome, kad šiemet itin aukštas kainų augimas 2023 metais turėtų lėtėti iki 6 proc. Pabrėžtina, kad tarptautinių institucijų palankiai įvertintos Vyriausybės taikomos infliacijos pasekmių švelninimo priemonės – nukreiptos į pažeidžiamiausių gyventojų pajamų didinimą bei dalies energijos išteklių kainos amortizavimą – padės sumažinti neigiamą infliacijos poveikį gyventojų perkamajai galiai, ypač kainų augimo piko laikotarpiu“, – kalbėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Finansų ministerijos parengtame ekonominės raidos scenarijuje projektuojama, jog šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 1,6 proc., 2023 metais – 2,1 proc., o 2024–2025 metais – po 3 proc. per metus.
Šiemet atlyginimų augimas bus spartesnis nei manyta kovą ir viršys 13 proc. Numatoma, jog darbo užmokesčio (DU) augimą Lietuvoje skatins: Vyriausybės priimti sprendimai dėl viešojo sektoriaus darbuotojų – mokytojų, medikų, pareigūnų ir kt. – atlyginimų didinimo, padidintas pareiginės algos bazinis dydis valstybės tarnautojams ir kitiems biudžetinių įstaigų darbuotojams, reikšmingai (13,7 proc. iki 730 eurų) padidintas minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) bei stipri kvalifikuotų darbuotojų paklausa ir trūkumas, su kuriuo susiduria tiek privatusis, tiek viešasis sektorius. Numatoma, kad 2023 metais atlyginimų augimas bus kiek lėtesnis, bet išliks reikšmingas ir sieks 8,4 proc. Šiam dydžiui įtakos turės Vyriausybės sprendimai dėl MMA ir viešojo sektoriaus DU.
Karo akivaizdoje darbo rinka išliks atspari – nei šiemet, nei 2023 metais nesitikima nedarbo lygio išaugimo. Šiemet užimtų gyventojų skaičius sudarys 0,7 proc., o nedarbo lygis, lyginant su pernai, nežymiai sumažės ir sieks 7 proc. Pablogėjusi geopolitinė situacija trumpuoju laikotarpiu neigiamai paveiks darbuotojų paklausą eksportuojančiose pramonės ir transporto įmonėse. Tačiau į vidaus rinką orientuotose veiklose darbo jėgos paklausa turėtų išlikti stipri, todėl stipraus darbo rinkos pablogėjimo nesitikima. Prognozuojama, jog ateinančiais metais nedarbo lygis išliks stabilus (7 proc.).
Įvertinus pirmojo šių metų ketvirčio faktinius duomenis, šiemet Lietuvos eksporto susitraukimas bus mažesnis nei tikėtasi kovą. Numatoma, jog Lietuvos prekių eksportas, atsižvelgiant į tai, kad pirmuosius keturis metų mėnesius išlaikė spartų metinį augimo tempą, sumažės 2,5 proc. (vietoje kovą projektuotų -6 proc.), o 2023–2025 metais vidutiniškai augs apie 3,4 proc. per metus.
Ekonominės raidos scenarijuje numatoma, jog karo Ukrainoje sukelta geopolitinė įtampa, spartus žaliavų brangimas, vis dar besitęsiantys tiekimo grandinių sutrikimai ir itin padidėjęs neapibrėžtumas apsunkins projektų planavimą ir įgyvendinimą, todėl investicijos Lietuvoje 2022 metais neaugs taip sparčiai, kaip pernai (7 proc.) ar pirmąjį šių metų ketvirtį (5,4 proc.). Tačiau šiemet jos augs sparčiau nei buvo numatyta kovą (2,5 proc.) ir sieks 3,2 proc., o 2023–2025 metais galėtų vidutiniškai būti 5,2 proc. per metus didesnės. Vienas iš vidutiniu laikotarpiu investicijų raidą lemsiančių veiksnių bus viešojo sektoriaus vykdoma investicinė politika, įskaitant ES fondų ir „Naujos kartos Lietuva“ plano lėšas. Šiemet namų ūkių vartojimas taip pat didės ženkliau nei buvo projektuota kovą (2,1 proc.), sieks 2,5 proc. Vyriausybės infliacijos pasekmių švelninimo priemonės, nukreiptos tiek į gyventojų pajamų didinimą, tiek į būsto išlaikymo išlaidų sumažinimą padės dalinai amortizuoti augančių kainų įtaką gyventojų perkamajai galiai. Be to, gyventojų finansinę padėtį gerins su darbo santykiais susijusių pajamų augimas, didinamas neapmokestinamas pajamų dydis ir kiti veiksniai. Vidutiniu laikotarpiu nuslopus ir stabilizavusis kainų augimui, o pajamoms toliau didėjant – gyventojų perkamoji galia stiprės ir namų ūkių vartojimo išlaidos 2023–2025 metais augs vidutiniškai 3,3 proc. per metus.
Įvertinus vartotojų kainų raidos tendencijas ir atnaujintas Europos Komisijos technines prielaidas dėl naftos kainų raidos 2022 metais vidutinė metinė infliacija šalyje sudarys 15,8 proc. t.y. 6 procentiniais punktais daugiau nei projektuotą kovo mėnesį. Pagrindiniu infliacijos veiksniu šiemet išliks aukštos importuojamų energijos žaliavų kainos, kurioms reikšmingą didinantį poveikį turi karas Ukrainoje. Kiek mažesnį nei energijos kainos, bet stiprų didinantį poveikį infliacijai turės tebekylančios maisto, paslaugų, pramoninių ne energijos prekių kainos.
Numatoma, jog infliacijos pikas bus pasiektas šiemet, o 2023 metais kainų augimo tempas turėtų lėtėti iki 6 proc. 2024–2025 metais, laikantis prielaidos, kad energijos žaliavų kainos išliks stabilios, infliacijos tempas turėtų priartėti prie 2 proc.
Anot finansų ministrės G. Skaistės, šiuo metu suintensyvėjusią infliaciją Vyriausybė siekė amortizuoti pasiūlydama didžiausią Europoje, atsižvelgiant į šalies BVP dydį, 2,26 mlrd. eurų „Infliacijos pasekmių sušvelninimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo“ paketą. Įgyvendinant jį, gegužę patobulintame 2022 m. valstybės biudžete, numatytas beveik milijardas eurų gyventojų pajamų didinimui ir energijos kainų augimo amortizavimui.
„Mūsų sprendimai nuo birželio pradžios gyventojams garantuoja perkamąją galią stiprinančias priemones, užtikrinančias, jog pažeidžiamų visuomenės grupių pajamos būtų didesnės ne mažiau kaip 15 proc., lyginant su praėjusiais metais. Lėšos skiriamos NPD, pensijų, išmokų neįgaliesiems, vaiko pinigų didinimui. Taip pat nuo liepos 1 d. antrajam metų pusmečiui pradedamas pusės milijardo eurų apimties dujų ir elektros kainų augimo dalies kompensavimas gyventojams, o nuo vasaros antrosios pusės – priimamos paraiškos verslo persiorientavimui prie atsinaujinančių energijos išteklių ir energijos efektyvumo priemonių, – sakė ministrė G. Skaistė. – Šiuo metu intensyviai stebime tiek pasaulinės, tiek nacionalinės ekonomikos situaciją. Jei rudeniop matysime, jog ekonomika ES stoja – turime aiškų planą ir rengiamės alternatyviam scenarijui. Tačiau esant dabartinėms prognozėms manome, kad esamas paketas atliepia pagrindinius iššūkius“.
Ekonominės raidos scenarijus sudarytas išskirtinai padidėjus išorės aplinkos nestabilumui, tebevykstant aktyviems kariniams veiksmams Ukrainoje. Egzistuoja reikšmingos neigiamos rizikos, dėl kurių šiame scenarijuje numatytų pagrindinių rodiklių įverčiai galėtų keistis. Taip pat egzistuoja ir teigiamų rizikų, dėl kurių ekonominė raida gali būti palankesnė nei numatyta šiame scenarijuje.
Visą ekonominės raidos scenarijų 2022–2025 metams rasite čia.
Prezentaciją rasite čia.
Papildoma informacija:
Ekonominės raidos scenarijus atnaujintas įvertinus faktinę Lietuvos ekonomikos raidą per pirmuosius 2022 metų mėnesius, po Finansų ministerijos 2022 metų kovą paskelbto scenarijaus pasikeitusią projekcijų sudarymo statistinę bazę, ekonominiam aktyvumui įtakos turinčius Vyriausybės sprendimus, numatytus patikslintame Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme, ir epidemiologinės situacijos bei išorės aplinkos pokyčius. Scenarijaus prielaidos dėl išorės aplinkos atitinka Europos Komisijos šių metų gegužę paskelbtą ekonominę prognozę.
Statistinių duomenų ir kitos informacijos įtraukimo į Ekonominės raidos scenarijų data – birželio 10 d. imtinai.
Atgal
.jpg)
