VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

EKONOMIKA

2022.09.18. Kokie yra infliaciją lemiantys veiksniai ir ką jie sako apie infliacijos ir jos poveikio mažinimo priemonių tinkamumą?

Bendrajai infliacijai Lietuvoje pastaruosius porą metų didžiausią įtaką turėjo išorės veiksniai – importuotos energijos kainos – tačiau prie jos padidėjimo prisidėjo ir vidaus veiksniai. Vidaus veiksniai, konkrečiau – įtampa darbo rinkoje – itin reikšmingai veikė grynosios infliacijos, t. y. atmetus labiausiai svyruojančias energijos ir maisto kainas, raidą, rodo Lietuvos banko ekonomistų atlikta infliaciją Lietuvoje lemiančių veiksnių analizė.

Komentuoja Laura Mociūnaitė, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė.

Bendrosios infliacijos analizė atskleidžia reikšmingą išorės veiksnių įtaką. Atsižvelgus į įvertintą energijos kainų pokyčio įtaką bendrajai infliacijai ir į pastaruoju metu sparčiai kilusias importuotos energijos kainas, nustatyta, kad energijos kainų augimas pastaruosius porą metų buvo pagrindinis infliaciją lemiantis veiksnys. Vidiniai veiksniai, kuriuos bendrosios infliacijos analizėje reprezentuoja nedarbo lygis, taip pat turėjo įtakos bendrajai infliacijai ir prisidėjo prie jos didėjimo.

Grynąją infliaciją reikšmingai veikia vidaus veiksniai,​ kuriuos šioje analizėje reprezentuoja įtampos darbo rinkoje rodiklis. Įtampos darbo rinkoje rodiklis beveik visu analizuojamu laikotarpiu buvo pagrindinis grynąją infliaciją lėmęs veiksnys. Kitaip tariant, šis rezultatas rodo, kad grynosios infliacijos dinamikai reikšmingą įtaką daro šalies padėtis verslo ciklo fazės atžvilgiu, ypač situacijos darbo rinkoje požiūriu. Tiesa, būtent šių metų pirmąjį ketvirtį, sparčiai brangstant energijai, elektros ir dujų kainų įtaka grynajai infliacijai buvo didžiausia.

Šios analizės įžvalgos galėtų būti naudingos svarstant ir tinkamai parenkant infliacijos mažinimo bei jos pasekmių gyventojams ir verslui švelninimo priemones. Atsižvelgus į analizės metu atskleistus infliaciją lemiančius veiksnius, matyti, kad Lietuvos institucijų galimybės efektyviai paveikti išorės veiksnius, tokius kaip energijos išteklių ar žaliavų kainos, yra ribotos, tačiau jos gali turėti įtakos vidaus veiksniams. Svarstant vidaus veiksnius, neretai kyla pagunda kovoti su infliacija mažinant tam tikrų mokesčių tarifus, pavyzdžiui, PVM, tačiau tokių sprendimų tarptautinė praktika ir ekonomikos ekspertų įžvalgos rodo, kad mokesčių tarifų mažinimo poveikis galutiniam vartotojui yra mažas, be to, dažniausiai nulemia ir reikšmingą biudžeto pajamų netekimą. Dėl to gerokai racionaliau būtų telkti pastangas infliacijos poveikio gyventojams ir verslui švelninimui. Tačiau tai neturėtų būti daroma tomis priemonėmis, kurios didintų įtampą darbo rinkoje (pvz., teikti perteklinę paramą, ar vykdyti perteklinį išlaidavimą, tai stipriai didintų paklausą šalies viduje), nes analizė rodo, kad didelė įtampa darbo rinkoje reikšmingai didina infliaciją.

Svarstant šiuo metu susidariusios aukštos infliacijos ir jos poveikio mažinimo priemones, trumpuoju laikotarpiu siūloma laikytis tokių principų: 1) vykdyti fokusuotą socialinę politiką, išteklius nukreipiant tikslinei pagalbai pažeidžiamiausiems gyventojams; 2) tobulinti sisteminius ir automatinius socialinės paramos mechanizmus, pagal kuriuos parama gyventojus pasiektų tada, kai jų gyvenimo sąlygos atitiks iš anksto numatytus kriterijus; 3) energijos kainų didėjimas didina paskatas mažiau ir efektyviau naudoti energiją, todėl taikomos priemonės neturėtų naikinti paskatų taupyti ir efektyviau naudoti energiją; 4) viešomis lėšomis finansuojamos priemonės neturėtų lemti perteklinės paklausos ekonomikoje susidarymo, nes tai skatina infliaciją; 5) siūlyti tobulinti Nord Pool elektros biržos algoritmą; 6) energetinis šokas skirtingas verslo šakas veikia skirtingai, tad svarstant paramą verslui, pirmiausia reiktų koncentruotis į labiausiai nuo energijos priklausomus ir paveiktus sektorius; svarbus yra laiko veiksnys – esminis šokas prasidėjo šių metų liepos mėn. Ilgesnėje perspektyvoje siūloma: 1) investuoti į elektros energijos generaciją, kuri leistų elektros kainas Lietuvoje atsieti nuo iškastinio kuro; 2) skatinti mažesnį energijos vartojimą didinant šalies energetinį efektyvumą.

 

 

Atgal