VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

EKONOMIKA

2022.10.22.Investuotojai nerimauja dėl palūkanų didinimui nepasiduodančios JAV ekonomikos

 

Matas Laukevičius, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas

 Pasaulio finansų rinkose tęsiasi dideli svyravimai – investuotojai laukia duomenų apie lėtėjančią JAV ekonomiką, tačiau šios šalies darbo rinka toliau demonstruoja atsparumą. Todėl sparčiai griežtinamos pinigų politikos perspektyva išlieka, o karas Ukrainoje ir energetinė krizė Europoje teigiamų prošvaisčių kol kas nežada.

JAV darbo rinka išlieka stipri

JAV akcijų rinkos paskutinį metų ketvirtį pradėjo su trenksmu – per pirmąsias dvi spalio dienas indeksai „atšoko“ nuo pastarųjų dvejų metų žemumų, o pagrindinis JAV indeksas „S&P 500“ pakilo 5,6 proc. Tai buvo geriausias dviejų dienų pokytis nuo 2020 m. ir trečia geriausia spalio mėnesio pradžia nuo 1930 m.

Sparčiai griežtinamos pinigų politikos perspektyva išlieka
Kai kurios neigiamos staigmenos ekonomikos ataskaitose sustiprino investuotojų nuotaikas dėl galimybės, kad JAV Federalinis rezervų bankas (FED) sulėtins palūkanų didinimo tempą. Tiekimo valdymo instituto (ISM) gamybos aktyvumo rodiklis rugsėjo pabaigoje nukrito iki 50,9 (žemesnis nei 50 lygis rodo susitraukimą). Tai žemiausias lygis nuo 2020 m., prasilenkęs ir su analitikų lūkesčiais. 
Vis dėlto vėliau pasirodę darbo rinkos stiprėjimo ženklai vėl sužadino baimę dėl infliacijos ir pakeitė rinkų kryptį. Darbo departamentas pranešė, kad rugsėjį ekonomikoje atsirado 263 tūkst. darbo vietų, o nedarbo lygis vėl nukrito iki 3,5 proc. 
Daugiau nerimo galėjo sukelti netikėtas dalyvavimo darbo rinkoje sumažėjimas iki 62 proc., rodantis, kad konkurencija dėl laisvų darbuotojų išlieka intensyvi. Kita vertus, darbo užmokesčio augimas JAV pradeda išsikvėpti.

Numatomas 0,75 proc. punkto padidinimas

JAV paskelbus rugsėjo infliacijos duomenis ir bazinei metinei infliacijai pasiekus 6,6 proc. lygį, kuris yra aukščiausias šiemet, rinkos atrodė gana nervingos. Tuo metu palūkanų ateities sandoriuose buvo pilnai įskaičiuotas ketvirtasis bazinių palūkanų padidinimas 0,75 proc. punkto, apie kurį FED turėtų paskelbti per lapkričio 2 d. vyksiantį susitikimą. 
Spalio 14 d. duomenimis, per dviejų savaičių laikotarpį „Dow Jones“ indeksas paaugo 0,49 proc. iki 29 634 punkto, „S&P 500“ liko šių metų žemumose ir sumažėjo 2,5 proc., o „Nasdaq Composite“ prarado apie 4,5 proc. savo vertės.

JAV doleris toliau demonstruoja raumenis

Valiutų rinkose JAV doleris pirmąją spalio savaitę prarado šiek tiek vertės euro atžvilgiu, o vėliau išlaikė stiprėjimo pozicijas, investuotojams laukiant infliacijos duomenų. Kaip tikėtasi, duomenys parodė toliau augančią infliaciją, o stipri JAV darbo rinka dar labiau įtvirtino didesnių bazinių palūkanų tikimybę. 
„Swedbank“ valiutų strategų vertinimu, remiantis dabartinėmis tendencijomis JAV darbo rinkoje ir pasaulyje, tikėtinas tolesnis bazinių palūkanų padidinimas 0,75 proc. punkto ir išliekantis stiprus doleris kitų valiutų atžvilgiu.
Tuo metu euro kursas ir toliau išlieka žemiau pariteto su JAV doleriu ribos. Spalio 14 d. euras fiksavo kritimą ir buvo prekiaujamas santykiu 1 euras už 0,97 JAV dol.
Per pastarąsias savaites stipriai svyravęs svarų sterlingo kursas, galiausiai susigrąžino dalinį palaikymą po informacijos, jog naujasis iždo kancleris Kvazi Kwartengas atsistatydins, o vyriausybės mokesčių politika bus peržiūrėta. Sterlingo kursas nuo spalio pradžios JAV dol. atžvilgiu susilpnėjo 1,3 proc. iki 1,11 JAV dol. ribos.
Japonijos jena nukrito beveik 3 proc., o spalio 14 d. jos kursas siekė apie 148 jenas už 1 JAV dol.

Didėjantis JAV obligacijų pajamingumas

Obligacijų rinkose JAV iždo obligacijų pajamingumas savaitės pabaigoje šoktelėjo iki 14 metų aukštumų po to, kai duomenys parodė didesnį nei tikėtasi JAV vartotojų kainų augimą praėjusį mėnesį. Tai padidino nuogąstavimus, kad FED pasiryžimas bet kokia kaina sutramdyti infliaciją gali sukelti recesiją.
10 metų trukmės JAV iždo obligacijų pajamingumas dviejų savaičių perspektyvoje pakilo 33 baziniais punktais ir pasiekė 4 proc. lygį. 2 metų trukmės obligacijų pajamingumas, kuris dažniausiai seka palūkanų normų lūkesčius, per pastarąsias savaites pakilo 36 baziniais punktais iki 4,48 proc. ir penktadienį taip pat pasiekė naują aukščiausią lygį šiais metais.
Pajamingumo kreivė, matuojama atotrūkiu tarp 2 ir 10 metų obligacijų, išliko apversta ir išlaikė neigiamą 48 bazinių punktų skirtumą, kuris trečiojo ketvirčio pabaigoje buvo pakilęs iki 51 punkto. Kaip pažymi „Swedbank“ analitikai, šios kreivės inversijos gylis ir inversijos trukmė (102 dienos) koreliuoja su verslo ciklu ir yra galimos recesijos indikatorius.

Agresyvus ECB tonas

Paskelbtas rugsėjį vykusio Europos centrinio banko (ECB) pinigų politikos susitikimo protokolas parodė aiškų palaikymą agresyviam palūkanų normų didinimui dėl augančio susirūpinimo, jog infliacija regione kol kas stipriai įsitvirtinusi. Infliacija euro zonoje rugsėjį paspartėjo iki 10 proc. 
Kaip rodo protokolo išrašas, kai kurie politikos formuotojai iš pradžių palaikė pagrindinės palūkanų normos padidinimą 0,50 proc., tačiau po diskusijų „labai didelis“ balsuojančių narių skaičius pasisakė už 0,75 proc. Vyriausiasis ECB ekonomistas Philipas Lane'as, kuris dažniausiai pasisako už laisvesnę pinigų politiką, pasiūlė didesnį žingsnį ir nurodė, kad reikės toliau didinti palūkanų normas.
Spalio pradžioje Anglijos bankas buvo priverstas įsikišti į rinką ir supirkinėti Jungtinės Karalystės ilgalaikes obligacijas, siekdamas išgelbėti pensijų fondus nuo per didelių įmokų už išvestinių priemonių sandorius. Ši intervencija suveikė taip, kaip ir buvo tikėtasi, o pajamingumo pakilimas buvo sustabdytas.

Nuosaikus Europos akcijų indeksų prieaugis

Spalio pradžioje Europos akcijų rinkas buvo aplankiusi viltis, kad centriniai bankai gali sulėtinti palūkanų didinimo tempus. Europos „STOXX Europe 600“ indeksas pirmą spalio savaitę užbaigė 0,98 proc. pakilimu. Pagrindiniai Europos indeksai taip pat pakilo, nors vėliau rinkos sentimentas pasikeitė.
Europos „STOXX 600“ akcijų indeksas šiek tiek atsispyrė nuo šių metų žemiausio lygio ir dviejų savaičių laikotarpį spalio 14 d. baigė nereikšmingu 0,12 proc. prieaugiu. Vokietijos DAX indeksas, per pastarąsias dvi savaites išsiskyręs dideliu kintamumu, jas užbaigė maždaug 2 proc. prieaugiu. Jungtinės Karalystės „FTSE 100“ indeksas taip pat fiksavo šių metų žemumas ir pastaruoju metu nuo „dugno“ atsispyrė apie 2 proc.

Azijos rinkose vyravo teigiamos nuotaikos

Po sudėtingo rugsėjo Azijos akcijų rinkos spalio pradžią pažymėjo dideliu šuoliu. Šis ketvirtis jose prasidėjo teigiama nuotaika, kurią lėmė tas pats JAV ir Europos rinkose pasireiškęs lūkestis dėl švelnesnio bazinių palūkanų didinimo.
 
Tačiau vėliau paskelbti JAV darbo užmokesčio privačioje srityje ir paslaugų sektoriaus duomenys sumažino viltis dėl tikėtino pinigų politikos sušvelninimo, o pasitikėjimą taip pat pakirto JAV FED pareigūnų komentarai dėl išliekančio griežtesnės pinigų politikos poreikio.
Japonijos „Nikkei“ savaitę užbaigė 3 proc. aukščiau, o Kinijos „CSI 300“ paaugo 3,3 proc., tuo metu Honkongo „Hang Seng“ palaikė stabilią traukimosi tendenciją ir sumažėjo apie 3 proc.

Estų „Harju Elekter“ simbolinė sukaktis ir šuolis

Rugsėjo 30 d. Estijos inžinerinė kompanija „Harju Elekter“ pažymėjo 25 metų sukaktį nuo to momento, kai buvo listinguota Talino vertybinių popierių biržoje. Ji buvo viena pirmųjų estų kompanijų, atėjusių į biržą ir taip pritraukusi kapitalo savo plėtrai.
Šiandien „Harju Elekter“ yra viena iš 6 kompanijų, kurios į biržą buvo įtrauktos per pirmą Estijos nepriklausomybės dešimtmetį ir kurių akcijos vis dar listinguojamos. Be to, per visą šį laikotarpį „Harju Elekter“ galėjo pasigirti stabiliais rezultatais ir yra vienintelė biržos kompanija, kuri dividendus išmokėjo kasmet visus 25 metus. Jos dividendų politika – kasmet dividendams skirti iki trečdalio pelno.
Be to, spalio 12 d. šios bendrovės akcijos nustebino 20 proc. siekusiu šuoliu paskelbus informaciją, kad startuolio „Skeleton Technologies“, į kurį investavusi „Harju Elekter“, baterijos technologija sudomino energetikos milžinę „Shell“. Praėjus pirminei euforijai akcijų kaina šiek tiek sumažėjo, o dviejų savaičių laikotarpį baigė 11,58 proc. prieaugiu 5,59 euro lygyje.

Netikėtas sprendimas labiau apriboti naftos gavybą

Spalio pradžioje naftą išgaunančias šalis vienijanti organizacija OPEC+ kiek netikėtai pranešė apie naftos gavybos mažinimą 2 mln. barelių per dieną, nors buvo tikėtasi mažesnio ribojimo. 
Toks OPEC+ žingsnis paskatino nerimą dėl tolesnės išliekančios infliacijos. Kita vertus, „Swedbank“ analitikų vertinimu, agresyvus FED palūkanų didinimas ir Kinijoje taikomi COVID-19 ribojimai gali paveikti naftos paklausą labiau nei jos gavybos apribojimai. Nors naftos kaina buvo linkusi svyruoti, per dvi savaites iki spalio 14 d. „Brent“ rūšies nafta pabrango 3 proc. iki 91,6 JAV dol., WTI nafta – apie 2,5 proc. iki 85,6 JAV dol. už barelį.

Į ką investuotojai dėmesį kreips šią savaitę

Šią savaitę investuotojų dėmesio centre bus euro zonos ekonominio sentimento ir infliacijos duomenys, JAV rinkoje išduotų statybos leidimų skaičius, taip pat Jungtinės Karalystės infliacijos ir mažmeninės prekybos duomenys.
 

 

Atgal