EKONOMIKA
2022.10.28. Duomenų komentaras: valdžios sektoriaus finansai 2022 m. pirmąjį pusmetį
Lietuvos statistikos departamento buvo paskelbti 2022 m. antrojo ketvirčio valdžios sektoriaus (toliau – VS) finansų duomenys rodo, kad pajamoms toliau augus sparčiau už išlaidas, VS finansų padėtis gerėjo. VS pajamų ir išlaidų keturių ketvirčių slenkamosios sumos, palyginti su BVP, indikuoja 1 proc. BVP VS balanso perteklių.
Vis dėlto antroje metų pusėje VS balansas turėtų pablogėti dėl pakeistame 2022 m. biudžeto įstatyme įtvirtintų išlaidas didinančių sprendimų. Tačiau net ir su didesnėmis suplanuotomis antrojo pusmečio išlaidomis 2022 m. VS deficitas turėtų būti daugiau nei tris kartus mažesnis už planuotą (4,9 %) gegužės mėn.
Komentuoja Viktorija Strazdaitė-Užubalienė, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė.
2022 m. antrąjį ketvirtį VS pajamų metinis augimas sudarė 13,8 proc. (žr. 1 pav.). Šį augimą sąlygojo dėl sparčiai didėjusio darbo užmokesčio augusios pajamos iš gyventojų pajamų, turto ir kitų mokesčių bei socialinio draudimo įmokų, taip pat ženkliai augusios pajamos iš įmonių pelno mokesčio. Taip pat dėl neslopstančio vartojimo ir infliacijos didėjo netiesioginių mokesčių pajamos. 2022 m. antrąjį ketvirtį GPM pajamos augo 34,6 proc. ir lėmė 4,4 proc. p. bendro VS pajamų augimo, įplaukos iš pelno mokesčio augo 36,7 proc. ir lėmė 3,5 proc. p. bendro VS pajamų augimo (dalį tokio augimo lėmė šiais metais pateiktos patikslintos 2021 m. avansinio pelno mokesčio deklaracijos ir sumokėti pelno mokesčio atidėjimai), o įplaukos iš PVM ir akcizų augo atitinkamai 17,8 ir 2,5 proc. Bendras VS mokestinių pajamų planas 2022 m. pirmąjį pusmetį įvykdytas 55 proc. arba apie 5 proc. p. geriau nei prieš pandemiją, kai jis sudarydavo apie 50 proc. metinio plano.
VS išlaidos 2022 m. antrąjį ketvirtį buvo 3,7 proc. didesnės nei prieš metus daugiausia dėl didesnių išlaidų socialinėms išmokoms, atlygiui VS darbuotojams ir tarpinio vartojimo prekėms ir paslaugoms įsigyti (žr. 2 pav.). VS tarpinis vartojimas (išlaidos prekėms ir paslaugoms įsigyti) 2022 m. antrąjį ketvirtį augo 16,2 proc., atlygis VS darbuotojams didėjo 11,2 proc., o išlaidos socialinėms išmokoms augo 11,7 proc. (tai labiausiai lėmė padidėję pensijų mokėjimai). Nors mažėjant nedarbo lygiui nedarbo išmokų gavėjų skaičius antrąjį ketvirtį mažėjo 12 proc., dėl padidėjusios vidutinės išmokos dydžio VS išlaidos nedarbo draudimui augo 5,3 proc. Tačiau antrąjį ketvirtį 15 proc. mažėjo VS investicijos, taip pat mažėjo subsidijų ir palūkanų mokėjimai.
2022 m. antrą ketvirtį VS pajamoms toliau augus sparčiau už išlaidas VS finansų padėtis gerėjo. VS pajamų ir išlaidų keturių ketvirčių slenkamosios sumos, palyginti su BVP, indikuoja beveik 1 proc. BVP VS balanso perteklių (žr. 3 pav.). Vis dėlto 2022 m. antrąjį pusmetį VS finansų padėtis turėtų pablogėti dėl šių metų gegužės mėn. pakeistame nacionalinio biudžeto įstatyme numatytų VS išlaidas sparčiau didinsiančių sprendimų – dujų ir elektros kainų kompensacijų, didesnių išlaidų karo pabėgėliams, papildomai padidintų socialinių išmokų, numatytų didesnių išlaidų krašto apsaugai. Tačiau net ir su didesnėmis suplanuotomis antrojo pusmečio išlaidomis 2022 m. VS deficitas turėtų būti daugiau kaip tris kartus mažesnis už planuotą (4,9 %) gegužės mėn.
VS skolos ir 4 ketvirčių BVP slenkamosios sumos santykis per 2022 m. antrąjį ketvirtį iš esmės nepasikeitė ir sudarė 39,6 proc. BVP, palyginti su 43,7 1 proc. BVP skolos lygiu 2021 m. pabaigoje. Antrojo ketvirčio pabaigoje centrinės valdžios skola užsienio kreditoriams sudarė 14 588,9 mln. Eur arba 61,5 proc. visos skolos, likusią 38,5 proc. dalį, arba 9 136,2 mln. Eur, sudarė skola vidaus kreditoriams. 72 proc. užsienio skolos sudarė skola užsienio finansų institucijoms, likusi dalis – tarptautinėms organizacijoms. Vidaus skolos struktūroje 99,3 proc. sudarė skola finansų bendrovėms, likusi dalis – ne finansų bendrovėms ir kitiems vidaus kreditoriams.
1Spalio 4 d. Lietuvos statistikos departamentui paskelbus patikslintus BVP duomenis, 2021 m. skolos lygis sumažėjo nuo anksčiau skelbto 44,3 proc. BVP iki 43,7 proc. BVP.
Gali būti aktualus faktoringas
Atgal
.jpg)
