VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

EKONOMIKA

2022.11.02. Ką daryti, jei netenkina santykiai su taupymu

 

Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė

 

Kone pusė šalies gyventojų (45 proc.) pastebi, kad jų aplinkos žmonės pradėjo taupyti, ruošdamiesi galimam ekonomikos nuosmukiui, atskleidžia „Inspired UN“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa. Tačiau taupymą, kaip svarbų mūsų kasdienės finansinės higienos elementą, vertėtų prisiminti ne tik nujaučiant artėjantį sunkmetį. Pasaulinė taupymo diena, kuri kasmet minima spalio 31 d., yra puikus metas persvarstyti taupymo idėją ir savo santykį su juo.

Egzistuoja kelios esminės priežastys, dėl kurių finansinis įprotis taupyti kai kuriems iš mūsų prigyja taip sunkiai. Pirmoji iš priežasčių – tai, kad neretai į taupymą žvelgiame per neigiamą perspektyvą ir asocijuojame jį su pasirengimu sunkiam laikotarpiui. Ne ką mažiau taupymo reputacijai kenkia ir klaidingas nusistatymas, esą kaupdami finansus saugesnei ateičiai ar ateities pramogoms, pavyzdžiui, didesnei kelionei, atimame kažką iš šiandieninių savo poreikių.

Mūsų santykius su taupymu taip pat gali gadinti nesėkmingi bandymai taupyti bei taupymo naudų supratimo trūkumas. Pastarąjį, panašu, mes linkę perduoti kone iš kartos į kartą. Pavyzdžiui, į „Swedbank“ Finansų laboratorijos edukacijas užsukę moksleiviai dažnai sako žinantys, kad taupyti būtina, tačiau kodėl tai reikia daryti – ne.

Kodėl žmonės taupo

Viena iš svarbiausių priežasčių taupyti – tai finansinės ramybės užtikrinimas. Pastaraisiais metais vis dažniau pradėta kalbėti apie finansinį stresą. Tai yra su pinigais, skolomis, būsimomis ar esamomis išlaidomis susijęs nerimas, kurio dabartinėmis aplinkybėmis tikrai netrūksta. Turėdami santaupų arba taip vadinamą finansinę pagalvę, galime jaustis ramiau ir užtikrinčiau.

Jei gyvename nuo atlyginimo iki atlyginimo, tuomet bet koks staigesnis išlaidų padidėjimas ar pajamų sumažėjimas gali tapti nemažu finansiniu ir psichologiniu iššūkiu. Tačiau jei esame sukaupę 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų dydžio santaupų rezervą, tokiu atveju netikėtai sugedęs automobilis ar brangus vizitas pas odontologą neišmuš mums finansinio pagrindo iš po kojų.

Galiausiai, tai yra vienas iš būdų pasiekti trumpalaikių ir ilgalaikių finansinių tikslų. Pavyzdžiui, įsigyti automobilį, aplankyti tolimas ir egzotiškas šalis, taip pat sukaupti pinigų būsto pradiniam įnašui, vaikų mokslams ar finansiškai saugesnei ir komfortiškesnei savo senatvei.

Trys veiksmingo taupymo tiesos

Viena iš priežasčių, kodėl kai kuriems iš mūsų sudėtinga išsiugdyti taupymo įprotį, yra ankstesnės taupymo nesėkmės. Kelissyk nesugebėjus pasiekti taupymo tikslų gali gerokai sumažėti motyvacija taupyti ateityje, galime nusivilti savimi ir taupymą pradėti ignoruoti – neva to mes paprasčiausiai nesugebame.

Tačiau tiesa ta, kad taupyti gebame kiekvienas, tik taupant labai svarbu nusistatyti konkrečius, pamatuojamus ir pasiekiamus tikslus. Tai – pirmoji efektyvaus taupymo taisyklė. Pavyzdžiui, uždirbant vidutinį atlyginimą sukaupti pradinį įnašą būstui per vienerius metus vargu, ar pavyks. Todėl nusprendę, kad taupysime pradiniam įnašui, turėtume realistiškai nusistatyti, kiek laiko tai galime daryti ir kokią konkrečią sumą tikimės sukaupti. To nepadarę, tikslą vargiai pasieksime, o štai nusivilti taupymu tikrai spėsime.

Kai turime aiškų ir pamatuojamą taupymo tikslą, metas pereiti prie antrojo žingsnio – taupymo plano ir jo integravimo į mūsų biudžetą. Čia svarbu mūsų gaunamos pajamos, patiriamos išlaidos ir taupymo tikslui kas mėnesį ar savaitę atidedamos sumos dydis. Įvertinę visus juos, žinosime, per kokį laiką galime pasiekti savo tikslą ir kokią sumą kiekvieną mėnesį turime atidėti taupymui.

Kaip ir investuojant, periodiškumas yra itin reikšmingas siekiant savo taupymo tikslų. Jei savo taupymo plane numatėme dvejus metus kiekvieną mėnesį atsidėti po 50 eurų, tačiau realybėje taupymui atidedame mažesnes sumas ir tai darome tik kartą per tris mėnesius – tada geriausiu atveju tikslą pasieksime gerokai vėliau nei planuota. O blogiausia, kas gali nutikti − prarasime motyvaciją dar nė nepasiekę pusiaukelės.

Tuo metu sėkmingai pasiektas net ir nedidelis taupymo tikslas gali tapti puikiu naujų santykių su taupymu užtvirtinimu. Taigi, žinant, kodėl svarbu taupyti, kas dažniausiai mums pakiša koją taupant ir kaip taupyti efektyviai, telieka pradėti įgyvendint tai praktikoje.

Atgal