VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

EKONOMIKA

2022.11.04. Dūmų nemažai, bet kol kas be ugnies

„Swedbank“ ekonomistai prasčiau vertina didžiųjų pasaulio ekonomikų augimo perspektyvas, tačiau gilaus ir ilgalaikio ekonomikos įšalo neprognozuoja. Nors visose euro zonos valstybėse artimiausiu metu tikėtinas ekonomikos nuosmukis, visgi tuo pačiu metu daugėja ženklų, kad kitąmet infliacija sparčiai mažės.

„Swedbank“ sumažino kitų metų pasaulio BVP prognozę iki 1,8 procento. Prognozuojama, kad 2023 m. Vokietijos ekonomika susitrauks 0,8 procento, Švedijos ir JK – 1,1 procento. JAV ekonomika turėtų vis dar augti, tačiau, pasak „Swedbank“ ekonomistų, jos augimas sieks vos 0,2 procento, o visos euro zonos BVP išliks nepasikeitęs.

„Šiuo metu daugelio pasaulio valstybių augimo perspektyvas slopina keli veiksniai – dėl infliacijos sumažėjusi gyventojų perkamoji galia, kylančios palūkanų normos ir, galiausiai, itin prasti verslo ir gyventojų lūkesčiai. Jau matomos ir neigiamos to pasekmės – kai kur krentantis gyventojų vartojimas ir braškančios būsto rinkos. Vis tik kol kas ilgesnio ir gilesnio ekonominio įšalo tikimybė išlieka maža, o 2024 m. jau tikėtinas daugelio ekonomikų atsigavimas“, − komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Energijos kainų ir palūkanų normų šokai

Kaip pastebi „Swedbank“ ekonomistai, šių metų spalio mėnesio pabaigoje Europos gamtinių dujų kainos nukrito žemiau 50 eurų už MWh, nors dar vasarą kainų pikas buvo arti 300 eurų už MWh. Vis tik ekonomistų vertinimu, tai tik laikinas atokvėpis, ir Europos energijos krizės suvaldymui reikės daugiau laiko.
„Šiuo metu beveik visos gamtinių dujų saugyklos Europoje yra užpildytos, o spalį dujos dar nebuvo naudojamos šildymui. Prasidėjus šildymo sezonui dujų trūkumo problema vėl paaštrės, ypač jei Europoje vyraus žemesnė nei vidutinės oro temperatūra. Ateities sandoriai rodo, kad netrukus gamtinių dujų kainos gali vėl pakilti iki 150 eurų už MWh, ir tokiame lygyje išlikti bent iki kitų metų pabaigos“, − sako N. Mačiulis.
Pasak ekonomisto, Europa alternatyviais energijos šaltiniais ir tiekėjais apsirūpina greičiau, nei buvo tikėtasi metų pradžioje. Tačiau greičiausiai situacija energetikos srityje įtempta išliks ir kitų metų žiemą.
N. Mačiulis nurodo dar vieną daugelio gyventojų lūkesčius ir perkamąją galią slopinantį veiksnį – tai dėl centrinių bankų pastangų kovoti su infliacija sparčiai kylančios palūkanos.
„Rinkose tikimasi, kad kitų metų viduryje ECB bazinės palūkanos pakils iki 3 procentų. Vis tik daugelis ekonominio aktyvumo rodiklių rodo, kad euro zona jau yra recesijoje, todėl paklausos kritimas bei kiti išoriniai veiksniai savaime slopins infliaciją. Prognozuojame, kad ECB bazines palūkanų normas pakels tik iki 2,5 procento, o jau kitų metų pabaigoje pradės jas mažinti“, − teigia N. Mačiulis.

Neigiamus šokus amortizuos fiskalinė politika

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad artimiausius kelis ketvirčius Baltijos šalių BVP mažės, o atsigavimas tikėtinas antroje kitų metų pusėje. Nors infliacija Baltijos šalyse šiemet buvo viena iš didžiausių ES, didelis šokas vidaus paklausai kol kas neprognozuojamas.

„Realus darbo užmokestis Baltijos šalyse šiemet sumažėjo maždaug 7 procentais, bet kol kas didelės įtakos vartojimo tendencijoms tai neturėjo. Mažmeninės prekybos apimtys išlieka panašiame arba šiek tiek žemesniame lygyje nei prieš metus. Vyriausybių siūlomos energijos kainų kompensavimo priemonės, mažėsianti infliacija, didėjantis minimalus bei vidutinis atlyginimai amortizuos neigiamus šokus. Tačiau turbūt svarbiausia yra tai, kad nedarbo lygis sumažėjo iki žemiausio lygio per pastaruosius 15 metų, ir kol kas nėra priežasčių dideliam jo šuoliui“, − teigia N. Mačiulis.
„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje kitais metais sumažės iki 8,7 procento, panašiais tempais didės ir atlyginimai. Sugrįžimas prie įprastesnio ir sveikesnio infliacijos lygio numatomas 2024 metais, kuomet kainos turėtų padidėti 2,3 procento.

„Baltijos šalims, kaip ir daugeliui kitų ES šalių, šią žiemą recesijos išvengti nepavyks. Kita vertus, nėra daug priežasčių tikėtis didelio šoko – gyventojų skola išlieka viena mažiausių ES, mes nebuvome per daug atitrūkę nuo savo galimybių, padės ir anticiklinė fiskalinė politika. Sandorių skaičius būsto rinkoje mažės, bent kai kuriuose rinkos segmentuose tikėtinas ir kainų sumažėjimas, tačiau griūtis išlieka mažai tikėtina. Vis tik reikia pripažinti, kad neapibrėžtumas yra itin didelis, nemalonūs siurprizai galimi iš įvairių pusių“, − apibendrina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis.

 

Atgal