VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

EKONOMIKA

2022.12.01. Ar jau baigėsi finansų rinkų griūtis?

dr. Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas

Juodasis penktadienis ir juodos nuolaidos baigėsi, o kaip su nuolaidomis finansų rinkose? Šiemet investuotojai stebėjo gilų ir neraminantį akcijųobligacijų ir kitų rinkų kritimą. Kas tam turėjo didžiausios įtakos ir kada galima tikėtis ramesnių laikų?
Šiemet sparčiai kylant daugelio prekių ir paslaugų kainoms, visi didieji pasaulio akcijų rinkų indeksai judėjo priešinga kryptimi, tai yra – krito. Nuo metų pradžios JAV akcijų indeksas S&P500 prarado maždaug penktadalį savo vertės, o į augimą orientuotų ir labiau nuo palūkanų normų priklausomų įmonių indeksas Nasdaq nukrito maždaug trečdaliu. 


Panašiai nukraujavo ir Europos akcijų indeksai, nors, pavyzdžiui, Baltijos šalių akcijų indeksas nukrito mažiau nei daugelio kitų šalių. Pirmą kartą per kelis dešimtmečius ženkliai nuvertėjo ir obligacijos – saugesni nei akcijos, fiksuotas palūkanų normas mokantys skolos vertybiniai popieriai.
Toks sinchronizuotas vertybinių popierių kritimas nebuvo itin netikėtas, o jo šaknys slypi ten pat – daugelį pasaulio valstybių apėmusi dešimtmečius nematyta infliacija, kurią centriniai bankai bando suvaldyti itin sparčiai keldami palūkanų normas.
Dėl šios priežasties kiekvienas atsigavimas akcijų rinkose šiemet dažniausiai yra sukeliamas lūkesčio, kad infliacija gal jau pasiekė savo piką ir kad centriniai bankai jau greitai nustos kelti pinigų kainą. Pavyzdžiui, reaguojant į tai, kad spalio mėnesį infliacija JAV sumažėjo ir buvo mažesnė nei prognozuota, gerokai šoktelėjo daugelio vertybinių popierių kainos.
Iš tiesų, daugelis indikatorių, pavyzdžiui, mažėjantys transportavimo kaštai, žaliavų bei gamintojų kainos, pagerėjęs pasaulinės tiekimo grandinės efektyvumas rodo, kad infliacijos pikas jau praeityje. Taip pat matant lėtėjantį daugelio pasaulio ekonomikų augimą, bet ryškėjančius galimos recesijos ženklus galima tikėtis, jog centriniai bankai jau netrukus pristabdys palūkanų normų kėlimą.
Tai galbūt yra pakankama priežastis, dėl kurios būtų galima tikėtis obligacijų brangimo, tačiau daugelį akcijų rinkų vis dar gali slėgti kiti veiksniai. Daugelio įmonių akcijų, ypač JAV, kainos vis dar nėra mažos jas vertinant pagal tokius fundamentalius rodiklius, kaip kainos ir uždirbamo pelno santykis.   
Todėl net ir įveikus infliacijos aukštikalnę ir horizonte matant palūkanų normų piką, dar nereikėtų trykšti pertekliniu optimizmu. JAV įmonių uždirbamo pelno ir BVP santykis yra arti rekordinių aukštumų, o analitikų ir investuotojų lūkesčių dėl įmonių rezultatų kol kas visai neigiamai nepaveikė nei infliacija, nei recesijos pranašai. Tad blėstant pasaulinei paklausai greičiausiai prastėsiantis įmonių pelningumas dar gali pakirpti akcijų sparnus.
Tikėtina, kad kol kas dar ne visos akcijos pasiekė dugną, todėl ateinančiais metais galime matyti nemažų svyravimų, kuriems daugiausiai įtakos turės geopolitiniai neramumai ir prastėjantys įmonių veiklos rezultatai.
Vis tik reikia pripažinti, kad vis daugiau rinkų matome gerų „nuolaidų“ – įmonių akcijos ne tik gerokai atpigę nuo prieš metus pasiekto piko, bet yra ir pigios, vertinant fundamentalius jų veiklos rodiklius. Vis daugiau tokių sektorių ir įmonių galima rasti Europoje, kurioje akcijos nuvertėjo ne tik dėl didėjančių palūkanų, bet ir dėl energijos krizės. 
Čia įdomu yra tai, kad pradedančiuosius investuotojus neretai slegia neracionalios emocijos – priešingai nei prekės parduotuvių lentynose, įmonių akcijos labiausiai vilioja tuomet, kai jos yra brangios ir jų kainuos nuolat kyla. Tuo tarpu akcijų rinkose įsisukus pesimizmui ir nukritus kainoms, pirkėjų gretos išretėja.
Kitaip sakant, paradoksalu, bet finansų rinkose paklausa klesti, kai kainos aukštos, o atslūgsta tuomet, kai kainos mažos. Galbūt todėl Warren Buffet yra pasakęs – bijok, kai visi yra godūs, ir būk godus, kai visi bijo.
Tačiau tai tikrai nereiškia, kad, pavyzdžiui, reikėtų šokti į šaltame prakaite skęstančius žetonų, tokenų ir kripto laivus. Daugeliui investuotojų reikėtų neužmiršti, kad nei godumas, nei baimė, nei bet kuri kita emocija investavimo procese nėra geras palydovas (apie tai daugiau galite paskaityti neseniai pasirodžiusioje naujoje knygoje „Dilema – ne problema“).
Galiausiai, verta prisiminti, kad periodiškai investuojantiems ir adrenalino nesivaikantiems investuotojams nėra itin svarbu, kur ir kada yra kainų dugnas, o kur pikas. Net ir po itin prastų 2022-ųjų, daugelio akcijų kainos yra ketvirtadaliu didesnės, nei buvo 2020-ųjų pradžioje, ir 2-3 kartus didesnės, nei buvo praėjusio dešimtmetį. Trumpalaikiai svyravimai nėra malonūs, tačiau jie neturi didelės įtakos ilgalaikiam rezultatui.
 

Atgal