VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

EKONOMIKA

2023.04.30.Maždaug 0,5 mlrd. eurų RRF išmoka Lietuvą pasieks gegužės viduryje

Pirmoji maždaug 500 mln. eurų subsidija iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) Lietuvą pasieks gegužės viduryje, šeštadienį pranešė Finansų ministerija.
Šį klausimą Stokholme aptarė finansų ministrė Gintarė Skaistė ir komisaras Paolo Gentiloni (Paolas Džentilonis). Politikai susitikime taip pat aptarė planuojamą „Naujos kartos Lietuva“ plano papildymą iki 1,9 mlrd. eurų ir tolimesnį plano įgyvendinimą. Kartu diskutuota apie šiuo metu vykstantį ES fiskalinių taisyklių peržiūros procesą. „Galutinai patvirtinus beveik visus pirmojo mokėjimo prašymo rodiklius, Lietuvą gegužės viduryje pasieks per 500 mln. eurų subsidija. Tai reikšmingas rezultatas per santykinai trumpą plano gyvavimo laikotarpį ir atitinkamas Europos Komisijos įvertinimas, jog judame teisinga kryptimi“, – sakė finansų ministrė. Anot jos, taip pat siekiama „išnaudoti progą papildomai paskatinti žaliąją pertvarką ir Lietuvos pramonės transformaciją“, todėl esamą planą ketinama papildyti iki 1,9 mlrd. eurų paskoline dalimi. „Iš jos verslui suteiksime galimybę finansuoti papildomas investicijas į aukštos pridėtinės vertės industrijas, gamybos procesų žalinimą, naujų technologijų kūrimą bei diegimą ir eksportą. Taip pat papildomas lėšas nukreipsime į atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumų plėtrą bei energetinio efektyvumo sprendimus“, – sakė G. Skaistė. Finansų ministrė komisarui pristatė „Naujos karto Lietuva“ plano pakeitimo prioritetus, atkreipdama dėmesį, jog plano pokyčiai atlieps geopolitinę realybę ir strateginius Lietuvos bei ES lygmens tikslus. „Naujos kartos Lietuva“ plano papildymu numatyta pasinaudoti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės galimybe ir skolintis iki 1,7 mlrd. eurų bei pasinaudoti „REPowerEU“ iniciatyvos lėšomis – 194 mln. eurų. Atnaujinamame plane bus numatytas naujas iki 1 mlrd. eurų finansinis instrumentas žalioms, inovatyvioms, skaitmeninėms technologijoms bei aukštos pridėtinės vertės produktų gamybai ir eksportui vystyti, sudarant sąlygas Lietuvos verslui sparčiau tapti aktyvesniu žaliosios transformacijos rinkos dalyviu bei sustiprinti savo konkurencinį pranašumą. Dvigubai spartinama ir ambicija iki 2030 m. visą valstybei reikalingą elektros energijos kiekį pasigaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių – bus sparčiau įgyvendintas 1 gigavato projektas, užtikrinsiantis Lietuvos elektros sektoriaus energetinį savarankiškumą, taip pat beveik 700 mln. eurų bus nukreipiami į saulės ir vėjo energijos gamybą, kuri bus skirta energetinio skurdo bendrijoms, verslui bei  savivaldybėms ir centrinės valdžios pastatams aprūpinti. Plano papildyme numatytos ir papildomos investicijos pastatų renovacijai, kibernetiniam saugumui užtikrinant naujų technologijų ir įrangos kūrimą. Anksčiau buvo planuota skolintis apie 1 mlrd. eurų, tačiau, pasak premjerės Ingridos Šimonytės, nutarta sumą padvigubinti, nors ir esama rizikos, ar Lietuvoje bus tokios vertės projektų. Susitikime su P. Gentiloni taip pat aptartos fiskalinės politikos perspektyvos ir vykdoma ES fiskalinių taisyklių peržiūra. G. Skaistė akcentavo būtinybę užtikrinti, kad taisyklių peržiūros rezultatas būtų patikimas, efektyviai įgyvendinamas ir viešųjų finansų tvarumą didinantis režimas. Ji taip pat pabrėžė, kad dabartiniame geopolitiniame kontekste svarbu numatyti protingą lankstumą išlaidoms gynybai, užtikrinant, kad šalys, ypač esančios prie ES išorinės sienos, turėtų pakankamai erdvės didinti investicijas į gynybinius pajėgumus.

Atgal