EKONOMIKA
2023.08.24. Vertybinė reforma ar veikalas apie nieką?
Vidmantas Janulevičius
Pramonininkų konfederacijos prezidentas
Lietuvos bankas paskelbė mokesčių reformos analizę. Ir nors kai kurie politikai suskubo džiaugtis, siūlau atkreipti dėmesį į labai svarbią analizės dalį – reformos poveikį investicinei aplinkai Lietuvoje.
Taigi ką Lietuvos bankas pasakė, o ką paliko tarp eilučių suprasti patiems.
*Lietuvos bankas teigia, kad mokesčių reformos siūlymai ekonomikos augimui suteiks impulsą tik trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu.
Mokesčių reforma turėtų orientuotis į ilgalaikį poveikį, LPK nuomone, ilgalaikis poveikis augimui bus neigiamas.
*Lietuvos banko išvadoje matyti ir kitų grėsmių. LB pripažįsta, kad mokesčių reforma 2024 – 2028 metų laikotarpiu PAPILDOMAI gali kilstelėti metinę infliaciją 0,6 proc. punkto.
Ką tai mums žada pagrindinių šiandienos aktualijų kontekste? Europos centrinis bankas nenuilsdamas dirba (didindamas palūkanas), kad suvaldytų Euro zonoje įsisiautėjusią infliaciją, o mes kaip arkliai su uždengtomis akimis stumiame tai, kas pils žibalo į dar neužgesintą ugnį.
Europos centrinis bankas yra pastebėjęs, kad dalis atsakomybės dėl infliacijos didėjimo gula būtent ant pačių vietinių centinių valdžių pečių.
*Įvertintas ir nekilnojamojo turto mokestis - tiesiai šviesiai rašoma, kad jis didintų socialinę nelygybę tarp atskirų savivaldybių ir jų gyventojų, kas IŠ ESMĖS nėra ir horizontaliai, ir vertikaliai teisinga.
*Lietuvos banko išvadose aiškiai sakoma, kad realus reformos poveikis ekonomikai – „neturėtų reikšmingo poveikio Lietuvos tarptautiniam konkurencingumui“.
Tai kaip šiame kontekste atrodo praėjusiais metais mažiausios grynosios užsienio investicijos šalyje (Pasaulio banko duomenimis, daug mažiau nei Estijoje ir Latvijoje); vienos aukščiausių šalyje paskolų palūkanų normų tiek gyventojams, tiek verslui; 1,9 mlrd. neigiamas Lietuvos tarptautinės prekybos balansas su Kinija.
Ir kaip atrodys Lietuvos investicijos užsienyje, t. y. investicijos, kurios gal galėjo likti Lietuvoje ir kurti naujas darbo vietas. Būtent to labai reikia reikšmingo mokestinio poveikio tarptautiniam ekonominiam šalies konkurencingumui!
Taigi tai tėra reforma dėl reformos, nekurianti ilgalaikio nei mokestinio, nei ekonominio tvarumo.
Ši reforma kuria menamą teisingumą tik tiems, kurie niekada nerizikavo savo kailiu, nekūrė verslo, nebandė susikurti sau darbo vietos.
Ir dar pora citatų apie gyventojų apmokestinimą
*2026 m. individualia veikla užsiimančių asmenų vidutinis GPM ir socialinio draudimo įmokų efektyvusis tarifas padidėtų apie 6 proc. punktais: nuo 20,1 proc. (2023 m.) iki 26,5 proc. (2026 m.).
*Lietuvos bankas daro išvadą, kad didesnio pajamų apmokestinimo ir socialinio draudimo įmokų naštos poveikį pajus individualia veikla užsiimantys asmenys, o labiausiai – didžiausias savarankiško darbo pajamas gaunantys asmenys, kurių dauguma veiklą vykdo sostinės regione.
Ar verta dar kalbėti apie tai, kad Lietuvai svarbi vidurinioji klasė, jos augimas ir stiprinimas?
Atgal
.jpg)
