EKONOMIKA
2023.09.13. Pavėluotas blaivaus proto šuoras
Vidmantas Janulevičius
Pramonininkų konfederacijos prezidentas
Prasidėjo naujas politinis sezonas, rudens sesija. Ir nors politikai bando sakyti kitaip, ji tikrai bus persmelkta rinkimų nuotaikų.
Tai kartu su sveikinimais nedėkingą darbą dirbantiems mūsų politikams (suprantu, kaip mažai kas jiems padėkoja ir, priešingai, kaip dažnai yra keikiami už net nebūtinai savo nuodėmes) noriu pridurti keletą palinkėjimų.
*Koaliciją, kuri sugebėjo atsilaikyti per ne vieną šalį ištikusią krizę, sveikinu pristabdžius tikrai šiuo metu daugiau žalingą nei naudingą mokesčių reformą. Sveikinu šį blaivaus proto šuorą, kad ir pavėluotą. Kaip tik šiandien Europos Komisija pablogino Euro zonos BVP augimo prognozes šiais metais. Manoma, kad šiemet Euro zonos šalių ekonomika augs tik 0,8 proc. Ir tai bus labai gerai, jei tai išsipildys, nes Bloomberg ekonomistai mano, kad Euro zonos ekonomika šiais metais augs tik 0,6 procento. Taigi papildomo neapibrėžtumo prastėjančioje ekonominėje situacijoje tikrai nereikia nei gyventojams, nei verslui, nei užsienio investuotojui.
*Šiai puikiai koalicijai noriu priminti, kad ji yra dešinioji, ir negąsdinti opozicinių socdemų, kad savo pasiūlymais lenkia aršiausią kairiųjų profsąjungą. Ekonomistai sutaria, kad atlyginimų augimas viršijantis 5 proc. augimą per metus yra žalingas ekonomikai (dėl spaudimo infliacijai, dėl darbo kaštų greito augimo, kas neigiamai veikia šalies tarptautinį konkurencingumą). Pas mus atlyginimų augimas jau daugelį metų siekia apie 10 proc. ir nepanašu, kad net laukiant recesijos kas nors ketintų imtis priemonių šiam infliacijos veiksniui valdyti. Tai, kad iš šalies viduje galima imtis tam tikrų infliacijos valdymo priemonių yra sakiusi ir ECB vadovė Christine Lagarde, tačiau mes ir toliau tai ignoruojame.
*Su nuoširdžiausiais linkėjimais vienai darbščiausių ministerijų – Finansų ministerijai – siūlau skubiai išsiaiškinti, ką tiksliai reformuoti pažadėjo Europos Komisijai ir pabandyti tai atliepti nenustumiant šalies į investicinio klimato dugną. Ir gal galų gale išsiaiškinsime, kokia mokesčių reformos dalis ir kokia apimtimi yra susieta su RRF parama? Gal visi nuraminę aistras ir grįžę prie bendrų nuoširdžių diskusijų pasikalbėsime, koks kelias mums geriausias.
*Taip pat siūlau prasklaidyti dūmų uždangą ir visiems mums paaiškinti, kas bus, jei Seime nebus sutarta dėl minėto pažado įgyvendinimo, nes įpareigojimo jam iš viso Seimo nebuvo. Kiek RRF pinigų iš tiesų (nemanipuliuojant skaičiais) priklauso nuo įsipareigojimų, jei jie tikrai tokie platūs, kaip sakoma (tuo labai rimtai abejoju).
*Taip pat linkiu atvirai su šalies verslu pasidalinti, kokios problemos ir nuogąstavimai lydi derybas dėl paskolinės RRF dalies. Susitelksime, padėsime, būsime gera komanda. Mums svarbu yra sėkminga, konkurencinga Lietuva. Anksčiau iš esmės tik į viešąjį sektorių orientuota parama buvo ir yra reikalinga, tačiau be paramos verslui šiose deglobalizacijos, konkurencijos subsidijomis verslui, konkurencijos dėl kritinių išteklių dėl atsinaujinančių energijos išteklių varžytuvėse Lietuvos pramonė niekaip nepraeis minimalių kvalifikacinių kriterijų, kad patektų į sekančias „olimpines žaidynes“.
Atgal
.jpg)
