EKONOMIKA
2023.09.21. Kas mūsų neužmuša – išmoko teisingiau gyventi
Vidmantas Janulevičius
Pramonininkų konfederacijos prezidentas
Pastaruoju metu sunku nuspręsti, kas paprastą Lietuvos pilietį gąsdina labiau – ECB vis keliamos palūkanos ar infliacija. Ir deja, viena nuo kito negelbėja, tai yra konkrečiai Lietuvoje aukštos palūkanos yra ne vaistas, o papildoma našta nedylančios infliacijos fone.
Taip taip, pastaruoju metu ji mažėjo, bet netrukus šis medaus mėnuo su infliacija gali baigtis – kartu su nuo pavasario nuosekliai pigusiai energetikos kaštais. Ir tada kiekvienas iš mūsų – ir piliečiai, ir verslas – kovos su abiem slibinais iškart – ir su brangstančiais pinigais, ir su infliacija, Tokia dviguba nuodų dozė.
Ir net energetinių namų darbų rezultatai džiugina tik šiek tiek – nes nemenka jų dalis vis dėlto skendo biurokratinėse ir politinėse pinklėse.
Tad ko mums laukti artimiausiu metu? ECB, kaip jau minėta, sustoti kol kas neketina. O tuo metu naftos kainos nuspėjamai ėmė augti! Šoko ir elektros kainos, ir kažkaip po pernykščio šoko sunku patikėti elektros tiekėjų raminimais, kad tai laikina.
O naujienos tikrai nekokios. Naftos kainos, dėl sumažintos jos gavybos pasaulyje (tarpusavyje susitarus OPEC ir Rusijai), didėja.
„Brent“ naftos kainos jau viršijo 95 dolerius už barelį ir pastaruosius trejus mėnesius jos jau padidėjo beveik 25 procentų!
Apribota naftos paklausa tiesiogiai veikia dyzelino kainos didėjimą, kurio gamybai reikalinga nafta. Dyzelinas yra vienas pagrindinių pramonės ir žemės ūkio išteklių, todėl ir šių sektorių laukiamas atsigavimas (anksčiau ar vėliau) gali didinti šio produkto kainas.
Tikėtina, kad iki metų galo naftos kaina pasieks 100 dolerių už barelį ribą! O Kinijoje, net jei labai trapūs, bet pramonės atsigavimo ženklai pradeda rodytis. Jei bet kokie pasaulio ekonomikos didesnio augimo ženklai yra gerai, tačiau kartu su vis dar aukšta infliacija tai gali sukelti papildomų rūpesčių bandymams ją suvaldyti.
Brangs degalai – brangs logistika, brangs maisto produktai (ir derlius šiais metais ne kažin koks). Tad infliacija kur buvus kur nebuvus mus tikėtina lydės dar kurį (gana reikšmingą) laiką.
Ar pasiruošėme šitai palūkanų ir infliacijos stingdomai žiemai?
Supraskime, kad ir kitais metais prognozuojama aukštesnė nei 2 proc. infliacija tiek Europos Sąjungoje, tiek Lietuvoje (remiantis Eurostat duomenimis šį rugpjūtį infliacija Europos Sąjungoje siekė 5,9 proc., Euro zonoje - 5,2 proc., o Lietuvoje – 6,4 proc.).
Ir ji tokia, siekianti apie 3 proc. bus tik tuo atveju, jei pasaulio tiekimo grandinėse neįvyks kokių dar nenumatytų įvykių ir sukrėtimų.
Sakoma, nelaimės po vieną nevaikšto. Išgyvenome pandemiją, gyvename karo Europoje metu, tad norisi paklausti, o kas dar?..
Ir reikia susitaikyti, kad palūkanos liks aukštos ir visus ateinančius metus. Mes dar nežinome, ar jau pasiektas jų pikas (gal jos dar bus didinamos, jei infliaciją vėl „kaitintų“ naftos, maisto kainų kilimas ar kiti veiksniai), bet numanome, kad palūkanų normos iki kitų metų pabaigos nebus mažesnės nei 3 procentai, t. y. jos mažės lėtesniu tempu nei kilo.
Tai grįžti norėtųsi prie seno patarimo – jei negalime padėti, pasistenkime nekenkti. O bet tačiau, gal galime kaip nors padėti priimti teisingus sprendimus tiems, kurių rankose visi svertai?
Atgal
.jpg)
