Daugumos ES saugomų buveinių ir rūšių būklė, kaip rodo šią savaitę paskelbta Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaita „ES gamtos būklė“ (https://www.eea.europa.eu/publications/state-of-nature-in-the-eu-2020), yra prasta, ir reikia daug nuveikti, kad padėtis pasikeistų. Ši ataskaita apima 2013-2018 m. laikotarpį. Didžiausią neigiamą poveikį Europos gamtai daro intensyvus žemės ūkis ir miškininkystė, miestų plėtra ir tarša, invazinės rūšys ir klimato kaita. Dėl jų drastiškai nyksta biologinė įvairovė, kyla grėsmė tūkstančių gyvūnų ir augalų rūšių ir buveinių išlikimui. EAA ataskaita taip pat rodo, kad ES šalys vis dar nepakankamai veiksmingai įgyvendina gamtosaugai skirtas direktyvas.

Iš svetur atvežtos dekoratyvinės ryškiaspalvės vandens lelijos, dažnai auginamos prie sodybų vandens baseinuose ar telkinėliuose, deja, sodinamos, plečiantis kaimo turizmui, aplinkai papuošti ir natūraliuose vandens telkiniuose – ežeruose, upių užutekiuose. Tačiau juose draudžiama auginti svetimžemius augalus, tarp jų ir šias puošnias lelijas.

Per pastarąsias dienas nuvilnijo daug jausmų sukėlusios diskusijos apie teisės aktuose atsiradusią „skylę“, leidžiančią šaudyti migruojančius paukščius Žuvinto biosferos rezervate. Tokia situacija mus, o taip pat ir platesnę gamtosaugininkų bendruomenę, stipriai papiktino, nors ir nenustebino (panašūs akibrokštai būdingi šiai Vyriausybei).

Daugiau nei per 50 metų pasaulinė plastiko gamyba ir vartojimas padidėjo daugiau nei dvidešimt kartų. Dvidešimtojo amžiaus pabaigoje buvo pagaminama apie 15 mln. tonų plastiko, o dabar – daugiau nei 330 mln. tonų, iš kurių daugiau nei pusė naudojama vienkartiniams gaminiams. COVID-19 pandemija daro didžiulę įtaką plastiko suvartojimui. Žmonės naudoja įvairias privalomąsias prevencines priemones – vienkartines veido kaukes, respiratorius, pirštines. Šie vienkartiniai gaminiai, pagaminti iš plastiko, didina susidarančių plastiko atliekų kiekį.

Lietuvoje nacionaliniu mastu paskelbta hidrologinė sausra. Sausringas laikotarpis paviršinio vandens telkiniuose prasideda, kai vandens lygis daugiau kaip pusėje vandens matavimo stočių pasiekia vidutinį žemiausią šiltojo sezono vandens lygį. 

Sekmadienį ryte gautas pranešimas iš Bendrosios pagalbos centro apie vizualiai pastebėtą teršalų dėmę ties šiauriniu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto molu. Incidentui lokalizuoti suformuota Klaipėdos miesto atsakingų institucijų darbo grupė kreipėsi pagalbos į Lietuvos kariuomenę incidento mastui nustatyti iš oro ir likviduoti.

Šią savaitę debesys į Lietuvą atplukdys trumpus lietus su perkūnija, tačiau orai, kaip žada sinoptikai, bus labai šilti. Šeštadienio naktį kai kur, daugiausia šiauriniuose, centriniuose rajonuose, padangę ir kraštovaizdį paslėpė rūkai, bet orai buvo ramūs, tad temperatūra žemėjo ir rytas buvo pakankamai gaivus. Temperatūra naktį buvo 8-13 laipsnių šilumos, Kuršių nerijoje visą naktį ji svyravo apie 16 laipsnių šilumos. „Naktį orus lėmė aukšto slėgio atmosferos juosta, ji lems ir sekmadienio dienos Lietuvos orus“, – Lietuvos Radijui sakė sinoptikas Vytautas Sakalauskas. Jie bus mažai debesuoti, o kadangi debesų bus nedaug ir jie bus ploni, tad lietaus nebus. Papūs šiek tiek juntamesnis pietryčių, rytų vėjas. Antroje dienos pusėje jis pasieks 5-10 m/s. Temperatūra, pasak sinoptiko, bus tikrai vasariška – bus šilta, daug kur oras įšils iki 24-28 laipsnių šilumos, tik vakariniuose, šiauriniuose rajonuose kai kur išliks apie 23 laipsnius šilumos.

Kalbėdami apie besikeičiantį klimatą, pirmiausia pagalvojame apie klimato atšilimą. Visgi globalinis atšilimas tėra viena iš klimato kaitos pusių. Mokslininkai teigia, jog besikeičiantis klimatas lemia naujų ligų atsiradimą ten, kur jų anksčiau nebuvo, daro įtaką jas pernešančių gyvūnų migravimui. 

Aplinkos apsaugos agentūros parengta ataskaita, kaip mūsų šalis įgyvendina ES direktyvą dėl vandens apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių 2016-2019 m., pateikta Europos Komisijai. Pagal šią vadinamąją Nitratų direktyvą visa Lietuvos teritorija buvo priskirta nitratams jautriai zonai. Ataskaitoje pateikti išsamūs pranešimai apie paviršinių ir požeminių vandens telkinių vandens kokybę pagal nitratus, jos pokyčius ir veiksmų programos įgyvendinimą. Ankstesnio ir dabartinio ataskaitinio laikotarpio duomenimis, didesnėje dalyje šalies upių nitratų koncentracijos didėjo, o beveik trečdalyje (27 proc.) didžiausios koncentracijos viršijo direktyvos nustatytą ribinę vertę.

Atrodė, kad: kanalizuosime savas upes, numelioruosime šlapžemes, bekraštėmis stepėmis apsėsime javais laukus, užveisime gyvulių bandas ir būsime sotūs bei laimingi; grioviais išvagosime tūkstantmečius laukinės gamtos lopinėlius pelkes, iškasime ten slūgsančias durpes, pribersime vazonus ir ten prisodinę pomidorų ar gėlių būsime puošnūs bei laimingi;

Olandų specialistai kol kas negali įvardyti radioaktyviųjų dalelių, kurių koncentracijos padidėjimas buvo užfiksuotas Šiaurės Europoje, kilmės šalies. Tai sekmadienį pareiškė Nyderlandų nacionalinis sveikatos apsaugos ir aplinkos institutas. Birželio 26 d. Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijos Parengiamosios komisijos Tarptautinė stebėsenos sistema pranešė, kad birželio 22-23 dienomis virš Šiaurės Europos ji užfiksavo cezio-134, cezio-137 ir rutenio-103 izotopų koncentracijos padidėjimą.

Daugelis kontinentinių europiečių ne kartą pasijunta suglumę tuomet, kai tenka iš arčiau susipažinti su Jungtinės Karalystės gyvenimu. Ir čia yra ne vien kairiapusis eismas ar kitokie elektros kištukai.

XVI-XVII amžių receptų knygose nedaug rasime laukinių augalų. Dažniausiai – kaip vaistinius augalus (plačiąja prasme) – gydančius ligas ar / ir reguliuojančius humorų pusiausvyrą organizme. Išimtimi mūsų kraštuose galėtume laikyti gal tik barščius, kurie, neabejotinai, buvo laikomi „tikru“ maistu.

Siekiant užkirsti kelią COVID-19 infekcijos plitimui, Kinijoje buvo sustabdyta gamyba, apribotas produkcijos gabenimas. Šie veiksmai lėmė ženklius oro taršos pokyčius. Skelbiama, kad panaši situacija nutiko ir JAV, Italijoje. Kokių pokyčių galime laukti Lietuvoje, įžengusioje jau į antrą karantino mėnesį?

Jei gamta neiškrės netikėtumų, šiųmetis derlius iš tiesų gali būti rekordiškai didelis – tačiau su sąlyga, kad pavasarį ūkininkai sugebės tinkamai pasirūpinti žiemkenčiais. O jei gerų derlių norima sulaukti ir ateityje, jau šiandien reikia pradėti labiau tausoti dirvožemį ir vandenį. Tokiomis mintimis dalijasi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai.

Pajūrio ir Varėnos pušynus užpuolus vienuoliui verpikui, jau šį pavasarį planuojama nupurkšti beveik 6000 hektarų miškų ploto – tai vienintelis būdas išgelbėti medžius nuo šio kenkėjo. Purškimas leistų sustabdyti ir šio kenkėjo plitimą į sveikų miškų teritorijas. Siekdami įvertinti kenkėjų daromą žalą ir būtinybę pradėti miškų purškimus, Verpiko vienuolio ir žievėgraužio kenkėjų pažeistus plotus apžiūrėjo Valstybinių miškų urėdijos, Aplinkos ministerijos, Valstybinės miškų tarnybos ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovai.

Seimas sausio 28 d. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisomis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams suteikė daugiau įrankių reaguoti į pažeidimų atvejus. Už pakeitimus balsavo 102 Seimo nariai, nė vieno nebuvo prieš, susilaikė du Seimo nariai.

Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms Miškų įstatymo pataisoms, susijusioms su miškų kirtimais, ir teiks jas Seimui. Vienas svarbiausių siūlymų, pasak aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos, – mažinti plynųjų miškų kirtimų skaičių, juos pirmiausia ribojant biologiniu požiūriu vertingiausiuose miškuose, ypač esančiuose saugomose teritorijose.

Aplinkos ministerija siūlo mažinti kirtimus saugomų teritorijų miškų srityje. Siūloma nustatyti, kad trečios miškų grupės (apsauginiai miškai) medynuose plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržės plotas būtų sumažintas nuo 5 iki 3 ha. Pagrindinių atvejinių miško kirtimų biržės plotas valstybiniuose parkuose (nacionaliniuose ir regioniniuose) ir draustiniuose negalėtų būti didesnis kaip 3 ha. Taip pat teikiama, kad IVA miškų grupėje (ūkiniai miškai) atvejinių pagrindinių miško kirtimų biržės plotas valstybiniuose parkuose (nacionaliniuose ir regioniniuose) negalėtų būti didesnis kaip 6 ha.