VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Gamta

2022-04-08
Pirmoji saugoma teritorija Lietuvoje – Žuvinto rezervatas – mini 85 metų sukaktį, nes įsteigtas buvo dar 1937 metais profesoriaus Tado Ivanausko sumanymu. Plačiau
2022-03-10
Balandžio 23 d. Aplinkos ministerija ir Valstybinių miškų urėdija (VMU) rengia masiškiausią iš visų iki šiol vykusių miškų sodinimo akciją ir kviečia joje dalyvauti. Plačiau
2022-03-10
Balandžio 23 d. Aplinkos ministerija ir Valstybinių miškų urėdija (VMU) rengia masiškiausią iš visų iki šiol vykusių miškų sodinimo akciją ir kviečia joje dalyvauti. Plačiau
2022-02-08
Pernai Lietuvoje nei vieno teršalo koncentracija ore neviršijo nustatytos normos ribų, tačiau pasiekti Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamus oro kokybės lygius dar reikės daug pastangų. Labiausiai orą teršia būstų šildymas kietuoju kuru ir transportas. Plačiau
2021-10-15
 Dar 2019–2020 m. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH), kalno tvarkymo darbus vykdančios įmonės „Hidroterra“ subrangovas, atliko Gedimino kalno konstrukcijų tyrimus. Remiantis turimais rezultatais buvo sudarytas viso Gedimino kalno trimatis (3D) modelis, kuris atskleidė, kad nuošliaužos formuojasi ir kitose kalno dalyse. „Labiausiai nerimą mokslo, geologų ir archeologų bendruomenei kelia tai, kad nuo praėjusių metų lapkričio mėn. nevykdomi jokie tvarkybos darbai, o tai gali sunaikinti ne tik Vilniaus, bet ir visos šalies simbolį – Gedimino kalną“, – teigia VILNIUS TECH doc. dr. Šarūnas Skuodis. Plačiau
2021-10-06
Su klimato kaita ir neigiamu žmogaus pėdsaku susijusios nelaimės visame pasaulyje linksniuojamos bene kasdien: Vokietijoje – žmonių gyvybes nusinešantys potvyniai, Sibire – liepsnojantys miškai. Gyventojų nuomone, kasdienybėje aplinkai ir klimatui labiausiai kenkia nerūšiuojamos šiukšlės ir plastikiniai maišeliai – rodo reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Remiantis tyrimo duomenimis, pusė (53 proc.) šalies gyventojų mano, kad nerūšiuojamos šiukšlės kelia didžiausią pavojų aplinkai ir klimatui. 44 proc. įsitikinę, kad aplinkai didžiausią pavojų visgi kelia plastikinių pirkinių maišų ir maišelių naudojimas. Plačiau
2021-08-19
Šiuo metu Europos Komisija peržiūri Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, kad ji būtų efektyvesnė, siekiant geros aplinkos būklės Europos jūrose. Iki 2020 m., kaip buvo planuota, jos pagerinti nepavyko. Baltija – ne išimtis, ji vis dar patenka į labiausiai užterštų pasaulio jūrų penketuką. Didžiausia Baltijos jūros problema – eutrofikacija – maistinių medžiagų pertekliaus paskatintas intensyvesnis dumblių žydėjimas. Dumbliai žydėdami sunaudoja deguonį, todėl  jo pradeda trūkti, taip pat mažėja vandens skaidrumas, kai kurios susidarančios bakterijos – toksiškos. Ši visa puokštė problemų atsiranda dėl maistinių medžiagų (daugiausia azoto ir fosforo) pertekliaus. Apie 96 proc.  Baltijos jūros paveikta šio pavojingo reiškinio. Plačiau
2021-04-30
Įgyvendinus planuojamas klimato kaitos suvaldymo priemones, Lietuvoje šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos sumažėtų 33 proc. Plačiau
2021-04-02
Kasmet prieš Velykas gamtininkai ir aplinkosaugininkai gyventojus ragina neskinti pataisų velykiniam stalui puošti. Pataisui išrauti pakanka akimirkos, o kad išaugtų naujas prireikia net 20-30 metų. Kuo dar šis augalas ypatingas? Pagrindinė priežastis, kodėl negalima skinti pataisų – jie yra gamtinis paveldas. „Tai yra palikuonys augalų, kurie augo žemėje prieš kokius 250 mln. metų, Paleozojaus eroje. Tokių palikuonių yra dar vienas kitas, bet dauguma atsirado vėliau. Tuo tarpu pataisas rodo mūsų žemės ir gyvybės žemėje istoriją“, – aiškina Gamtos tyrimų centro Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas dr. Valerijus Rašomavičius. Gamtininkas pastebi, kad prieš milijonus metų pataisai atrodė visai kitaip: buvo dideli, panašūs į medžius. Plačiau
2021-03-14
Prasidedant intensyviam paukščių veisimosi laikotarpiui, kovo 15 d. įsigalioja draudimas šalinti saugotinus želdinius ar jų dalis. Jeigu medį ar kitą augalą šalinti būtina, gyventojai turi gauti ornitologo eksperto pažymą arba savivaldybės leidimą. Aplinkos ministerija ragina nepjauti ir visų kitų nesaugotinų medžių, krūmų – sparnuočiams reikia ramybės. Jeigu nėra galimybės nenupjauti augalo, ministerija prašo įsitikinti, kad juose nėra apgyvendintų lizdų. Plačiau
2020-11-23
Siekdama pristabdyti į Klaipėdos pajūrio kopas besikėsinančias jūros bangas ir krante išsaugoti smėlį, uostamiesčio savivaldybė kasmet imasi veiksmų kopoms apsaugoti. Šiemet jau baigiami kopų sutvirtinimo šakų pynimais ir šakų klojiniais darbai. Šie kopų apsaugojimo būdai – vieni seniausių ir efektyviausių. Įgyvendinant projektą šiemet buvo sutvirtintas Klaipėdos pajūrio rekreacinės zonos kopagūbrio vakarinis šlaitas. Šakomis „aprengti“ pajūrio kopų ruožai Pirmojoje Melnragėje, Antrojoje Melnragėje ir Giruliuose. Savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus duomenimis, nupinta 1875 m žabų tvorelių, paklota 7744 kv. m šakų klojinių. Šiam projektui skirta 63,5 tūkst. Eur, pusę šių lėšų skyrė Aplinkos ministerija. Plačiau
2020-10-28
Žemės vertinimo darbai iki Lietuvos nepriklausomybės atstatymo Lietuvos žemę pradėta vertinti XVI amžiuje, atliekant valakų reformą. Pagal kokybę žemė buvo skirstoma į keturias grupes (gerą, vidutinę, menką ir prastą). XIX amžiaus pradžioje N.Očapovskis žemę vertino pagal jos mechaninę sudėtį, humusingumą, karbonatingumą.  Plačiau
2020-10-28
Daugumos ES saugomų buveinių ir rūšių būklė, kaip rodo šią savaitę paskelbta Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaita „ES gamtos būklė“ (https://www.eea.europa.eu/publications/state-of-nature-in-the-eu-2020), yra prasta, ir reikia daug nuveikti, kad padėtis pasikeistų. Ši ataskaita apima 2013-2018 m. laikotarpį. Didžiausią neigiamą poveikį Europos gamtai daro intensyvus žemės ūkis ir miškininkystė, miestų plėtra ir tarša, invazinės rūšys ir klimato kaita. Dėl jų drastiškai nyksta biologinė įvairovė, kyla grėsmė tūkstančių gyvūnų ir augalų rūšių ir buveinių išlikimui. EAA ataskaita taip pat rodo, kad ES šalys vis dar nepakankamai veiksmingai įgyvendina gamtosaugai skirtas direktyvas. Plačiau
2020-09-17
Iš svetur atvežtos dekoratyvinės ryškiaspalvės vandens lelijos, dažnai auginamos prie sodybų vandens baseinuose ar telkinėliuose, deja, sodinamos, plečiantis kaimo turizmui, aplinkai papuošti ir natūraliuose vandens telkiniuose – ežeruose, upių užutekiuose. Tačiau juose draudžiama auginti svetimžemius augalus, tarp jų ir šias puošnias lelijas. Plačiau
2020-09-16
Per pastarąsias dienas nuvilnijo daug jausmų sukėlusios diskusijos apie teisės aktuose atsiradusią „skylę“, leidžiančią šaudyti migruojančius paukščius Žuvinto biosferos rezervate. Tokia situacija mus, o taip pat ir platesnę gamtosaugininkų bendruomenę, stipriai papiktino, nors ir nenustebino (panašūs akibrokštai būdingi šiai Vyriausybei). Plačiau
2020-08-26
Daugiau nei per 50 metų pasaulinė plastiko gamyba ir vartojimas padidėjo daugiau nei dvidešimt kartų. Dvidešimtojo amžiaus pabaigoje buvo pagaminama apie 15 mln. tonų plastiko, o dabar – daugiau nei 330 mln. tonų, iš kurių daugiau nei pusė naudojama vienkartiniams gaminiams. COVID-19 pandemija daro didžiulę įtaką plastiko suvartojimui. Žmonės naudoja įvairias privalomąsias prevencines priemones – vienkartines veido kaukes, respiratorius, pirštines. Šie vienkartiniai gaminiai, pagaminti iš plastiko, didina susidarančių plastiko atliekų kiekį. Plačiau
2020-08-21
Lietuvoje nacionaliniu mastu paskelbta hidrologinė sausra. Sausringas laikotarpis paviršinio vandens telkiniuose prasideda, kai vandens lygis daugiau kaip pusėje vandens matavimo stočių pasiekia vidutinį žemiausią šiltojo sezono vandens lygį.  Plačiau
2020-08-10
Sekmadienį ryte gautas pranešimas iš Bendrosios pagalbos centro apie vizualiai pastebėtą teršalų dėmę ties šiauriniu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto molu. Incidentui lokalizuoti suformuota Klaipėdos miesto atsakingų institucijų darbo grupė kreipėsi pagalbos į Lietuvos kariuomenę incidento mastui nustatyti iš oro ir likviduoti. Plačiau
2020-07-27
Šią savaitę debesys į Lietuvą atplukdys trumpus lietus su perkūnija, tačiau orai, kaip žada sinoptikai, bus labai šilti. Šeštadienio naktį kai kur, daugiausia šiauriniuose, centriniuose rajonuose, padangę ir kraštovaizdį paslėpė rūkai, bet orai buvo ramūs, tad temperatūra žemėjo ir rytas buvo pakankamai gaivus. Temperatūra naktį buvo 8-13 laipsnių šilumos, Kuršių nerijoje visą naktį ji svyravo apie 16 laipsnių šilumos. „Naktį orus lėmė aukšto slėgio atmosferos juosta, ji lems ir sekmadienio dienos Lietuvos orus“, – Lietuvos Radijui sakė sinoptikas Vytautas Sakalauskas. Jie bus mažai debesuoti, o kadangi debesų bus nedaug ir jie bus ploni, tad lietaus nebus. Papūs šiek tiek juntamesnis pietryčių, rytų vėjas. Antroje dienos pusėje jis pasieks 5-10 m/s. Temperatūra, pasak sinoptiko, bus tikrai vasariška – bus šilta, daug kur oras įšils iki 24-28 laipsnių šilumos, tik vakariniuose, šiauriniuose rajonuose kai kur išliks apie 23 laipsnius šilumos. Plačiau
2020-07-12
Kalbėdami apie besikeičiantį klimatą, pirmiausia pagalvojame apie klimato atšilimą. Visgi globalinis atšilimas tėra viena iš klimato kaitos pusių. Mokslininkai teigia, jog besikeičiantis klimatas lemia naujų ligų atsiradimą ten, kur jų anksčiau nebuvo, daro įtaką jas pernešančių gyvūnų migravimui.  Plačiau