Gamta
2022.08.21. Mokslininkai ieško būdų miškų išsaugojimui
Klimato kaita, aplinkos užterštumas, žmonių ūkinė veikla prisideda prie sunkiai suvaldomų pokyčių miškuose. Mokslininkai aktyviai prisideda prie miškininkystei šiuo metu būtinų šiuolaikinių sprendimų paieškos.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) profesorius dr. Gediminas Brazaitis pastebi, kad šiandieniniai miškai kankinami stresorių, lėčiau auga, greičiau žūsta, todėl svarbu rasti medžius, kurie atlaikytų ateities iššūkius – šiltėjantį klimatą, kylančias temperatūras ir didėjantį sausringumą.
Ieškoma alternatyvų nykstančiai eglei
Anot prof. dr. G. Brazaičio, tinkamų genotipų atranka – tik vienas iš galimų problemos sprendimo būdų, kitas galimas sprendimas – ieškoti greta Lietuvos augančių medžių rūšių ir bandyti jas introdukuoti Lietuvoje.
Vienas iš šiandieniniams klimato pokyčiams neatsparių ir sunkumus patiriančių medžių – eglė. Jos pakeitimui jau ieškoma alternatyvų. „Eglę galėtų pakeisti kaimyninėse šalyse augantis paprastasis bukas. Pirmiausia potenciali rūšis analizuojama laboratorijose, tada kuriami bandomieji želdiniai.
Su buku dirbama keliomis kryptimis. Viena kryptis – įveisti mišrūs želdiniai su aštuoniomis vietinėmis medžių rūšimis ir bus žiūrima, kaip jie vystosi ir atlaiko aplinkos sąlygas, koks jų tūris. Kita kryptis – iš tolimesnių regionų imama genetinė medžiaga, sodinami nedideli plotai ir žiūrima, kaip jie augs. Tai dideli žingsniai į priekį, kuriuos turime žengti ir žiūrėti, kokie bus rezultatai“, – apie šiandieninius miškininkystės iššūkius kalba prof. dr. G. Brazaitis.
Anot profesoriaus, klimato kaita mažina ir bendrą miškų stabilumą, nes įvairios medžių rūšys patiria vis daugiau problemų: „Atkeliauja nauji kenkėjai, ligos, ar tiesiog dėl sausrų, vėjų medžiai tampa mažiau atsparūs. Pastaraisiais metais stebimas didesnis medžių džiūvimas pušynuose dėl po žieve apsigyvenančio viršūninio žievėgraužio gausėjimo. Svarbu paminėti ir vis dažnesnį stiprių audrų poveikį, kai išverčiami tūkstančiai medžių. Dėl klimato kaitos tokių audrų patiriame vis dažniau. Miškininkams darbo daug, nes pažeistus medynus reikia stebėti, laiku atlikti sanitarinius kirtimus ir atkurti tvaresnius“.
Iššūkių miškams kelia auganti elninių žvėrių populiacija
VDU Žemės ūkio akademijos prof. dr. G. Brazaitis atkreipia dėmesį, kad iššūkių miškams kelia ne tik klimato, bet ir miško žvėrių populiacijos pokyčiai.
„Miškuose labai padaugėjo stambiųjų kanopinių žvėrių ir tai kelia pavojų, nes egzistuoja riba, kiek miškas gali išmaitinti žvėrių išlaikydamas visas kitas savo savybes. Peržengus ribą miškai neatsikuria natūraliai, keičiasi rūšinė sudėtis, nes mėgstamų medžių rūšių jauni medeliai tiesiog suvalgomi elninių žvėrių. Pas mus ši riba jau gerokai peržengta, tad miškininkai daug daugiau pastangų turi įdėti saugodami jaunuolynus“, – apie kanopinių žvėrių populiacijos augimo keliamus iššūkius kalba profesorius.
Anot mokslininko, negalima viso dėmesio nukreipti tik į jaunų medelynų saugojimą. „Per pastaruosius dešimt metų mes supratome, jog miškuose yra likę labai mažai senų medynų, o visuose medynuose reikėtų palaikyti seniems medynams būdingus elementus. Plynose kirtavietėse paliekami medžiai biologinei įvairovei, negyva mediena, šių komponentų išsaugojimas labai svarbus dideliam ratui nykstančių ir retų rūšių. Atlikta Natūralių miško buveinių inventorizacija atskleidė, kad turime labai daug vertingų teritorijų, kurias reikia saugoti. Galime saugoti nieko nedarydami, bet galime saugoti tvarkydami ir didindami šių buveinių vertę“, – su viltimi, kad vis daugiau dėmesio bus skiriama teritorijų saugojimui, kalba prof. dr. G. Brazaitis.
Moksliniai tyrimai – ateities miškininkystės iššūkių įveikimui
Profesorius dr. G. Brazaitis atkreipia dėmesį, kad šiuo metu populiarūs moksliniai tyrimai, siekiantys nustatyti, kokios struktūros medynai būtų atsparesni – siekiama formuoti mišrius įvairiaamžius medynus. Tyrimų rezultatai atskleidžia, kad tokie medynai daug geriau prisitaiko prie sunkiai prognozuojamų ateities iššūkių.
„Labai svarbu žinoti, kokias medžių rūšis galime auginti šalia viena kitos, kad jos mažiau stelbtų, bet daugiau palaikytų, papildytų viena kitą. Mišrūs medynai pasižymi ne tik didesniu tvarumu, jie taip pat gali būti našesni, labiau atliepti biologinės įvairovės apsaugos ir daug kitų mūsų poreikių. Lietuvoje augančių medžių rūšių kilmė yra skirtinga, o genetika pasižymi didele įvairove. Galime atrinkti medžius, kurie geriau nei kiti tos pačios rūšies medžiai auga esant sausroms, karščiams, kitomis stresinėmis situacijomis, juos dauginti, kurti sėklines plantacijas ir, galiausiai, sukurti pažangesnius atsparesnių medžių medynus“, – prognozėmis ir įžvalgomis dalijasi mokslininkas.
Profesorius pastebi, kad taip pat turėtume pradėti kalbėti ir apie platesnį greta Lietuvos augančių medžių rūšių naudojimą. „Paprastasis bukas, platanalapis klevas, bekotis ąžuolas, europinis maumedis, europinis kėnis – rūšys, kurios turi potencialą geriau prisitaikyti prie klimato kaitos, nes aptinkamos į pietus nuo mūsų šalies.
Negalime šių rūšių tiesiog atvežti ir pradėti sodinti mūsų miškuose, yra būtini tyrimai, reikia įvertinti kaip šios medžių rūšys auga, ar pateisina į jas dedamas viltis, kaip jas priima mūsų vietiniai augalai ir gyvūnai, todėl miškų mokslams yra keliami dideli uždaviniai, juk esame atsakingi už daugiau nei trečdalį Lietuvos teritorijos“, – šiandieninius miškininkystės iššūkius reziumuoja VDU Žemės ūkio akademijos prof. dr. G. Brazaitis.
Atgal
.jpg)
(1).png)
