Gamta
2023.06.02. Sustabdykime medžių kirtimą
Aurimas Navys, Mindaugas Sėjūnas
Į Lietuvą atėjo sausra. Gandrai iš lizdų mėto gandriukus. Tai blogas ženklas. Mūsų šalis geltonuoja Europos sausrų žemėlapyje. Pranešama, kad kai kuriose šalyse liko tik ketvirtadalis gėlo vandens atsargų. Raudonuoja dešimtmečius tokios sausros nepatyrusi Ispanija.
Europos Parlamentas ir ES taryba, reaguodami į klimato pokyčius patvirtino teisės aktą, skirtą nacionaliniams parlamentams, kuriame teigiama, jog miškai teikia ne tik medienos gaminius, bet ir aplinkosaugines paslaugas (!), kurios yra labai svarbios žmonijai, nes juose saugoma didžioji Žemės sausumos biologinės įvairovės dalis.
Miškai palaiko ekosistemų funkcijas, padeda apsaugoti klimato sistemą, užtikrina švarų orą ir atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį valant vandenis ir dirvožemį, taip pat sulaikant ir papildant vandens atsargas.
Dideli miškų plotai yra drėgmės šaltinis ir padeda išvengti žemyninių regionų dykumėjimo.
Labanoro žygis | G.Kniūkštos nuotr.
Be to, dėl miškų naikinimo ir nykimo, mažėja esminiai anglies dioksido absorbentai. Dėl miškų kirtimo ir nykimo taip pat didėja laukinių gyvūnų, ūkinių gyvūnų ir žmonių sąlyčio tikimybė, todėl didėja naujų ligų plitimo ir naujų epidemijų bei pandemijų rizika.
Miškų naikinimas ir nykimas vyksta grėsmingu greičiu. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) vertinimais, nuo 1990 m. iki 2020 m. pasaulyje išnyko 420 mln. hektarų miškų – apie 10 proc. likusių pasaulio miškų, o tai prilygsta didesniam nei Europos Sąjungos plotui.
Miškų naikinimas ir nykimas savo ruožtu yra svarbūs pasaulinio atšilimo ir biologinės įvairovės nykimo – dviejų svarbiausių šių laikų aplinkosaugos problemų – veiksniai.
Tačiau kasmet pasaulyje ir toliau nyksta 10 mln. hektarų miškų. Miškams taip pat didelę įtaką daro klimato kaita, todėl ateinančiais dešimtmečiais reikės spręsti daugybę uždavinių, siekiant užtikrinti miškų prisitaikymą ir atsparumą.
Kaip teigiama Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) specialiojoje 2019 m. ataskaitoje dėl klimato kaitos ir žemės, vien dėl miškų kirtimo išmetama 11 % šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Teksto suvokimo, anglų kalbos mokėjimo ir erudicijos stokos problemų turintys Lietuvos politikai mums ir jums aiškino, jog miškai kenkia žmonijai, išskiria CO2, todėl juos reikia kuo skubiausiai naikinti.
Tamsa, žinių stoka ir godumas daugybę Lietuvos miestų aikščių pavertė įkaitintomis tuščiomis keptuvėmis, o girias – iškirstomis plynėmis.
Kai kurie iki šiol mėgina aiškinti, jog miestas ir medis – nesuderinami subjektai, tyčiojasi iš medžių saugotojų, esą pastarieji tėra apie ąžuolą rėpliojantys tautinį paveldą garbinantys vabalai.
Viskas yra atvirkščiai. Vakarų Europos miestai jau seniai sustabdė medžių kirtimą. Paryžius pasišovė iki 2030 m. apsodinti 50 proc. miesto teritorijos ir tapti žaliausiu Europos miestu.
Planuojama pasodinti keturis naujus „miesto miškus“ prie svarbiausių lankytinų objektų. Iki 2026 m. merė Hidalgo įsipareigojo Paryžiuje pasodinti daugiau kaip 170 000 medžių.
Vienas svarbiausių miesto merės tikslų: „sukurti šį miestą aplink žmogų“ – sugrąžinti gamtą į miesto gyvenimą.
Atgal
.jpg)
