VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

03 03. Iš Panevėžio ligoninės istorijos

Liudvika Knizikevičienė  

Gydytoja

2013 metų gruodžio mėn. suėjo  90 m., kai 1923 m. įkurta  Panevėžio ligoninė Smėlynės g. ir 190 m., kai iš Lietuvos valstybės archyve esančių  Vilniaus gubernijos gydymo valdybos raštų matyti, kad 1823 m.  Panevėžyje veikė  Upytės apskrities ligoninė. Tai 20 lovų ligoninei buvo caro valdžios skirti  4 medikų etatai: jai vadovavusio  gydytojo, dviejų jo padėjėjų (vyresniojo ir jaunesniojo) ir pribuvėjos (akušerės). Ligoninei vadovavo Apskrities ar Miesto gydytojai. 

Ligoninės personalas 1938 m.  Antroje eilėje iš kairės gydytojai: Andrius Jonas Bridžius, Mykolas Marcinkevičius, Stanislovas Mačiulis, Janina Stancevičiūtė-Stankevičienė,  F. Zubinas, Ona Domaševičiūtė-Ronkienė, Vladas Dalinda, Vladas Gutauskas

Ligoninė veikė nuomojamose patalpose, o apie 1840 m. jai pastatytas pastatas Marijos, gatvėje, kuris stovi ir dabar  - tai  19 namas Antano Smetonos g. 

1843 m. įkūrus Kauno guberniją ir nebe Upytei, o Panevėžiui tapus apskrities centru, ligoninė pavadinta Panevėžio miesto ligonine.  Ši ligoninė veikė iki 1915 m. 

Labai  įsimintinas vadovavęs ligoninei Miesto gydytojas Tadas Jonas Anupras Moigis (1835 – 1904),  kuris dar dirbo gydytoju gimnazijoje, Mokytojų seminarijoje, kalėjime, vadovavo skiepijimams nuo raupų, kariuomenės naujokų sveikatos tikrinimams ir kt. Už gerą darbą caro apdovanotas ordinais, medaliais, titulais. Bet tai buvo lietuvis bajoras visam gyvenimui su šeima įsikūręs Panevėžyje, čia pasistatęs dešimties pastatų sodybą, kurių viename įsteigęs privačią ligoninę. Dabar išlikę jo trys mūro pastatai – Panevėžio kraštotyros muziejus. Jam  mirus,  gatvelė šalia sodybos pavadinta Moigio vardu taip vadinasi  ir dabar.  

Pirmo pasaulinio karo metu 1915 – 1918 mieste veikė tik Žydų ligoninė, 

1918 m. Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę, Panevėžio apskrities 25 vietų ligoninę vokiečių karo ligoninės vietoje įkūrė iš Krokuvos atvykęs  gydytojas Pranas Mažylis. Jam talkino bebaigiąs medicinos mokslus Vladas Kuzma. Mažylis dar įsteigė Panevėžyje Mokytojų seminarijos patalpose kariams savanoriams gydyti Raudonojo Kryžiaus ligoninę ir buvo iškviestas į Kauną ten kurti panašią ligoninę. Tad nuo 1920 m. 10 m. Panevėžio ligoninei  vadovavo gyd. Antanas Didžiulis. Savivaldybė paskyrė ligoninei buvusio dvaro sklypą Smėlynės g., kur buvo pastatyti nauji mediniai bei mūriniai pastatai, remontuotas senasis dvaras ir naujoji 80 lovų ligoninė iškilmingai atidaryta 1923 m. gruodžio 16 dieną.   Ligoninė sėkmingai dirbo. Čia chirurgas Vitalijus Gusevas 1926 m. atliko pirmąją Lietuvoje sėkmingą širdies operacija, kitą panašią atliko 1929 m. 

Ligoninė darėsi  per maža. 

Paminklas nužudytiems gydytojams, sukurtas skulptoriaus Bernardo Bučo 1943 m. 

1930 m. pabaigoje Apskrities savivaldybė atidarė šioje teritorijoje pastatytą  dviejų aukštų išvaizdų mūrinį pastatą ir ligoninė jau turėjo 120 lovų, veikė vandentiekis, kanalizacija. Naujuoju ligoninės vadovu tapo ir sėkmingai dirbo Stanislovas Mačiulis. Ligoninė vėl perpildyta. 1935 m. prie šiaurinės naujos ligoninės  sienos išaugo priestatas ir ligonine jau talpino 150 lovų.  Sekančiais metais prasidėjo priestato  tęsinio statyba. Ligoninės skyrių darbui vadovavo patyrę specialistai: chirurgas Mačiulis, terapeutas Mykolas Marcinkevičius,  pediatrė Janina Stancevičiūtė-Stankevičienė, akušeris-ginekologas Vladas Dalinda, okulistas Andrius Jonas Bridžius, otorynolaringologas Jonas Statkevičius.  

Deja atėjo sovietų  okupacija: nacionalizacijos, pertvarkos,  tremtys , įtarinėjimai. 1941 m. birželio 26 d. traukiantis nuo vokiečių sovietų armijai,  sužeistuosius operavę  gydytojai Stanislovas  Mačiulis, Antanas  Gudonis, ligoninės vedėjas Juozas Žemgulys ir gailestingoji seselė Zinaida Kanevičienė buvo neteisingai KGB apkaltinti ir žiauriai nužudyti. Tragediją mena 1943 m. ligonines kieme pastatytas paminklas, per vėlesnę okupaciją medikų išsaugutas  ir 1988 m. vėl atstatytas  Vėliau ligoninei vadovavo gydytojai Kazimieras Gudelis.

Ligoninės personalas 1929 m. Pirmoje eilėje iš kairės akušerė Liudvika Ničajutė, gydytojai : Antanas Didžiulis, Vitalijus Gusevas, už jų K. Rudaitis, už kurio -  Juozas Vileišis

1945 m. ligoninė talpino 270 lovų, 1946 m. – 300. Nuo 1949 - 1958 m. ligoninei vadovavo  Stepas Vaidakavičius, Eugenija Sauchataitė, Eugenijus Girdzijauskas, Eugenija Petrulienė.  

1956 m. Panevėžio ligoninei  suteiktas Respublikinės ligoninės statusas,  Ji privalėjo teikti medicinos pagalbą miestui  ir Panevėžio, Pasvalio, Biržų, Kupiškio, Rokiškio bei Anykščių rajonams.  Buvo sudarytas ligoninės plėtros generalinis planas, nes gyventojų skaičius vystantis mieste pramonei labai sparčiai augo. Prasidėjo ligoninės rekonstrukcijos ir statybų metai.

Ligoninės teritorijoje pradėjo dygti nauji pastatai: 1957 m. pradėtas statyti skalbyklos, katilinės, dezinfekavimo kameros, vaistinės pastatas, 1963 m. pastatyti  Gimdymo namai, 1968 m.  - Kraujo perpylimo stoties korpusas, 1970 m.  – Chirurgijos ir Patologinės anatomijos skyriai. 1971 m.  – nauji virtuvės, ūkio dalies pastatai, požeminiai tuneliai, 1973 m. – Vaikų poliklinika, 1977 m.  – Akių, Vaikų ligų, gastroenterologijos bei kardiologijos skyrių pastatas. 1985 - 1986 m. iškilo devynaukštis su 420 lovų terapijos skyriais ir keturių aukštų diagnostikos bei operacinių blokų korpusai. Komplekse yra 300 vietų salė. Be to, ligoninės darbuotojams pastatyta valgykla, suremontuota centralizuota medicininio deguonies tiekimo stotis „Aga“. Vykdant ligoninės plėtrą, jai vadovavo Kasparas Stungys (1958 – 1966 m.), Adolfas Berūkštis (1966 – 1978 m.), Česlovas Gutauskas (1978 – 2013 m.). Nuo 2013 m. liepos mėn. ligoninės vadovu tapo Ivanas Dorošas. Šiuo metu ligoninėje 1020 lovų, dirba 1989 darbuotojai,  iš jų 347 gydytojai.  

Gydytojas Tadas Jonas Anupras Moigis (1835 – 1904)

Per 90 m. Panevėžio ligoninė Smėlynės gatvėje augo, atitinkamai pagal medicinos mokslo pasiekimus modernėjo. Joje darbavosi savo profesijai atsidavę žmonės. Be savo tiesioginio darbo kai kurie gydytojai sugebėjo apsiginti disertacijas medicinos moksliniam laipsniui.  Tai vidaus ligų gydytojai, skyrių vedėjai Mykolas Marcinkevičius (1941 m.), Jonas Diktanas (1965 m.), chirurgas, Vaikų chirurgijos skyriaus vedėjas Vaclovas Skavronskas (1966 m.), vaikų gydytoja Valentina Veršelytė (1985 m.), gydytojas radiologas, Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas Andrius Pranculis (2007 m.), Gastroenterologijos skyriaus vedėjas Darius Kriukas (2008 m.). Ruošia disertacijas ir kiti gydytojai.  

Reikia tikėtis, kad  artėjantį šimtmetį Respublikinė Panevėžio ligoninė sutiks taip pat džiaugdamasi puikiomis patalpomis, vis labiau modernėjančiu ir efektyviu gydymu ir dideliu ligonių pasitikėjimu.  

Atgal