VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

ISTORIJA

12 20. Į sistemą sujungus miesto fortus, viliamasi sukurti Kauno tvirtovės istorinį-architektūrinį parką

Visuomenei pristatytas Kaune esančių gynybinių įtvirtinimų atkūrimo projektas "At Fort". Šį renginį, kuriame kauniečiai buvo supažindinti su istorinio-architektūrinio parko idėja, organizavo viešoji įstaiga "Kauno tvirtovės projektai" kartu su Kauno miesto savivaldybe.
Projekto "At Fort" tikslas - palengvinti naujam gyvenimui prikeliamų karinio paveldo teritorijų išsaugojimą bei sukurti bendradarbiavimo platformą jų naudotojams. "At Fort" "Europos tvirtovių tyrimas - vietos darnios plėtros skatinimas" yra Interreg Ivc tarpregioninio bendradarbiavimo programos projektas.
Pasak Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjos Andrijanos Filinaitės, Kaunas visos Lietuvos kontekste išsiskiria ne tik unikalia tarpukario modernizmo architektūra, bet ir gausiu tvirtovių paveldu, kurį būtina pritaikyti visuomenės poreikiams. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Suomijoje, net ir XIX amžiaus kalėjimai gali būti paversti į viešbučius, tad tereikia fantazijos. "Tikimės, jog greitu metu Kauno VI forte prasidės veiklos, fortas pavirs daugiafunkciu centru, pritaikytu skirtingo amžiaus žmonių grupėms. Jame planuojama įrengti karo technikos lauko ekspoziciją, amfiteatrą, renginių erdvę, vaikų žaidimų aikštelę. Taip šiuo metu kiek slogų įvaizdį turintys Kauno fortai galėtų įgauti pozityvesnį atspalvį", - sakė A. Filinaitė.
Nuo 2012 metų Kauno miesto savivaldybė, dalyvaudama tarptautiniame projekte "At Fort", parengė pilotinį Kauno VI forto projektą, kuriame numatė, kaip atgaivinti šį apleistą objektą. Didžiąją dalį forto nutarta skirti karo technikai, gautai iš Krašto apsaugos ministerijos, eksponuoti.
"Reikalinga ne tik mūsų iniciatyva, bet ir valstybės indėlis, kuris prisidėtų prie Kauno fortų tvarkymo. Jie turėtų būti pritaikomi ne tik karinei ekspozicijai - čia galėtų vykti jaunimo stovyklos, koncertai, konferencijos", - kalbėjo Kauno miesto tarybos narė Gintarė Skaistė, vadovaujanti Vytauto Didžiojo karo muziejaus Technikos skyriaus įkūrimu VI forte besirūpinančiai darbo grupei.
Atkūrus nepriklausomybę, Kauno VI fortą perėmė miesto savivaldybė. Neturėdama lėšų objekto renovacijai, dalį forto miesto valdžia išnuomojo privatininkui. Šis nieko reikšmingo nenuveikė, o prašydamas nuomos terminą pratęsti, kalbėjo neva turįs žinių, kad būtent šiame forte yra paslėptas lobis - legendinis Gintaro kambarys. Savivaldybės tai neįtikino, nuomos sutartis nebuvo pratęsta. Fortas po kurio laiko perduotas Valstybės turto fondui.
2010-aisiais šio forto statiniai vėl tapo Kauno miesto savivaldybės nuosavybe. Tais pačiais metais buvo įkurta ir viešoji įstaiga "Kauno tvirtovės projektai". Nuo to laiko Kauno miesto savivaldybė prižiūri forto prieigas. 2012 m. buvo pasirašytas Krašto apsaugos ministerijos ir Savivaldybės ketinimų protokolas dėl Vytauto Didžiojo karo muziejaus padalinio įkūrimo Kauno tvirtovės VI forte.
Per pastaruosius dvejus metus buvo suformuotas žemės sklypas, patvirtintas specialusis planas, parengti tvarkybos projektiniai pasiūlymai bei įgyvendinimo planas. Šiemet pradėtas rengti forto restauravimo ir pritaikymo visuomenės reikmės techninis projektas, atliekami archeologiniai tyrimai. Ketinama atkurti pirminį reljefą, pašalinti savaiminius želdinius, sutvarkyti drenažo sistemą, atkurti takus, įrengti suoliukus, šiukšliadėžes, apšvietimą ir apsaugines tvoreles. Preliminariai skaičiuojama, kad projekto įgyvendinimui reikėtų apie 17 mln. Lt.
"Nors mažai tikėtina, kad piniginės investicijos į projektą atsipirks bet skaičiuojama, jog per 25 metus socioekonominė projekto vertė galėtų išaugti iki 29 milijonų litų", - teigė miesto tarybos narė G. Skaistė.
Anot "Kauno tvirtovės projektai" direktoriaus Valdo Rakučio, viso per 200 pastatų turintį Kauno tvirtovės kompleksą būtina ilgai nedelsiant pritaikyti visuomenės poreikiams. O tam reikės ir valstybės indėlio.

Atgal