VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

ISTORIJA

04 18. Kudirkaičiai ir jų spiečius

Zigmas Tamakauskas

Kauno Vinco Kudirkos progimnazijos salėje įvyko Lietuvos kudirkaičių organizacijos regionų atstovų spiečius, skirtas prisiminti knygnešystės laikotarpį ir bebaimius knygnešius, nešusius į mūsų namus Šviesos židinį.

Dovana Kauno Vinco Kudirkos progimnazijos muziejui

Pradžioje kiek pažvelkime į pačios Kudirkaičių organizacijos istoriją

Kudirkaičių būreliai Lietuvos mokyklose pradėjo kurtis su išryškėjusia Sąjūdžio banga – 1988 – 1989 metais. 1989-ieji laikomi kudirkaičių veiklos pradžios metais, nors pati organizacija oficialiai įregistruota 1995 metais. Kudirkaičių veiklos pradžia siejasi su 2003 m. Amžinybėn išėjusios mokytojos ekspertės Angelės Šiaurienės vardu. Ją pagrįstai galima laikyti ir šios organizacijos įkūrėja. Mokytojai Angelei Šiaurienei vadovaujant, Kudirkaičių organizacijos būriai įsikūrė daugelyje Respublikos mokyklų. Mokytoja parengė ir kudirkaičių veiklos krypties nuostatus, kurių pagrindinis bruožas – tikėjimo, doros, patriotizmo, žmogaus pagarbos, aktyvios pilietinės pozicijos ir kūrybinės saviraiškos ugdymas. Pati mokytoja sukūrė ir Lietuvos kudirkaičių himną, kaklaraiščius ir vėliavą, šviečiančiomis trimis tautinių spalvų saulutėmis. Jai gražiai talkino Kudirkos Naumiesčio vidurinės mokyklos mokytoja Natalija Manikienė, pavertusi savo kraštotyrininkų mokinių būrį kudirkaičiais, kurie prižiūrėjo dr. Vinco Kudirkos kapą, rinko kraštotyrinę medžiagą, dirbo jaunaisiais gidais mokyklos V. Kudirkos muziejuje.  Pažymėtina ir tai, kad šioje mokykloje įvyko ir pirmasis kudirkaičių suvažiavimas. Atgimimo metu kudirkaičių būriai mokytojos Vidos Balkevičienės iniciatyva kūrėsi tuometinėje Vilniaus 59-oje vidurinėje mokykloje, lietuvių kalbos mokytojos Audronės Tichanavičienės iniciatyva - dabartinėje Panevėžio „Žemynos“ progimnazijoje ir kitose vietose. Prie kudirkaičių dvasinės pilnatvės ugdymo daug prisidėjo ir šios organizacijos dvasios vadas kunigas Algimantas Keina. Reguliariai buvo rengiami kudirkaičių įvairūs sambūriai, vykdavo vasaros stovyklos, kurių metu stovyklautojai ir jų vadovai turėjo progos pabendrauti su žinomais Respublikoje įvairių specialybių žmonėmis. Ypač buvo populiarūs sveikatingumo pokalbiai, kuriuos pravesdavo taip pat į Viešpaties namus jau išėjusi tauri gydytoja Janina Mockienė. Pas kudirkaičius ne kartą lankėsi arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ir kiti aktyvesni Lietuvos rezistencijos dalyviai. Turbūt niekad buvę kudirkaičiai nepamirš tų mūsų organizuotų popiečių pas kardinolą Vincentą Sladkevičių jo namuose. Rengėme su kudirkaičių būriais ir pažintines ekskursijas po įvairias Lietuvos istorines vietoves - norėta, kad kudirkaičiai geriau pažintų savo tautos bei Tėvynės paveldą, savo krašto istoriją, dvasinę ir materialinę kultūrą. Dėjome pastangas, kad mokyklose, pradedant savaitę, būtų giedamas Lietuvos himnas.

Konkursinių užduočių vertinimo komisija: Kauno Maironio gimnazijosmaironietė Monika Railaitė, varpininkės Jūratė Dranginienė, Dalia Maciukevičienė ir varpininkas  Zigmas Tamakauskas

Įvertindamas Kudirkaičių organizacijos veiklos turinį, ne kartą ją savo aukomis parėmė užsienyje gyvenęs ilgametis „Varpo“ redaktorius, Kudirkaičių organizacijos Garbės pirmininkas varpininkas Antanas Kučys. Moraliai šią organizaciją remia, dalyvaudamas įvairiuose jos renginiuose ir  profesorius Vytautas Landsbergis – Kudirkaičių organizacijos Garbės narys.

Dabar, deja, Kudirkaičių, kaip ir kitų panašios krypties mokinių organizacijų gretos labai praretėjusios, o kai kur visai išnykusios. Nors dabartinė Lietuvos kudirkaičių organizacijos tarybos pirmininkė Irena Aleksejenkienė stengiasi išlaikyti bei tęsti kudirkaičių pirminės veiklos kryptį, stengiasi palaikyti organizacijos židinio ugnelės degimo liepsną, bet tai vyksta gana sunkiai. Susiduriama su Švietimo vadovų abejingumu, lyg neigiamu požiūriu į labai svarbų neformalų patriotinio pilietinio ugdymo barą – patriotinių mokinių visuomeninių organizacijų gyvavimą, jų vadovų rengimą bei skatinimą. Kiek teko patirti - iš gautų neformalaus ugdymo skatinimo lėšų – minėtoms organizacijoms palaikyti neskirta nė vieno euro... Taigi jos laikosi mokyklose tik iš vieno kito mokytojo entuziazmo ir sąmoningo pasišventimo, kurį vis labiau išstumia komerciniai vėjai.  Šį liūdnoką faktą patvirtina ir mūsų minėtas renginys. Į surengtą sambūrį atvyko iš keliasdešimt mieste veikiančių bendrojo lavinimo mokyklų tik penkių – Rokų gimnazijos, Vinco Kudirkos progimnazijos, Martyno Mažvydo pagrindinės ir Stasio Lozoraičio bei Šančių vidurinių mokyklų atstovai. O prieš kurį laiką Kudirkaičių organizacija veikė daugelyje miesto mokyklų. Lygiai tas pats pasakytina ir apie kitų Respublikos vietovių mokyklas. Atvyko tik Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos ir Alytaus Vidzgirio progimnazijos kudirkaičiai.

Į šį renginį neatvyko nė vienas atstovas iš Kauno švietimo ir ugdymo skyriaus lygiai kaip jų nebuvo minint Knygnešio dieną VD Karo muziejuje prie Knygnešių sienelės.

Kudirkaičių spiečius

Gera, kad Kudirkaičių organizacijos gyvybingumą minėtose mokyklose savo kilnia veikla palaiko mokytojos Gražina Žemaitienė, Danutė Balčiūnienė, Ramunė Žičkienė, Viktorija Masiliūnienė, Lina Misiūnienė, Dangerūta Jakniūnienė, Marytė Narmontienė, Rasa Kavaliauskienė,

Irena Aleksejenkienė ir kt. Kasmet lapkričio mėn., pažymint dr. Vinco Kudirkos mirties dieną ir besiartinantį jo gimtadienį, tradiciškai vyksta kudirkaičių susibūrimo šventė, kurios metu priimami nauji nariai, iškilmingai sakoma jų priesaika, užrišami organizacijos kaklaraiščiai. Priesaikos žodžius taria ir vyresnieji, panorę būti V. Kudirkos idėjų sekėjais – varpininkai.

Atvykusį kudirkaičių spiečių, nuaidėjus giesmės „Lietuva brangi“ posmui, gražiai pasveikino Kauno Vinco Kudirkos progimnazijos direktorės pavaduotoja Rita Morkūnienė ir Respublikos kudirkaičių organizacijos vadovė Irena Aleksejenkienė. Varpininkė Dalia Maciukevičienė – laikraščio „Tremtinys“ redaktorės pavaduotoja ir Zigmas Tamakauskas – Lietuvos kudirkaičių organizacijos Garbės narys, varpininkas įteikė progimnazijos muziejui Kudirkaičių organizacijos įkūrėjos mokytojos Angelės Šiaurienės paliktą relikvinį dr. Vinco Kudirkos paveikslą, prie kurio prisiekė ne viena karta kudirkaičių. Susirinkusiems šių eilučių autorius papasakojo apie Lietuvos knygnešystę, jos istoriją.

Kauno Šančių vidurinės mokyklos kudirkaičių atstovai su savo vadoveRamune Žičkiene. Straipsnio autoriaus nuotraukos

Toliau vyko pateiktų konkursinių užduočių sprendimo keturių dalių – laiško rašymo, gyvojo paminklo pastatymo, Lietuvos vietovių, susijusių su knygnešyste žemėlapio dėlionių ir spėjimų teminė gyvoji pamoka. Konkurso vertinimo komisija paskelbė, kad geriausiai su pateiktomis užduotimis susidorojo Kauno Martyno Mažvydo pagrindinės mokyklos kudirkaičių atstovai (vadovė – mokytoja Lina Misiūnienė). Antroji vieta atiteko Kauno Stasio Lozoraičio vidurinės mokyklos kudirkaičiams (vadovė – mokytoja Viktorija Masiliūnienė), o trečioji – Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos kudirkaičių būriui (vadovės- mokytojos Gražina Žemaitienė ir Danutė Balčiūnienė). Pagal atskiras užduoties dalis neblogai pasirodė ir Kauno Šančių vidurinės mokyklos (vadovė – Ramunė Žičkienė), Kauno Vinco Kudirkos progimnazijos (vadovė Irena Aleksejenkienė), Alytaus Vidzgirio pagrindinės mokyklos (vadovės – Dangerūta Jakniūnienė ir Marytė Narmontienė) ir Kauno Rokų gimnazijos (vadovė- Rasa Kavaliauskienė) kudirkaičiai. Nugalėtojams buvo įteikti diplomai. Visiems kudirkaičiams palinkėta nepatekti į materialinių vilionių kosmopolitinį sūkurį, o siekti idealo – tik doro ir aukšto.

Atgal