VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

05.29. Gedimino kilmė

Dr. Tomas Baranauskas

Lietuvos istorijos institutas

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais ir kiek vėliau apie Gedimino kilmę buvo išplitusios dvi pagrindinės versijos. Viena teigė, kad Gediminas buvo „prastos“ kilmės, Vytenio arklininkas, o antroji skelbė jį Vytenio sūnumi.

Tuo tarpu šiuolaikinėje istoriografijoje nuo XIX a. įsitvirtino nuomonė, kad Gediminas buvęs Vytenio brolis.

Kaip gi yra iš tikrųjų?

Gediminas – Vytenio arklininkas

Pirmą versiją apie Gedimino kilmę anksčiausiai išdėstė kryžiuočiai apie 1412–1413 m. surašytame memorandume „Santrauka apie Jogailą ir Vytautą“. Memorandumas parašytas ginčų su Lietuva dėl Žemaitijos metu ir išreiškia priešišką Jogailai ir Vytautui tendenciją. Čia pateikta trumpa Lietuvos istorijos apšvalga nuo Vytenio laikų.

Trumpai papasakojus apie Vytenį, pasakyta, kad, kai Vytenis mirė, „valdovu (konigk) buvo iškeltas jo arklininkas (pferdemarschalck), vardu Gediminas (Jedeman)“. Pastarasis yra Jogailos ir Vytauto senelis, tad jie kilę visai ne iš kunigaikščių giminės (furstenlichen stammes), o iš prastų bajorų (schlechten bayoren). Šios versijos atgarsį randame ir 1416 m. rašytame prieš Lietuvą ir Lenkiją nukreiptame dominikono Jono Falkinbergo traktate, kuriame apie Vytautą pasakyta, kad jo senelis buvęs batsiuvys ar siuvėjas (sutor).

Panaši versija buvo išdėstyta ir kai kuriuose XVI a. pradžios Rusijos šaltiniuose, žinomuose kaip „Lietuvos kunigaikščių genealogija“. Šie tekstai gyvavo atskirai arba pridėti kaip antroji dalis prie Maskvai ideologiškai svarbaus „Pasakojimo apie Vladimiro kunigaikščius“, kildinusio Maskvos valdovus iš senovės Romos imperatorių. Seniausia mus pasiekusi „Lietuvos kunigaikščių genealogijos“ redakcija, sukurta Tverėje, pateikta Spiridono Savos laiške XVI a. pradžioje. Tačiau kaip atskiras kūrinys ji turėjo būti sukurta anksčiau – kai kurių tyrinėtojų manymu, dar XV a. viduryje.

Butvydas. Dail. A. Slapšys

Vytenis. Dail. A. Slapšys

Gediminas. Dail. A. Slapšys

Lietuvos kunigaikščių genealogija (Gedimino kilmė iš Vytenio arklininko). Iš Volokolamsko vienuolyno rinkinio

Apie Gedimino kilmę čia pasakyta: „Didžiojo kunigaikščio Aleksandro Michailovičiaus metais, po Batijaus nelaisvės, pabėgo iš jo nelaisvės [kunigaikštis], vardu Vytenis (Витенец), vieno Smolensko kunigaikščio Rostislavo Mstislavičiaus [giminaitis], ir apsigyveno Žemaitijoje pas vieną bartininką (bitininką). Ir paėmė jo dukterį sau į žmonas, ir išgyveno su ja trisdešimt metų bevaikis. Ir buvo užmuštas perkūno (громом). Ir paėmė jo žmoną jo vergas, vardu Gegiminikas, jo arklininkas (конюшец). Ir pagimdė nuo jos 7 sūnus...“

Toliau dar pasakojama, kad šį Gegiminiką Tverės kunigaikštis Aleksandras Michailovičius pasiuntė rinkti duoklės totorių nuniokotoje Vakarų Rusioje, dėl ko šis labai praturtėjęs. O jo sūnus Algirdas vedė Aleksandro Michailovičiaus dukterį Julijoną (Michailo Aleksandrovičiaus seserį) „ir nuo to laiko pasivadino Algirdas kunigaikščiu pagal savo žmoną didžiąją kunigaikštytę Julijoną“.

Vėlesnėje Maskvos redakcijoje šis pasakojimas pataisytas: Gegimenikas (Gedimanikas) duoklę rinko ne Aleksandro Michailovičiaus, o Maskvos didžiojo kunigaikščio Jurijaus Danilovičiaus pavedimu, ir dėl to ne tik praturtėjo, bet ir pradėjo vadintis „Gedimanu (Gedimantu), pirmuoju Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu“. Tad ir Algirdo vedybų su Tverės kunigaikštyte Julijona reikšmė sumenksta: Algirdui titulo ji nebesuteikia...

Baltarusių istoriko Olego Lickevičiaus manymu, Tverės pėdsakas jaučiamas ir Kryžiuočių „Santraukoje apie Jogailą ir Vytautą“, nes tai – vienintelis šaltinis, žinantis apie Algirdo našlės, Tverės kunigaikštytės Julijonos, vaidmenį perkrikštijant Vytautą stačiatikiu 1384–1389 m. laikotarpiu. Tai, jo manymu, gali reikšti, kad ir kryžiuočių „Santraukoje“, ir vėlesnėje Tverės kilmės „Lietuvos kunigaikščių genealogijoje“ apie Gedimino kilmę atsispindi ta pati tverietiška versija, kurią ir kryžiuočiai, ir tveriečiai galėjo gauti iš Julijonos Algirdienės. Šiaip ar taip, žinoma, kad susirašinėjimas tarp Julijonos ir kryžiuočių vyko jau 1379 m.

Jeigu taip, tai į šią informaciją reikia žiūrėti atidžiau, nei tai darė ligšiolinė istoriografija, nes Gedimino sūnaus žmona vargu ar galėjo pateikti visiškai išgalvotą informaciją apie savo uošvio kilmę.

Minėtus pasakojimus reikia atskirti nuo ja paremtos, bet esmingai perkurtos Jono Dlugošo versijos, kurioje Gediminui priskiriama ne tik „prasta“ kilmė iš arklininko, bet jis dar ir apkaltintas „teisėto valdovo“ (iusto principe) Vytenio nužudymu. Dlugošo versiją kartojo vėlesni lenkų kronikininkai Miechovita, Bielskis, Kromeris, o taip pat XVII a. pradžios Olivos analai, kuriuos kai kurie istorikai klaidingai laikė XV a. kryžiuočių kilmės šaltiniu. Jokie nuo J. Dlugošo versijos nepriklausomi šaltiniai Gedimino Vytenio nužudymu nekaltino.

Gediminas – Vytenio sūnus

Kaip atsakas į šią Gedimino kilmės versiją XVI a. 2 dešimtmečio Lietuvos metraščiuose atsirado teiginys, kad Gediminas buvo Vytenio sūnus. Versija apie „arklininką“ čia visai neatmetama, bet perkeliama Vyteniui, kuris kildinamas iš Ariogalos. Čia jį, dar mažą berniuką, pastebėjo didysis kunigaikštis Traidenis, kuris pasiėmė jį su savimi ir ilgainiui padarė jį savo maršalu, o jo sūnus Lauras Rimantas, atsisakydamas sosto, pasiūlė jį išrinti didžiuoju kunigaikščiu vietoj savęs. „Maršalas“ čia pateikiamas kaip garbingas titulas, be to, nukeliamas viena karta anksčiau. Vis dėlto pagrindinė Tverės versijos idėja, kad su Gedimino giminės atėjimu keičiasi valdančioji dinastija, ir ji – ne kunigaikštiškos kilmės, išlieka ir Lietuvos metraščiuose.

Radikaliau problemą aukštos Gedimino kilmės naudai sprendė Maskvos valstybėje sudarytas oficialus Voskresenijos metraščių sąvadas (XVI a. 4 deš.), kuriame išdėstyta versija plito taip pat ir atskirais tekstais, pavadintais „Lietuvos valdovų pradžia“. Čia visi Lietuvos kunigaikščiai, įskaitant Mindaugą ir Gediminą, tiesiog kildinami iš XII a. Polocko kunigaikščio Rostislavo Rogvolodovičiaus, kurio sūnūs Davilas ir Movkoldas po 1129 m. tremties į Konstantinopolį buvę pakviesti valdyti Vilniuje. Davilas tapęs Gedimino proproseneliu (vedama tiesioginė genealoginė linija: Davilas – Vidas – Traidenis – Vytenis – Gediminas), o Mavkoldas – Mindaugo tėvu. Tad šioje versijoje pabrėžiamas neginčytinas Gediminaičių kilmingumas ir tiesioginė kilmė iš Riurikaičių.

Rusų istoriko B. Florės manymu, tai – į Maskvos valstybę pasitraukusių Gediminaičių oficiali savo giminės pradžios versija, sukurta siekiant įtvirtinti savo kunigaikštišką statusą. Jos inciatoriumi galėjo būti Teodoras Lengvenaitis, pasitraukęs į Rusiją 1526 m. Gediminaičiams pavyko šią versiją Maskvos valstybėje įtvirtinti kaip oficialią. Pats caras Ivanas IV Rūstusis versiją apie Gediminaičių kilmę iš arklininko Gegiminiko pripažino melaginga.

Gediminas – Vytenio brolis ar pusbrolis?

1868 m. kartu su kitais Livonijos aktais buvo paskelbtas 1322 m. lapkričio 29 d. Rygos miesto tarybos laiškas Gediminui, kuriame užsiminta, jog Vytenis buvo Gedimino „brolis ir pirmtakas“ (frater vester et antecessor). Į šį laišką tuojau pat atkreipė dėmesį A. Nikitskis, kuris apie šią užuominą 1871 m. paskelbė atskirą straipsnį „Kas toks buvo Gediminas?“ Jame jis padarė išvadą, jog Gediminas buvo ne Vytenio arklininkas ir ne jo sūnus, o brolis.

Ši versija po to visiškai įsiviešpatavo istoriografijoje. Jos laikomasi ir iki šiol. Kadangi iš Petro Dusburgiečio Prūsijos kronikos žinome, kad Vytenio tėvas buvo Pukuveras (Putuvertas), kuris tapatinamas su Haličo-Volynės metraštyje minimu Butvydu, šis tėvas paprastai automatiškai priskiriamas ir Gediminui.

Tačiau 1974 m. lenkų istorikas Ježis Ochmanskis paskelbė straipsnį, kuriame atkreipė dėmesį į XIV a. pabaigos rusų poemoje „Uždonė“ esančius Andriaus Algirdaičio žodžius broliui Dmitrijui, kuriais jis nusako savo kilmę: „Broli Dmitrijau, patys esame sau du broliai – Algirdo sūnūs, o anūkai esame Gedimino, o proanūkiai esame Skalmanto“. Iš šio sakinio J. Ochmanskis daro išvadą: „Kadangi, tikrasis Algirdaičių prosenelis buvo Pukuveras, Skalmantą tenka pripažinti pirmuoju istoriniu Algirdaičių protėviu, galbūt – Pukuvero tėvu“.

Šią išvadą vis dėlto reikia patikslinti, nes ją paveikė per 100 metų nuo A. Nikitskio straipsnio pasirodymo įsigalėjęs stereotipas, kad Vytenis ir Gediminas buvo broliai, paremtas tik vienu šaltiniu. O štai antras šaltinis, kaip pasirodė, šiai išvadai prieštarauja, nes Gediminui nurodo visai kitą tėvą, nei žinomas Vytenio tėvas.

„Uždonės“ autorius nuosekliai karta po kartos vardina Algirdaičių protėvius, ir iš šios sekos galima padaryti išvadą, kad Gediminas buvo Skalmanto sūnus. Nėra jokio pagrindo, kaip tą daro J. Ochmanskis, šioje nuoseklioje sekoje peršokti vieną kartą ir tarp Skalmanto ir Gedimino įterpti dar ir Pukuverą-Butvydą. Menkai pagrįsto teiginio, kad Vytenis ir Gediminas buvo broliai reikia atsisakyti, juo labiau, kad viduramžiais žodžiu „brolis“ (frater) dažnai buvo vadinami ir pusbroliai ar net ne giminaičiai. Šiuo atveju visai tikėtina, kad Vytenis ir Gediminas buvo pusbroliai, o jų bendras tėvas buvo Pukuvero (Butvydo) ir Skalmanto tėvas.

Reikėtų dar keletą žodžių tarti apie dvigubą vardą „Pukuveras-Butvydas“. Ipatijaus metraštyje 1289 m. minimas lietuvių kunigaikštis Butvydas (Боудивидъ – Ipatijaus nuoraše, Боуивидь – Chlebnikovo nuoraše). Tuo tarpu Petras Dusburgietis 1291 m. mini Vytenio tėvą Pukuverą (Pucuwerus – Petro Dusburgiečio kronika, Putuwer – Nikolajaus Jerošino kronika, kurioje panaudota senesnė Petro Dusburgiečio kronikos versija). Anot Edvardo Gudavičiaus, spėjamas pirminis užrašymas galėjo būti Putuwedus ir atitiktų lietuvišką vardą Butvydas (Butivydas).

Konstatavus, kad Gedimino tėvas nebuvo Lietuvos valdovas, o pats Gediminas nebuvo tiesioginis iki tol valdžiusių Lietuvos valdovų palikuonis, į savo vietą atsistoja ir seniausia Gedimino kilmės versija iš Vytenio „arklininko“. Kaip pastebėjo dar XVI a. Lietuvos metraštininkai, tą „arklininką“ išaiškinę kaip aukštą „maršalo“ titulą (kurį jie perkėlė Vyteniui), tai visai nebuvo žemos kilmės ženklas. Kaip žemą jį išaiškino tik Gediminaičiams nepalankūs Vokiečių ordino ir Tverės interpretatoriai. Maršalo (maršalkos) titulas kildinamas iš senosios vokiečių aukštaičių kalbos sudurtinio žodžio marahscalc, kuris susideda iš žodžių „marah“ – „žirgas, arklys“ ir „scalc“ – „tarnas, knechtas“. Kadangi žirgas buvo viena iš svarbiausių viduramžių karybos priemonių, „žirgų prižiūrėtojas“ – maršalas – tapo karvedžio pareigų pavadinimu. Tad Gedimino, kaip „pferdemarschalck“, pareigos, nors ir atspindi jo kilmę ne iš valdančios šeimos, rodo pakankamai aukštą jo padėtį.

Vadinasi, atkrinta visi samprotavimai, jog tikrieji Gediminaičių protėviai buvę Vytenis, jo tėvas Butvydas ir tėvo brolis Butigeidis. Gediminas atėjo iš šalutinės, anksčiau nevaldžiusios giminės šakos, todėl būtent jis turi būti laikomas naujos dinastijos pradininku.

Atgal