VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

06.12. PRŪSŲ ŽEMĖS SEMBOS KULTŪROS PAVELDAS (4)

dr. Algirdas Matulevičius

Istorikas, enciklopedistas, Lietuvos žurnalistų sąjungos, MLRT narys

Iš senesnių bažnyčių minėtinos Steindammo (Šteindamo; 1263 m.), Juditten (Judyčių; 1288 m.) katalikų bažnyčios. Apie 1302 m. Knypavos (Kneiphof) saloje pastatyta (didysis pastatas baigtas 1380 m.) katalikų bažnyčia 1333 m. tapo Katedra. Po Antrojo pasaulinio karo liko tik sienos. Čia palaidota Vokiečių ordino didžiųjų magistrų, maršalų, Prūsijos hercogų (pavyzdžiui, Albrechtas Brandenburgietis), Lietuvos kunigaikštis, 1657–1665 m. Prūsijos kunigaikštystės generalgubernatorius Boguslavas Radvila (iki XX a. pačios pabaigos ant Katedros sienos, arčiau altoriaus, kabėjo jam ir žmonai Anai skirta memorialinė lenta su lotynišku įrašu), kultūros, raštijos ir mokslo veikėjų (tarp jų universiteto profesorių kriptoje – Stanislovas Rapolionis, Simonas Dachas). Prie pat Katedros – įžymaus filosofo Imanuelio Kanto kapas-mauzoliejus. Pačioje XX a. pabaigoje Katedra, gausiai finansuojant vokiečiams, atstatyta, įrengtas miesto muziejus, koncertų salė. Prūsijos hercogo Albrechto iniciatyva ir rūpesčiu prie Katedros 1544 m. įkurtas Karaliaučiaus universitetas, Po 1422 m. Melno taikos tarp VO ir jo priešų LDK bei Lenkijos Karaliaučiaus uostas tapo svarbus LDK prekybai su Prūsija ir Vakarų šalimis. Per 1600–1629 m. ATR karą su Švedija (ši 1626–1635 m. valdė Karaliaučiaus ir kitus (pvz., Klaipėdos) pajūrio uostus. Karaliaučiaus miestas pagal lietuvio architekto T. Spynausko ir kitų projektą 1626–1636 m. buvo apjuostas žiediniu gynybiniu pylimu su 26 bastionais. Dalies bastionų sistema nuo Lietuvos pusės vadinama Lietuvių pylimu (Litthauer Wall; Litovskij val). Palei Pylimo gatvę iki Priegliaus įrengtas gen. Grolmanno gynybinis žiedas su svarbiausiu įtvirtinimu – Kronprinco tvirtove. Per 1655–1660 m. I Šiaurės karą, 1657 m. pastatyta Friedrichsburgo tvirtovė. Jau 1256 m. mieste iškasti Pilies, 1270 m. – Aukštutinis tvenkiniai-ežerai, keli kanalai. 1843–1864 m. Karaliaučiaus miestas apjuostas 15 galingų fortų žiedu: pastatyta naujų bastionų (išliko 6), ravelinų. Trakaimio rajone šiaurėje, Dohna forte po karo veikia unikalus Gintaro muziejus. Iki XIX a. pabaigos aplink miesto pakraščius įrengta dar 15 modernių fortų. 1813 m. ant vakarinio pylimo astronomas F. W. Besselis įrengė observatoriją; astronomai bendravo su Vilniaus universiteto astronomais. Mieste protestantai turėjo 22, katalikai – 2 parapijas. Iki SSRS-Vokietijos karo veikė 24 evangelikų liuteronų ir 4 katalikų bažnyčios. Karaliaučius buvo vienas gražiausių Prūsijos miestų. Sovietmečiu ir vėliau išardytos senos gatvės, nugriauti puošnūs kvartalai, nutiestos naujos gatvės, namai-dėžutės, tai daro slogų sovietmečio architektūros vaizdą. Miestas sudarkytas, nebeliko puošnaus gotikinio-renesansinio Karaliaučiaus, tapo nykiu, subjaurotu veidu Kaliningradu: tai sovietinio militarinio režimo pavyzdys. Tiesa, pastaruoju laikotarpiu pastatyta ir modernių namų.

Senasis Karaliaučiaus universitetas (įkurtas 1544)

Karaliaučiaus naujasis universitetas. XIX a. pabaigos litografija (iš MLE archyvo)

Karaliaučiaus Steindamo bažnyčia, kurioje 1587–1602 kunigavo Jonas Bretkūnas (XX a. pradžia)

Per paskutinį karą miestas tapo galinga tvirtove. 1944 m. rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje Karaliaučių barbariškai bombardavo (sugriautas ir senasis universitetas) britų ir amerikiečių aviacija, stipriai nukentėjo per Sovietų kariuomenės apgultį ir puolimą 1945 m. vasario-balandžio mėnesiais. Sovietiniais metais buvo naikinamas europinės reikšmės istorinis kultūrinis paveldas. Karaliaučiaus vietoje statytas „sovietinis miestas“. Sovietinės valdžios nurodymu 1967–1968 m. nugriautos pilies sienos, buvo išsprogdinti ir pamatai, rūsiai. Jos vietoje buvo statomas milžiniškas gremėzdiškas Sovietų rūmų pastatas, taip ir nebaigtas. Sklinda kalbos, kad darbininkai pareiškė: Mirsime, bet pastato statyti nebaigsime.

Grįžkime prie prūsistikos ir lituanistikos. Karaliaučius – prūsiškos ir lietuviškos spaudos centras (nuo XIX a. lietuviškos – Tilžė). Reformacijos tikslas buvo evangelikų tikėjimą, liuteronybę skelbti ir platinti Prūsijos tautų gimtosiomis kalbomis. 1524–1940 m. iš 190 veikusių spaustuvių leidinius lietuvių kalba spausdino 23. Jau 1545 m. išspausdintas pirmasis Katekizmas prūsų kalba (3 leidimai), 1547 m. – Martyno Mažvydo Katekizmas lietuvių kalba. Didelė Hartungų spaustuvė (1745–1934 m.) išleido Mažajai Lietuvai lietuvių kalba 367 knygas bei smulkiuosius leidinius. Mieste iki XIX a. veikė kelios pradžios mokyklos – nemažai gyveno sulietuvėjusių prūsų ir lietuvių arba jų kilmės. 1832–1915 m. Karaliaučiuje leistas vienas pirmųjų lietuviškų laikraščių Nusidavimai apie evangelijos prasiplatinimą tarp žydų ir pagonų, 1848–1880 m. Keleivis ir kiti. Išleista daug mokslinių, grožinės literatūros lituanistinių kūrinių (pvz., 1818 m.Martyno Liudviko Rėzos išleisti Kristijono Donelaičio poema-epas Metai,1824 m.6 pasakėčios , Rėzos parengtas lietuvių liaudies dainų rinkinys (1825 m.). Karališkoji (įkurta 1827 m.) ir universiteto (1542 m.) bibliotekos nuo XVIII a. pabaigos sukomplektavo beveik visą Mažosios Lietuvos lietuviškų, taip pat prūsiškų leidinių kolekciją. Karo pabaigoje didesnė dalis spaudinių fondų ir archyvų dingo. 1909 m. Karaliaučiuje įkurtame etnografiniame Tėviškės muziejuje (Heimatmuseum) buvo Lietuvių skyrius.

Pilyje veikė Prūsijos senovės draugija Prussia, turtingas originalusPrussia muziejus, saugota kunigaikščio Albrechto Sidabrinė biblioteka, paslaptingasis Gintaro kambarys, Lietuvos istorijai svarbus Prūsijos slaptasis valstybinis archyvas. Juose buvo gausu archeologinės medžiagos, dokumentų apie prūsus, lietuvius, Mažąją Lietuvą ir LDK. Prie pilies 1594 m. pastatyta renesansinė bažnyčia (karinės įgulos kapelionu XIX a. pradžioje dirbo M. L. Rėza). Mieste veikė lietuvininkų parapija, kurioje pamaldos lietuvių kalba pradėtos laikyti nuo 1526 m. Didžiosios ligoninės maldos namuose, vėliau Steindamo (Šteindamas) priemiesčio Šv. Mikalojaus, nuo 1603 m. – rytinio priemiesčio Sakaimio Šv. Elžbietos bažnyčiose . Karaliaučiuje lietuvių kunigais dirbo lietuvių raštijos pradininkai bei ugdytojai: pirmasis 1531–1535 m. šilališkis Jonas Tartyla, 1550–1587 m. Martyno Mažvydo pusbrolis B. Vilentas, 1587–1602 m. Biblijos į lietuvių kalbą vertėjas Jonas Bretkūnas, atsikėlęs iš Labguvos, 1604–1621 m. L. Sengstockas (Zengštokas), 1621–1629 m. Jonas Rėza, 1799–1816 m. Karaliaučiaus Karinės įgulos kapelionu, nuo 1807 m. Karaliaučiaus universiteto dėstytoju, vėliau vadovu, profesoriumi, 1818–1840 m. universiteto Lietuvių kalbos seminaro vedėju dirbo M. L. Rėza (pirmasis dėstė lietuvių kalba), 1841–1884 m. evangelikų liuteronų kunigu, 1841–1883 m. Seminaro vedėju, dėstė lietuvių kalbą Frydrichas Kuršaitis ir kiti. Lietuviškų pamaldų atsisakyta 1915 m., vykstant karui. Kaliningrado rytinėje dalyje, iš Lietuvos pusės Lietuvos keliu (Litauisches Weg) įvažiavus pro Sakaimio, arba Lietuvos vartus, Lietuvių pylimo pradžioje, arti Priegliaus upės, 1991 m. pradėjo veikti pirmoji po Antrojo pasaulinio karo Kaliningrado srityje Šventos Šeimynos Katalikų parapija (pamaldos lietuvių ir rusų kalbomis). Vokietijos dovana – barako tipo surenkama medinė bažnyčia. Iki 2000 m. vidurio kunigavo dekanas, kanauninkas žemaitis Anupras Gauronskas; nuo tada iki 2020 m. rudens kunigavo Lietuvos ir vietos lietuvių pastatytoje (vietoje po karo nugriautos) Tilžės (Tilse, Tilsit; Sovietsk) katalikų bažnyčioje. Bažnyčia tapo ir Kaliningrado srities lietuvių dvasiniu, švietimo ir kultūros centru. Iš Karaliaučiaus mieste veikusių 33 bažnyčių nukentėjo per karą 15, po jo sovietinių kolonistų nugriauta daugiau. Išliko viena seniausių baltų kraštuose minėta Judyčių bažnyčia miesto vakariniame pakraštyje. Tarp senojo Karaliaučiaus protestantiškojo universiteto steigėjų (1544 m.) – didlietuviai A. Kulvietis, S. Rapolionis, tapę profesoriais. Iniciatoriaus ir fundatoriaus Prūsijos hercogo Albrechto (Alberto) garbei vadinamas Albertina. Jame iki 1945 m. studijavo ir baigė dešimtys prūsų, šimtai lietuvių šviesuolių iš Prūsijos bei Mažosios Lietuvos, iš Didžiosios Lietuvos bei visos LDK. Vien iš protestantiškos Mažosios Lietuvos 1544–1828 m. studijavo apie 13370 jaunuolių; tapo daugiausia dvasininkais (Algirdas Matulevičius Mažosios Lietuvos ir lietuvininkų fenomenas Europos kultūroje / skyrius Mažosios ir Didžiosios Lietuvos studentai ir jo auklėtinių nuopelnai lietuvių raštijai XVI a. – XIX a. pirmoje pusėje).

Atgal