ISTORIJA
06.19. PRŪSŲ ŽEMĖS SEMBOS KULTŪROS PAVELDAS (5)
dr. Algirdas Matulevičius
Istorikas, enciklopedistas, Lietuvos žurnalistų sąjungos, MLRT narys
Daugėjant studentų Priegliaus dešiniajame krante 1862 m. buvo pastatyti nauji modernūs antrieji universiteto rūmai (per Karaliaučiaus šturmą apgriauti, po 1945 m. perstatyti). Daug senojo ir naujojo universiteto absolventų nusipelnė didlietuvių ir mažlietuvių kultūrai. Pavyzdžiui: M. Mažvydas (pirmasis žinomas lietuvis), vysk. M. Giedraitis, J. Bretkūnas, A. Jomantas, S. Vaišnoras, B. Vilentas, Pilypas ir Povilas Ruigiai, klaipėdiškis poetas prof. Simonas Dachas (buvo universiteto rektorius), K. Donelaitis, prof. dr. M. L. G. Rėza (kelis kartus universiteto rektorius), G. ir Z. Ostermejeriai, J. Brodovskis, A. F. Šimelpenigis (Schimmelpfennig), K. G. Milkus, prof. dr. Frydrichas Kuršaitis (rektorius), profesoriavo I. Kantas (rektorius; manoma, prūsų ar lietuvių kilmės); taip pat D. Kleinas, Matas Pretorijus, T. G. Šulcas (Schultz), E. Gizevijus (Gisevius), G. Nesselmannas, prof. dr. A. Bezzenbergeris (Becenbergeris; buvo rektorius), prof. dr. Jurgis Gerulis (rektorius) ir kiti. Vien Donelaičių studijavo net 9, Gedkantų – 10, Perkūnų – 9, Liaudynų – 13. Prie universiteto 1718–1944 m. Lietuvių kalbos seminaras parengė šimtus lietuviškų parapijų kunigų ir mokytojų. Seminarą lankė apie 1700 universiteto studentų.
M. L. G. Rėzai, 2005 m. minint Karaliaučiaus (Koenigsbergo) miesto įkūrimo 750-ąsias metines, Lietuvos skvere pastatytas paminklas. Dalyvavęs iškilmėse įžymus SSRS kosmonautas kaliningradietis Aleksejus Leonovas pasakė: pažiūrėkite, kaip savo žvilgsniu Liudvikas Rėza kviečia ir telkia apie save žmones.
Karaliaučius. Paminklas prof. M.L.G.Rėzai Kaliningrade (pastatytas 2005 m.; skulpt. A.Sakalauskas, arch. R.Krištopavičius; Valentino Juraičio nuotrauka)
Rūdavos mūšio paminklas. 1835 m. litografija (iš MLE archyvo)
Sembos vyskupo pilis Šakiuose - Žiokuose (past. 1270; albumo Das Samland in 144 Bildern nuotrauka)
Karaliaučiaus miesto vakariniame pakraštyje, teritorijoje, kurioje XIX a. pastatytas fortas Nr. 3, buvo Kvedenavos(Quedenau; Severnaja Gora) gyvenvietė. Veikiausiai XIV a. viduryje čia jau stovėjo sembų didžiūno Skodės pilis, kuris 1255 m. buvo pakrikštytas ir pasidavė VO. Sklodė gavo valdyti sembų pilį kiek į rytus nuo Karaliaučiaus, kurią užėmė VO ir pavadino Langendorfu (Sokolniki) – labai retas ne baltiškas vardas. Jo sūnus Nalubas per Didįjį prūsų sukilimą (1260–1274 m.) pabėgo į Žiokus(Šakiai; Schaaken; Žemčiužnoje) prie Kuršių marių. Ilgai kovėsi su kryžiuočiais. Ordinui ištikimi jo giminaičiai įkalbėjo Nalubą pasiduoti ir krikštytis. Už tai leno teisėmis gavo valdyti Kvedenavą. Krikštyti vietos gyventojus Nalubas pakvietė domininkonus ir ant prūsams šventos Pikulo kalvos pastatydino katalikų bažnyčią; 1320 m. minimas kunigas .1427 m. Sembos vyskupo vasalas prūsas Andrius Vogedė užėmė pilį ir gretimą kaimą. Sklodė tapo suvokietėjusiu bajoru Perbandu (Perbandt). Giminės vardas kilęs iš Mato nuo Kvedenavos, kuris vėliau vadinamas Perbandu (1400–1450). Perbandų giminės proprotėvis – Junanas iš Vazgavos (Wosegau; Višniovoje; kelyje tarp Kaupo ir Kranto, Kuršių nerijos pietiniame gale) tapo prūsų išdaviku ir pradėjo tarnauti priešui. Už tai gavo dvarą. Perbandai Langendorfo pilyje gynėsi nuo lietuvių antpuolių. 1865 m. šeima šalia pilies pastatydino itališko stiliaus gyvenamąjį namą su bokštais ir kuorais, o pilies pagrindinėje dalyje įrengė šeimos kapines.
Įdomu, kad į šiaurę nuo Karaliaučiaus yra gyvenvietė Sūduva – ir čia, veikiausiai, gyventa ištremtų sūduvių. O į pietvakarius, netoli šio miesto, prie Aistmarių – Karšava(Karšuva).
RŪDAVA–ŠAKIAI (ŽIOKAI) –LAIGYČIAI
Iš Karaliaučiaus patartina nuvažiuoti į Rūdavą(Rudavė, Rudava; Rudau; Melnikovo), 16 km į šiaurę. Sembos užkariautojo minėto Čekijos karaliaus Otakaro II kariuomenė su vietos kryžiuočiais 1255 m. užėmė sembų vitingo Ziupainės pilį, 1270 m. ežero krante pastatė savo, XIV a. pradžioje – mūrinę. Pilyje rezidavo Rūdavos valsčiaus vaitas (fogtas). Ją puldinėjo lietuviai. Netoli Rūdavos 1370 m. vasario 18 d. įvyko didelis LDK kariuomenės (Algirdo, Kęstučio pulkai, kovėsi ir Vytautas;puolė perėję Kuršmarių ledą) mūšis su VO kariuomene. Kryžiuočių kronikose rašoma, kaip įprasta, kad lietuviai pralaimėjo. Betgi žuvo (sunkiai sužeistas ietimi mirė pakeliui į Karaliaučiaus ligoninę) Ordino vyriausiasis maršalas Heningas Schindekopfas (Šindekopfas), du komtūrai (karinių apygardų vadai; vienas jų– Branderburgo prie Aistmarių), net 26 riteriai, apie 300 raitelių. Tais metais didysis kunigaikštis Algirdas puolė Maskvą, pasiekė Kremlių, kunigaikštis Kęstutis, remdamas Voluinės valdytoją brolį Liubartą, – Lenkiją. Trys dideli karo žygiai per metus rodo LDK kariuomenės mobilumą ir valstybės galią. VO didysis magistras Winrichas von Kniprode (jis daugiausia puldinėjo Lietuvą) mūšiui atminti Rūdavoje ir Laptavoje (Laptau) pastatydino po koplyčią, o mūšio lauke – akmens obeliską. XX a. pačioje pabaigoje teko matyti paminklo likučių su užrašu VO vyriausiajam kariuomenės vadui. Baigiama griauti XVI a. pabaigoje iš dalies pilies plytų pastatyta Rūdavos evangelikų liuteronų bažnyčia. Iki XX a. 9 dešimtmečio joje buvo įrengta grūdų džiovykla. 2001 m. teko matyti, kad iš bažnyčios liko tik pirmojo aukšto sienų dalis iki langų viršaus (panašiai kaip Tolminkiemio bažnyčia). Prieš 2000 m. visai nukrito pilies stogas (dėl to sugriuvo ir kai kurios kitos krašto pilys, bažnyčios). Liko tik pilies sienų pamatai, gilių gynybinių griovių liekanos. Sunaikintos pilies kieme buvusios kapinės.
Iš Rūdavos galima pavažiuoti šiaurės rytų kryptimi, arčiau Kuršių marių, į Šakius (prūsiškai – Zoke, Žiokai, vok.Schaaken; Nekrasovo). Iki XVIII a. vidurio pilis ir valsčius vadinti Šoka, Šoken. Sembų pilies, kurią užėmė VO, vietoje apie 1270 m. pastatydino savo. Rezidavo fogtas (vaitas). Puldinėjo skalviai, vėliau ir lietuviai. XIII a. pabaigoje pastatyta katalikų bažnyčia Kirche-Schaaken (Žemčiužnoje). Kai 1277 m. skalviai sudegino Labguvos pilį, o Tepliavos pilėnai sunkiai atrėmė jų antpuolį, Žiokų pilis saugojo Kuršmarių pakrantę: kad per Kuršmarių ledą ir toliau sausuma Lietuvos kariai negalėtų pulti Karaliaučiaus (jame rezidavo VO didysis maršalas). Dėl to VO ir Sembos vyskupas Kuršmarių pakrantėje pastatydino pilių: Laptavos, Pavundos, Labguvos ir Žiokų. Nuo 1331 m. pastaroji pilis buvo kameryro (viršaičio) rezidencija, nuo 1397 m. priklausė Karaliaučiaus komtūrijai. Daugelis Sembos vaitų kryžiuočių mokėjo prūsiškai, nes vadovavo pavergtiems prūsų vitingams (didžiūnams, kilmingiesiems). Per minėtą Prūsijos valstiečių sukilimą, 1525 m. pilį užėmė Jono Geriko vadovaujami sukilėliai sembai. Iš Šakių valdytojų žymiausi Heinrichas Holtas, XV a pirmoje pusėje tapęs VO didžiuoju maršalu, 1471 m. Wilhelmas von Eppinheimas – VO didžiuoju komtūru. Žiokų parapijoje, kaip ir gretimose, gausiai gyveno lietuvininkų, iki XVIII a. pamaldos daugiausia vyko jų kalba. Iki tų laikų nesuvokietėjusių prūsų liko nedaug, likusieji sulietuvėjo.
Atgal
.jpg)
