VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

ISTORIJA

07.03. PRŪSŲ ŽEMĖS SEMBOS KULTŪROS PAVELDAS (6)

Dr. Algirdas MatulevičiusIstorikas, enciklopedistas, Lietuvos žurnalistų sąjungos, MLRT narys

1711 m. Rusijos caras Petras I su žmona Kotryna, keliaudamas iš Sankt Peterburgo į Karaliaučių, per Rygą, Klaipėdą, jachta Kuršmarėmis, liepos 6 dieną atvyko į Šakius, pilyje pernakvojo. 1717 m. grįždamas iš Karaliaučiaus (čia, berods, su specialistais mokėsi laivų statybos) su svita vėl pernakvojo Šakiuose. Kitą dieną jachta Kuršmarėmis atplaukė į Klaipėdą, grįžo į Rusijos sostinę. Per 1945 m. mūšius Šakių pilis nenukentėjo. Iki 1948 m. joje veikė vokiečių našlaičių vaikų namai, vėliau vokiečius ištrėmė į Rytų Vokietiją. Šakius pavertė kolchozo centru, pilies teritorijoje įrengtos arklidės. Nuo XX a. 7-ojo dešimtmečio joje apsigyveno žmonių, kiti pastatai naudoti žemės ūkio reikmėms. Nuo 10-ojo dešimtmečio priestate apsigyveno pabėgėlių iš užsienio (nusikaltėlių? Lietuvos jedinstvenikų?). 2000 m. matėme, kad dar stovėjo pilies griaučiai. 2002 m. pilies teritorija tapo privačia (įsigijo gyventoja lietuvė). Pilies liekanų griovimas bent laikinai buvo pristabdytas. Jas būtina kuo skubiau konservuoti (gal taip ir padaryta). Kaip ir Šakiuose, prie Labguvos esančiuose Laigyčiuose (Legitten;Mordovskoje-Turgenevo) pamokslai buvo sakomi ir prūsiškai, lietuviškai (bažnyčia pastatyta apie 1400 m.). 1996–1998 m. kraštiečių išeivių iš Vokietijos lėšomis buvo retauruojama ir konservuojama. Įrengtoje cerkvėje meldžiasi vietos gyventojai. Parapija buvo gana lietuviška, todėl, kaip ir į kitus Sembos bažnytkaimius, būdavo siunčiami lietuviškai mokantys kunigai; prūsų kalba pamokslai sakyti pasitelkus vertėjus. Skaitytojui gal įdomu, kad į pietvakarius nuo Šakių, arba į šiaurę nuo Rūdavos, link Viskiautų yra gyvenvietė Nadruva– gal gyventa nandruvių? Kaip ir skalviai, šiauriniai prūsai , sūduviai, kuršiai – visi sulietuvėjo, tapo lietuvininkų etninės bendruomenės branduoliu. Prie Baltijos, tarp Palvininkų ir Girmavos, yra Lietuvkaimis.

Kuršių marių pakrantė (albumo Das Samland in 144 Bildern nuotrauka)

Rausviai (nuo 1258). Ilga stati – uolos labai stačios- laiptinė iki jūros. Rausvių kurortas

Apie 400 m senumo liepa (išliko 3; sodintos sembų; albumo Das Samland in 144 Bildern nuotrauka)

Pakeliui Karaliaučius–Rūdava yra daug prūsų archeologijos paminklų. Rasta žalvario dirbinių ir I tūkstantmečio pabaigos arabiškų lobių. Gretimame Šereiklaukyje (Schreitlacken; Moršanskoje) – 1134 Romos imperijos monetos.

KRANTAS–IRZEKAPINIS –KAUPAS–VISKIAUTAI–PABĖTAI

Kelionę po Mažąją Lietuvą galima pradėti ir iš Klaipėdos per Šiaurės Šveicariją – Kuršių neriją; kadaise per čia ėjo žvyruotas pašto kelias. Kuršmarių pietiniame gale – gyvenvietė, nuo XIX a. kurortas Krantas (Cranz; Zelenogradsk). Čia gyventa prūsų, kuršininkų (iš Latvijos Kuršo į Kuršių neriją atsikėlusių latvių; kai kurie senieji protėviai buvo kuršiai), lietuvių; dar XVIII a. pirmoje pusėje, gal ir vėliau senoliai mokėjo prūsiškai. Netoli Kranto yra didžiulis Irzekapinio(prūsiškai,liet. Irkluotojų kapai) kapinynas su 165 degintiniais kapais – VIII–XI a. buvo laidojami prūsų kariai draugovininkai. Rasti 9 palaikai laivuose. Anot dr. V. Šimėno, šitoks laidojimo paprotys būdingas skandinavams. Danų kronikininkas Saksas Gramatikas X a. viduryje aprašė kaip Danijos karaliaus Haraldo Mėlynbarzdžio sūnus, vikingų vadas Hakonas užpuolė sembus. Sudegino į krantą ištrauktus laivus, kad jie negalėtų išsigelbėti jūroje. Užkariautojai danai apsivedė su žuvusiųjų vyrų žmonomis ir drauge gyveno. Šalia Kaupe (Kaup, prūsų prekybos centras; XI a. jį sugriovė danų vikingai) ir Viskiautuose (Wiskiauten; Mochovoje) IX–XI a. buvo didelė vikingų iš Skandinavijos kolonija (užkariavo danų kunigaikštis Kanutas Didysis), gintaro ir kitų brangenybių prekyvietė. Svarbi strateginė vieta: tarp Baltijos ir Kuršių marių, netoli sąsiaurio, jungusio jūrą su mariomis. Viskiautuose rasta per 300 pilkapių, per 500 kapų. Vikingai gyveno kartu su prūsais. Važiuojant Pabėtų link matyti Kringyčių (Kringitten) piliakalnis su šventykla. Mums svarbiausia – Pabėtai (Pabėčiai, Pobethen; Romanovo). Prie Bėtos upelio stovi Dievenio (Dievens), arba Pilgar (prūsiškai Pil – pilis + garbis – kalnas), piliakalnis. XIV a. pabaigoje pastatytoje bažnyčioje 1540–1575 m. kunigavo vienas pirmųjų prūsų krašto evangelikų liuteronų kunigų, prūsistikos pradininkas Abelis Vilis (Will). Padedamas pamokslų į prūsų kalbą vertėjo prūso Pauliaus Megotės (Megotas) iš gretimo Grünhofo (Griunhof; Roščino), jis išvertė iš vokiečių į prūsų kalbą Martino Liuterio (Luther) – liuteronybės Prūsijoje pradininko – Enchiridioną, trečiąjį prūsų kalba Katekizmą (išleistas 1561 m. Karaliaučiuje).

Atgal