ISTORIJA
11.16. KĄ ŽINOME APIE „LAISVĖS ANGELO“ AUTORIŲ?
Antanas Šimkūnas
Lapkričio 18 d. sukanka 140 metų, kai Pasvalio rajono Paliukų kaime gimė pirmasis profesionalus Lietuvos skulptorius, profesorius Juozas Zikaras. Šiuos metus Seimas paskelbė Juozo Zikaro metais. Kitais metais sukaks 100 metų, kai Juozas Zikaras sukūrė garsųjį „Laisvės angelą“ – Lietuvos Nepriklausomybės paminklą. Kaip retai mes prisimename šį Lietuvai pasišventusį menininką. Dar mažiau žinome apie jį. Sovietmečiu jis buvo visai ignoruojamas. Bolševikai nenorėjo prisiminti jo garsių skulptūrų ir paminklų, skirtų Lietuvai, jos šviesuoliams, o „Laisvės angelo“, pastatyto Kaune 1928 m., pažymint Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmetį, tiesiog bijojo, todėl 1950 metais nugriovė. Tik prasidėjus Lietuvos atgimimui 1989 m. šis paminklas Kaune buvo vėl atstatytas. Gerai, kad patriotiškai nusiteikę kauniečiai šį paminklą išsaugojo, slėpė Kauno skulptūrų muziejuje, vėliau Įgulos bažnyčioje.
Apie Juozo Zikaro dramatišką likimą sovietmečiu sužinojau iš „Amerikos balso“, kuris 1988 m. spalio 28 d. jam paskyrė specialią laidą. Joje buvo pasakojama, kad Juozas Zikaras, kaip daugelis Nepriklausomos Lietuvos šviesuolių, buvo tikras liaudies vaikas, vienas iš septynių neturtingo trobelninko vaikų. Augo skurde, namuose vos pramoko skaityti, į mokyklą pateko būdamas jau 16 metų. Jau būdamas piemenuku drožinėjo visokias figūras, juto potraukį į meną. Jo gabumus pastebėjo rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, kuri drauge su kalbininku Jonu Jablonskiu jį pasiuntė į Vilnių mokytis dailės. Taip prasidėjo ilga ir vaisinga savo tautai ištikimo menininko karjera. Dėstė dailę Peterburge. 1918 metais grįžęs į Lietuvą, pedagogo darbą tęsė Panevėžyje, gimnazijoje, ugdė jaunuosius menininkus, buvo jų gerbiamas ir mylimas. Vėliau Kaune pedagoginį darbą dirbo Dailės institute, tapo profesoriumi. Tuo pat metu atsidėjęs kūrė Lietuvai skirtus kūrinius – du variantus „Laisvės angelo“, „Knygnešį“, Kristaus Karaliaus skulptūrą Panevėžio katedroje, paminklą M. K. Čiurlioniui Rasų kapinėse, Jono Basanavičiaus, Vinco Kudirkos, Adomo Mickevičiaus, Vydūno, Maironio, kitų Lietuvos šviesuolių biustus ir bareljefus, Nepriklausomos Lietuvos litų ir centų modelius. ,
Žymiausias jo kūrinys –„ Laisvės angelo“ skulptūra, pastatyta Kaune 1928 metais gegužės 15 dieną. Savo gabaritais šis paminklas nėra didelis, tik 3 metrų aukščio. Jis iš žalvario buvo atlietas Berlyne. Skulptūra vaizduoja klasišku drabužiu vilkinčią moterį, dešinėje rankoje laikančią aukštai iškeltą vėliavą, ant kairiosios rankos matyti nutraukta grandinė, simbolizuojanti Lietuvos išsivadavimą iš pavergėjų. Šio paminklo likimui yra būdinga ir tragiška jos autoriaus, skulptoriaus Juozo Zikaro asmenybė. Su žmona Anele Juozas Zikaras išaugino tris sūnus , kurie II pasaulio karo metais buvo suimti vokiečių, po to dingo. Dukra Alytė Zikaraitė ( 1925 – 1998) Kaune, tėvo dirbtuvėje įrengė Juozo Zikaro muziejų. Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai KGB ėmė persekioti Juozą Zikarą, jis pasijuto vienišas ir nesaugus, pergyvendamas dėl savo ir vaikų likimo 1944 11 10 išgėrė mirtiną dozę vaistų, pasakęs: „ Aš išeinu pas vaikus...“
Juozo Zikaro palikimas šiandien mums primena gerą pamoką, kaip Nepriklausomą Lietuvą mylintis menininkas, be jokių komisijų, konkursų, politikierių svarstymų ir patarimų nevaržomai dirbą savo darbą ir palieka savo kraštui nepamirštamus kūrinius. Šią pamoką turėtų išmokti šiandieniniai mūsų politikai, kurie jau 30 metų svarsto, kokį paminklą pastatyti atkurtai Nepriklausomai Lietuvai, pavertę tą svarstymą „Lukiškių turgumi...“ Juozas Zikaras jau seniai būtų pasiūlęs pastatyti sostinės svarbiausioje aikštėje savo „Laisvės angelo“ pirmąjį variantą, kuris 1928 metais nebuvo pastatytas Kaune.
Atgal
.jpg)
(1).png)
