VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

2022.03.26.Karaimai - lojalūs Lietuvos valstybės piliečiai

 

Česlovas Iškauskas

 

Vytautui Didžiajam atkelti karaimus ir totorius į Lietuvą nebuvo tuščia užgaida. Jis norėjo apgyvendinti laisvus žemės plotus, statyti pilis, miestus, pagyvinti prekybą bei ekonominį gyvenimą, prieš 12 metų rašė žurnalas „Voruta“*.

Iš pradžių karaimai kompaktiškai apgyvendinti Trakuose, tarp dviejų kunigaikščio pilių, dabartinėje Karaimų gatvėje. Anuomet vandens lygis ežeruose buvo kur kas aukštesnis, o per miestelio vidurį tekėjo upelis. Į pietus nuo jo gyveno įvairių tautų žmonės, o į šiaurę – tik karaimai.

Karaimų kenesa Žvėryne Vilniuje

Jie pusiasalio smaigalyje tikriausiai buvo įkurdinti neatsitiktinai: kas norėjo patekti į pilį, turėjo vykti per karaimų teritoriją. Jų kariai saugojo ne tik tiltus, bet ir  Karaimų salą.

Karaimai paplito Lietuvoje

Fiksuokime, kad 1397–1398 m. – karaimų įsikūrimo Lietuvoje (Trakuose) pradžia. Taigi, Trakai visus daugiau kaip 620 metų ir buvo karaimų centras Lietuvoje, tik pastaraisiais metais  dėl įvairių priežasčių čia jų labai sumažėjo. Tačiau XIV a. pabaigoje vėlesni ateiviai iš pietų apsigyveno ir kitose Lietuvos vietovėse: Saločiuose, Biržuose, kur iki šiol tebėra Karaimiškių kaimas, Pasvalyje, Upytėje, Pušalote, Pumpėnuose, Panevėžyje, Naujamiestyje ir kitur. Tačiau Trakų miestas pagal valdovų privilegijas visada buvo jų bendruomenės administracinis ir dvasinis  centras. Ilgainiui  Trakai pačių karaimų imami suvokti ne tik kaip gimtinė, bet ir kaip Tėvynė, nors amžiams bėgant nenutrūko ir jų etniniai kultūriniai bei etniniai konfesiniai ryšiai su Krymo ir Haličo-Lucko karaimais.

Flamandų didikas keliautojas Žilberas de Lanojus (Guillebert de Lannoy, 1386 – 1462) savo kelionių užrašuose** pastebėjo ir tai, kad „minėtame Trakų mieste ir apylinkėse daugelyje kaimų yra  labai daug totorių, kurie gyvena gentimis ir yra tikri saracėnai. Jie nieko nežino apie Jėzaus Kristaus įstatymą ir turi savo kalbą, vadinamą totoriška“.

Keliautojas per pirmąjį savo apsilankymą tikriausiai susidūrė ne tik su totoriais, bet ir su karaimais, gyvenančiais Trakuose, kadangi mini labai gausų totorių skaičių. Svetimšaliui, matyt, buvo sunku atskirti šių dviejų tautų gyventojus. Karaimai su totoriais buvo dažnai painiojami. Tai rodo, kad ir toks faktas: savo aprašymuose jis mini senąją pilį, tiltus, o juk tose vietose gyveno tiktai karaimai.

Puoselėti karaimų etninį savitumą

Apie karaimų apsigyvenimą Lietuvoje, jų ryšius su giminingomis gentimis, įsikurdinimą, įvairiapusišką veiklą, jų atsidavimą Lietuvos valstybei daug įdomios medžiagos, archyvinių dokumentų pateikia Algirdas Baliulis, Stanislovas Mikulionis ir Algimantas Miškinis leidinyje „Trakų miestas ir pilys“***.

Kaip jau rašėme, šiandien karaimų bendruomenė Lietuvoje nėra gausi. Gana senais 1997 m. duomenimis Lietuvoje gyveno 257 karaimai, o 2001 m. gyventojų surašymo duomenimis – 273, 2011 m. – 241 karaimas (daugiausia Vilniuje, Trakuose, Panevėžyje).

Karaimų gatvė Trakuose

Trakai, kurie tebėra Lietuvos karaimų administracinis ir dvasinis centras, vadinami karaimų Meka. Čia 1989 m. surengtas pirmasis tarptautinis karaimų suvažiavimas, kuriame dalyvavo per 500 karaimų iš Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos. Lietuvos Vyriausybės tvarkomame Tautinių mažumų departamento interneto puslapyje rašoma, kad, prasidėjus Lietuvos tautiniam atgimimui, karaimai 1988 m. vieni iš pirmųjų, susibūrė į visuomeninę organizaciją – Lietuvos karaimų kultūros bendriją. Bendrija aktyvią veiklą, skirtą išsaugoti ir puoselėti karaimų etinį ir kultūrinį savitumą, vykdo iki šiol. Vilniuje veikia karaimų religinė bendruomenė. Jai, kaip nuo XIV a. Lietuvoje egzistavusios karaimų religinės bendruomenės teisių perėmėjai, juridinis statusas suteiktas 1992 metais. Lietuvos karaimų religinė bendruomenė yra viena iš valstybės pripažintų devynių tradicinių religinių bendruomenių. Veikia karaimų vaikų ir jaunimo šokių ansambliai „Sanduhač“ („Lakštingala“) ir „Birlik“ („Vienybė“), kurių dėka tiesioginį ryšį su gimtuoju paveldu kuria jaunoji Lietuvos karaimų karta.

Švietimo srityje, Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, sustiprėjo domėjimasis karaimų kalba, išaugo poreikis jos mokytis. 1990 m. išleistas praktinis karaimų kalbos (Trakų dialekto) pradžiamokslis „Mien karajče ürianiam“ („Aš mokausi karaimiškai“), vėliau – žodynai, pasikalbėjimų knygelės. Šiuolaikinėje daugiakalbėje Lietuvoje karaimų vaikai ir jaunimas turi galimybę mokytis gimtosios kalbos karaimų sekmadieninėje mokykloje. Kasmet Trakuose organizuojamos karaimų kalbos ir kultūros vasaros mokyklos, į kurias susirenka vaikai ir suaugusieji iš Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos. Mokyklos auklėtiniai dalyvauja sekmadieninių mokyklų festivaliuose.

Didelis dėmesys skiriamas karaimų kalbai, kuri priklauso tiurkų kalbų Vakarų kipčiakų grupei. Ji iki šiol išsaugota ir Lietuvos karaimų tebevartojama, deja, karaimų kalba įrašyta į UNESCO pasaulio nykstančių kalbų sąrašą. Rašytinių karaimų kalbos paminklų nėra daug. Viena iš literatūrinio palikimo dalių yra autorinė pasaulietinė poezija, kurios nedidelė dalis užfiksuota tarpukariu Vilniuje leistoje karaimų spaudoje. Senosios karaimų poezijos pavyzdžiai, siekiantys net XVI a., paskelbti 1989 m. išleistoje karaimų poezijos rinktinėje „Karaj jyrlary“ („Karaimų dainos“).

Jubiliejiniai rūpesčiai ir vargai

Lietuvos Respublikos Seimas 2022-uosius Lietuvoje paskelbė Karaimų metais. Vyriausybės patvirtintoje programoje šiais metais numatyti renginiai ir įvairios veiklos Trakuose, Vilniuje bei Panevėžyje. Pasak muzikologės, kultūros veikėjos dr. Karinos Firkavičiūtės, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkės, davusios interviu LRT televizijai, Karaimų metų minėjimo programa yra dviejų krypčių. Viena vertus, ji yra nukreipta Lietuvos visuomenei ir šalies svečiams, siekiant pateikti kuo daugiau įvairesnių žinių apie karaimus Lietuvoje. Kita vertus, programa skirta ir pačiai karaimų bendruomenei, jos sambūviui stiprinti ir tautinei dvasiai kelti. Pasak Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkės, šiais laikais, kai bendruomeninis gyvenimas nebėra norma, labai svarbu išsaugoti tautinę savastį, etninį bendrumą, palaikyti vienas kitą. Per šiuos Karaimų metus Lietuvos visuomenė daugiau sužinos apie šimtmečius šioje žemėje gyvenančią tautą ir žodis „karaimas“ taps labiau atpažįstamas bei identifikuojamas su šia tauta bei jos kultūra. Pasak K. Firkavičiūtės, tam skirtas ir specialiai šiai progai sukurtas logotipas, kurio užrašo stilistika imituoja tradicinę karaimų ornamentiką, o per geometrines formas atskleidžiama rytietiška tautos dvasia.

K.Firkavičiūtė per Baltijos kelio 30-metį, 2019 m.

Portale Madeinvilnius.lt minimi konkretūs renginiai ir darbai Karaimų metams****. Jame rašoma, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose bus suorganizuotas oficialus Lietuvos karaimų metų minėjimas, Vilniaus universitete – tarptautinė mokslinė konferencija, skirta Lietuvos karaimų metams. Trakuose įvyks tarptautinis karaimų suvažiavimas. Lietuvos karaimų kultūros bendrija ir Trakų istorijos muziejus Trakų salos pilyje surengs muzikinį renginį-oratoriją „Karaimai“. 2022-aisiais numatoma užbaigti Vilniaus karaimų kenesos remonto darbus. Informacija, skirta Lietuvos karaimų istorijai ir kultūrai, bus viešinama Lietuvos radijo ir televizijos laidose, bus sukurtos ir eksponuojamos minėjimo metams skirtos parodos, išleisti leidiniai, skirti karaimų muzikai, iškiliems Lietuvos karaimų bendruomenės žmonėms, su karaimų gyvenimu ir istorija Lietuvoje susijusioms vietoms. Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija Trakuose įrengs Karaimų miesto dalies maketą. Tautinių mažumų departamentas kartu su Lietuvos karaimų kultūros bendrija ir religine bendruomene organizuos karaimų jaunimo stovyklą ir stovyklą „Kujaščech“, skirtą karaimų vaikams.

Šiuo metu Lietuvoje veikia dvi Lietuvos karaimų visuomeninės organizacijos, turinčios juridinių asmenų statusą, jungiančios visus Lietuvos karaimus. Tai Lietuvos karaimų religinė bendruomenė - viena iš valstybės pripažintų devynių tradicinių religinių bendruomenių, nuo XIV amžiaus pabaigos Lietuvoje egzistavusios karaimų religinės bendruomenės teisių perėmėja. Jos valdymo struktūrą sudaro Visuotinis bendruomenės susirinkimas, Dvasinė valdyba ir Bendruomenės taryba. Bendruomenės pirmininkas tradiciškai yra Aukščiausiasis dvasininkas. Bendruomenė yra savarankiška ir nepriklausanti nuo kitų šalių dvasinės ir pasaulietinės valdžios.

Kita organizacija - Lietuvos karaimų kultūros bendrija, veikianti Lietuvoje nuo 1988 metų. Jos valdymo struktūrą sudaro Visuotinis narių susirinkimas ir jo renkama Taryba, kuri iš savo narių išsirenka Pirmininką. Abi šios organizacijos nėra komercinės, jų nariai nemoka nario mokesčių. Bendrijos savęs neišlaiko, dažniausiai yra remiamos Valstybės, kitų rėmėjų, kartais narių aukomis.

***

Tačiau kaip ir visos neskaitlingos tautinės bendrijos Lietuvos karaimai pergyvena ne pačius geriausius laikus. LKKB pirmininkė K. Firkavičiūtė laikraščiui „Trakų žemė“ prieš pusantrų metų sakė*****, kad bendrijos laukia daug darbų, bet yra maža rankų, nes bendruomenė silpsta. „Visi veikiame iš tiesų savanoriškai, už tai negaudami jokio atlygio, jokių kompensacijų už telefono ar kelionių išlaidas, susijusias su šia mūsų veikla. Tiesiog neturime lėšų, kurios galėtų tokias išlaidas padengti, dirbame per projektus, kurių bendras biudžetas yra gan menkas ir tik iš dalies dengiantis veiklos kaštus (pavyzdžiui, autobuso nuomą ar spaudos, maketavimo išlaidas ir pan.), tačiau ne administravimo išlaidas. Jei kas norėtų įsilieti į mūsų veiklą su didesniu projektu ir jam gautomis lėšomis – tokia iniciatyva būtų tik sveikintina“, - tikino pirmininkė.

Į šį kvietimą reikia ne tik įsiklausyti, bet ir reaguoti. Jis labiausia skirtas tiems, kurie valdžioje sudarinėja ir tvirtina ambicingus jubiliejinius planus, tačiau vėliau juos užmiršta. Toks dėmesys būtinas ne tik šiemet, kai karaimai pažymi savo egzistavimo Lietuvoje 625-metį.

 

-------------------------------------------------------------------------------

* http://www.voruta.lt/karaimai-kas-jie-kada-ir-kaip-atsirado-lietuvoje/

** https://www.ktug.lt/wp-content/uploads/2013/01/G.-de-Lannoy-keliones-aprasymas.pdf( iš originalaus šaltinio: Kraštas ir žmonės: Lietuvos geografiniai ir etnografiniai aprašymai (XIV–XIX a.), parengė J. Jurginis, A. Šidlauskas, Vilnius, 1988).

*** Algirdas Baliulis, Stasys Mikulionis, Algimantas Miškinis, Trakų miestas ir pilys: istorija ir architektūra. Vilnius, 1991 m.

****https://madeinvilnius.lt/naujienos/aktualijos/2022-aisiais-isskirtinis-demesys-lietuvos-karaimu-istorijai-ir-kulturai/

***** http://www.traku-zeme.lt/lietuvos-karaimu-bendrija-daug-darbu-maza-ranku/

 


Atgal