VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

NAUJIENOS

2021-06-15
Gerbiamieji, dabar yra žalias, šiltas, nuostabus birželis. Šis mėnuo moderniosios Lietuvos istorijoje yra išskirtinis. Juk būtent 1941-ųjų birželį atsivėrė visas komunistinis pragaras, sekė pirmosios masinės Lietuvos gyventojų tremtys į Sibirą, vėliau galingasis birželio 23 dienos sukilimas, kurio tikslus greitai sutraiškė prasidėjusi nacių okupacija ir Lietuvoje įvykęs Holokaustas. Taigi birželis yra išskirtinis mėnuo ne tik dėl visuotinai sužaliavusios gamtos, bet ir todėl, kad jis išskirtinis mums, nes mes prisimename ne tik skaičius, kurie šiandien mums buvo priminti, bet prisimename kiekvieną asmenį individualiai. Nebūtinai 1941 metų trėmimo aukas, bet ir vėlesnių metų aukas, patekusias į Sibiro tremties vietas, ir ten įkurtus lagerius, žmones, kovojusius už mūsų laisvę ir nepriklausomybę. Taigi nepaisant prasidedančios vasaros, daugybės džiugių atostogų planų, birželis yra skaudus mėnesis ir tai reikia atminti. Ne tik todėl, kad taip elgdamiesi pagerbiame visus tuos, kurie kentėjo, žuvo dėl nepriklausomos Lietuvos idėjos, bet tokiu būdu padedame pagrindus tiek dabarties, tiek ir ateities Lietuvai. Plačiau
2021-06-15
Brangūs išrinktieji mūsų Tautos atstovai, gerbiami užsienio ambasadoriai, mieli užsienio svečiai, brangūs Lietuvos gyventojai, Lietuvos tauta. Netoli šios vietos, skersai gatvės – prie paminklo, pastatyto iš Lietuvos laukų akmenų, prisimename žmones, kurie garsiai ar mintyse kartojo Jėzaus žodžius: „Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?“ (Mt 27, 47). Tai žodžiai, kuriuos apmąstome Didįjį penktadienį. Lietuvių tauta išgyveno Didįjį penktadienį prieš nesuvaldomą, sukietinančią ir apakinančią širdį ambiciją. Tai skausmo ir kartėlio, apleidimo ir bejėgiškumo, žiaurumo ir beprasmybės Didysis penktadienis – sakė popiežius Pranciškus būtent šioje vietoje prieš trejus metus. Tuose birželio įvykiuose mes atrandame drąsos ryžtingai įsipareigoti dabarčiai ir ateičiai: neprisitaikyti prie supaprastintų šio laiko mados šūkių ir bet kokių bandymų sumenkinti ir atimti iš bet kurio asmens orumą, kuriuo Dievas yra jį aprengęs. Plačiau
2021-06-15
Jūsų Ekscelencijos, Gerbiami Seimo nariai, garbūs svečiai! Šiemet minime Lietuvai itin skaudžių 1941 ir 1991 metų įvykių sukaktis. Sausį minėjome Laisvės gynimo 30-metį, birželį sukanka 80 metų nuo Lietuvos gyventojų masinių žudynių ir trėmimo − tragedijos, kuri vėliau buvo pavadinta „Juoduoju birželiu“. 1940 m. birželio 14-ąją, tą pačią dieną, kai hitlerinės Vokietijos karinės pajėgos įžengė į Paryžių, stalininė Sovietų Sąjunga pateikė ultimatumą Lietuvos Vyriausybei. Ultimatumas, siekiant išvengti aukų, buvo priimtas. Nepriklausoma Lietuvos valstybė baigė savo egzistavimą. Prasidėjo penkis dešimtmečius trukusi okupacija, kurios vienas tragiškiausių momentų – birželį prasidėję trėmimai. Plačiau
2021-06-15
Gerbiami Valstybės vadovai, Ekscelencijos ambasadoriai, Seimo nariai, visi šio renginio dalyviai, mieli Lietuvos žmonės, kurių likimuose tremtis paliko amžiną įspaudą, Labai simboliška, kad birželio keturioliktąją kartu sujungiame iš pirmo žvilgsnio labai skirtingus žodžius – „gedulas“ ir „viltis“. Gedėti turime ko. Okupacija, trėmimai, karas – tai sulaužyti daugybės žmonių likimai, sudaužytos svajonės, vienas nuo kito atplėšti artimieji. Tai savos valstybės netektis ir geliantis benamystės jausmas. Galime tik pasvajoti, kaip atrodytų mūsų šalis šiandien, kokia būtų Lietuva, jei ne išorinė agresija, pamynusi teises, sunaikinusi daugybę gyvybių ir sukėlusi tiek skausmo. Plačiau
2021-06-15
Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba, pasakyta Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido dienų minėjime Lukiškių aikštėje: Brangūs Lietuvos žmonės, šiandien minime masinių trėmimų metines. Prisimename nusikaltimą žmoniškumui, kuris prieš 80 metų sukrėtė Lietuvą ir paliko mums negyjančių žaizdų. Daugelyje kultūrų tremtis per amžius reiškė vieną griežčiausių bausmių. Asmuo, išstumtas iš bendruomenės ir atplėštas nuo gimtosios žemės, prarasdavo ne tik fizinę apsaugą. Netekęs Tėvynės, žmogus būdavo išmetamas tartum į negyvenamą salą – gyvenimą kurdavo iš naujo. Totalitarinis Sovietų Sąjungos režimas 1941-ųjų birželį ir vėlesniais metais šimtus tūkstančių Lietuvos žmonių pasmerkė būtent tokiai bausmei. Pasmerkė niekuo nenusikaltusius. Baudė tuos, kurie neįtiko režimui, buvo „netinkamos“ tautybės ar profesijos. Nekaltomis aukomis pildė statistikos lenteles. Plačiau
2021-06-14
Lietuva prisimena Raudonojo teroro aukas. Komunistinis okupacinis režimas 1941-1953 m.į Sibirą deportavo 40 tūkst. vaikų, iš kurių pirmieji penki tūkstančiai išvežti 1941 m. Dabar jau tik jie, kurie išgyveno, vis dar gali papasakoti kaip buvo tremiami jų tėvai. Daugiau žinių apie tai prieš pusmetį išleistoje knygoje "Raudonasis teroras", kurios galite rasti ir elektroninį variantą. Plačiau
2021-06-14
Gedulo ir vilties dienos išvakarėse 2021 m. birželio 13 d. Kauno IX forto muziejuje vykusio minėjimo metu pagerbtas sovietinio režimo aukų ir tremtyje žuvusių Lietuvos piliečių atminimas bei pristatyta nauja lauko paroda „(Ne)užpildyta tuštuma“. Paroda, skirta priminti 1941 metų masinius Lietuvos gyventojų trėmimus, akcentuoja jautrią temą – šeimų išskyrimą, artimųjų atskyrimą. Trėmimais siekta pakeisti socialinę ir tautinę Lietuvos gyventojų sudėtį, užgniaužti pasipriešinimą okupaciniam režimui. Ešelonų formavimo vietose, geležinkelio stotyse, šeimos buvo išskiriamos į dvi grupes: ,,A grupei“ priskiriama ,,šeimos galvos“ (vyrai), ,,B grupei“ – ,,šeimos nariai“ (motinos, vaikai, seneliai). ,,A grupės“ asmenys konvojumi vežami į lagerius ir karo belaisvių stovyklas, ,,B grupės“ – tremties vietas. Plačiau
2021-06-13
Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė Austrijos Federalinio Kanclerio Sebastiano Kurzo garbės svečio teisėmis dalyvavo 25‑ajame Vachau Europos forume. Jo tema šiais metais – „Naujų horizontų link“ („Heading for new Horizons“). Šiuo forumu siekiama stiprinti Europos bendruomenę, aptarti Europos Sąjungos aktualijas ir Centrinės Europos klausimus. Renginyje dalyvauja politikos, ekonomikos ir kultūros atstovai. Šiemet bus aptariamos su sveikatos politika, žaliąja ekonomika ir regioniniu vystymusi susijusios temos. Visą Premjerės I. Šimonytės pranešimą anglų kalba galite rasti čia, o lietuvių kalba čia. Plačiau
2021-06-11
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda per oficialų vizitą Sakartvele apsilankė prie okupuotų teritorijų Pietų Osetijoje, Didi Khurvaleti miestelyje ir perkeltų asmenų stovykloje Patara Khurvaleti, kur susitiko su vietos bendruomene. Šalies vadovo teigimu, Rusijos vykdoma Sakartvelui priklausančių Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetijos) regionų okupacija yra tarptautinės teisės pažeidimas. Nuo 2008 m. Lietuva aktyviai kelia šį klausimą tarptautiniuose forumuose. „Rusija privalo prisiimti atsakomybę už Abchazijos ir Pietų Osetijos okupaciją ir žmogaus teisių pažeidimus šiuose regionuose. Taip pat turi atitraukti ginkluotąsias pajėgas iš okupuotų Sakartvelo teritorijų. Siekiant priversti Rusiją laikytis tarptautinių įsipareigojimų, būtinos nuoseklios tarptautinės bendruomenės pastangos ir spaudimas“, – sakė Prezidentas, apsilankęs prie administracinės linijos  su okupuotu Pietų Osetijos regionu. Plačiau
2021-06-10
Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui ratifikuoti Globalią su aukštuoju mokslu susijusių kvalifikacijų pripažinimo konvenciją. Ratifikavus konvenciją Lietuva įgis didesnį matomumą pasaulyje, palengvės Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje suteiktų kvalifikacijų pripažinimas trečiosiose šalyse. „Globalios konvencijos ratifikavimas ypač svarbus skatinant akademinių mobilumą tarp Europos ir kitų pasaulio regionų. Kol nėra sutarta dėl vieningų diplomų pripažinimo principų, studentai, įgiję išsilavinimą Lietuvoje, gali susidurti su sunkumais norėdami studijuoti ar dirbti Azijos ar kitų regionų šalyse.  Bendrų principų pagrindu supaprastintos pripažinimo procedūros skatins Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumą – Lietuvos aukštųjų mokyklų siūlomos studijų programos taps labiau matomos tarp potencialių studentų iš trečiųjų šalių“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Plačiau
2021-06-10
Oficialaus darbo vizito į Lietuvą atvyksta už vertybes ir skaidrumą atsakinga Europos Komisijos (EK) pirmininkės pavaduotoja Věra Jourová, praneša Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje. Šiandien susitikimuose su Lietuvos Respublikos Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, ministre pirmininke Ingrida Šimonyte, užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu, teisingumo ministre Evelina Dobrovolska bei ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite EK pirmininkės pavaduotoja V. Jourová aptars Europos demokratijos veiksmų planą, laisvų ir sąžiningų rinkimų, žiniasklaidos laisvės ir kovos su dezinformacija klausimus. Taip pat bus aptariama Europos Komisijos teisės viršenybės Europos Sąjungoje, įskaitant Lietuvą, ataskaita bei situacija Baltarusijoje. Plačiau
2021-06-09
Šiemet  pažymint Lietuvos valstybės archyvų įkūrimo šimtmetį 2021-ieji yra paskelbti Archyvų metais. Tarptautinės archyvų tarybos nariai, 2007 m. lapkričio mėnesį susirinkę į bendrą metinį susitikimą Kvebeke (Kanada), priėmė sprendimą kasmet birželio 9-ąją minėti Tarptautinę archyvų dieną. Ši diena pasirinkta ne atsitiktinai – būtent birželio 9-ąją 1948 m. UNESCO įsteigė Tarptautinę archyvų tarybą. Įvairūs socialiniai tyrėjai (-os)  iš archyve saugomų dokumentų lobyno prikelia naujam gyvenimui amžiną laiko virsmą. Archyvai yra ne tik uždara patalpa su išsaugotomis bylomis, kabinetais, bet ir galimybė prakalbinti dokumentus/tekstus/brėžinius/nuotraukas ar kitus lapus, kurie išsako tautos žaizdas, to laikmečio kūrėjų džiaugsmus ir rūpesčius. Archyvai yra langas į praeitį ir ateitį, į mūsų vertybes, interesus, tikėjimus bei idėjas.  Plačiau
2021-06-09
„ES neturi kito pasirinkimo, tik glaudžiau bendradarbiauti su JAV technologijų srityje“, – sakė Paryžiuje krašto apsaugos viceministras  Margiris Abukevičius, pabrėždamas, kad tik bendradarbiaujant su partneriais galime turėti įtaką tarptautiniu mastu.  Antroji viceministro vizito diena Paryžiuje buvo skirta kibernetinio saugumo ir technologijų geopolitikos klausimams. M. Abukevičius skaitė pranešimą Paryžiaus kibernetinio saugumo savaitėje, susitiko su Nacionalinės Asamblėjos atstovais ir ANSSI vadovu Guillaume Poupard. Diskusijų metu M. Abukevičius pabrėžė, kad prieiga prie naujų technologijų yra nacionalinio saugumo klausimas, todėl turime atsakingai rinktis partnerius bei gamintojus ir atsisakyti priklausomybės nuo Kinijos technologijų.  Plačiau
2021-06-08
Agresyvi kaimyninės valstybės politika nulėmė padidėjusį nelegaliai Lietuvos sieną kertančių asmenų kiekį. Sieną kerta ne tik žmonės, bet ir dronai gabenantys kontrabandą, ir tik laiko klausimas, kada ją gali išbandyti žvalgai. Visa tai priminė senus sienos apsaugos skaudulius, apie kuriuos Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija ir Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos atstovai prakalbo dar prieš metus – pareigūnai dirba su pasenusia ginkluote ir ekipuote, o dalis valstybės sienos dar neturi stebėjimo kamerų. „Sieną nelegaliai kertantys asmenys nėra vienintelė problema, su kuria pastaruoju metu susiduria Lietuvos pasienio pareigūnai. Per paskutines tris savaites pareigūnai sėkmingai su antidronais užkardė apie 6 dronus, gabenusius kontrabandą. Šiandien tai – kontrabandinės medžiagos, tačiau kokia tikimybė, kad greitu metu nesulauksime ir žvalgybinių dronų? Plačiau
2021-06-07
Vidutinis mėnesio darbo užmokestis, atskaičius darbuotojo mokesčius, šalies ūkyje 2020 metais sudarė 913,1 eurų ir, palyginti su 2019 metais, padidėjo 11,1 proc., pranešė Statistikos departamentas. Viešajame sektoriuje jis sudarė 977 eurus ir buvo 13 proc. didesnis, privačiajame – 885 eurus ir buvo 10,1 proc. didesnis. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalies ūkyje, įskaitant individualiąsias įmones, prieš mokesčius sudarė 1 428,6 euro, ir palyginti su 2019 metais, padidėjo 10,2 proc.: viešajame sektoriuje jis sudarė 1 541,3 euro ir buvo 12,5 proc. didesnis, privačiajame – 1 379,1 euro ir buvo 9,1 proc. didesnis. Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje padidėjo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuo 4,7 proc. (nekilnojamo turto operacijų veikloje) iki 17,4 proc. (žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veikloje), išskyrus apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklą, kurioje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 1,7 proc. sumažėjo. Plačiau
2021-06-06
Minsko režimas užsidaro – bent kol kas. Baltarusija antradienį paskelbė, kad laikinai uždraudžia beveik visiems šalies gyventojams išvykti iš šalies. Sprendimas galioja ir tūkstančiams žmonių, turinčių teisę gyventi užsienyje, skelbia BBC. Išimtys taikomos tik valstybės tarnyboje dirbantiems baltarusiams, kurie vyksta į oficialias komandiruotes, ir valstybinio transporto darbuotojams. Nuo praėjusių metų rinkimų, kai Baltarusijoje prasidėjo masiniai protestai ir areštai, iš šalies jau išvyko daug disidentų, nemažai jų – į Lietuvą, Lenkiją. Baltarusijos valstybinis pasienio komitetas tinkle „Telegram“ pranešė, kad sulaukė „daug prašymų palikti Baltarusiją remiantis užsienio šalių išduotais leidimais gyventi“. Plačiau
2021-06-05
Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos, Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas kun. teol. dr. Saulius Paulius Bytautas OFM  aukojo Šv. Mišias už  gyvus ir mirusius Kauno sąjūdiečius bei jų rėmėjus.  Maldoje buvo prisiminti mirę Kauno Sąjūdžio tarybos pirmininkai (Ričardas Šležas, doc. dr. Algirdas Juozapas Katkus, prof. Vytautas Nezgada, Kovo 11-osios Akto signataras Liudas Simutis, doc dr. Kazys Blaževičius, Lietuvos partizaną Albinas Staugaitis), o taip pat ir Lietuvos partizanų ryšininkė Onutė Staugaitienė, Genutė Grėbliauskienė,  prof. Alfredas Smailys, poetas Kęstutis Genys, Kristina Keturakytė, Kovo 11-osios Akto signataras Algirdas Patackas ir daugelį kitų. Po  šv. Mišių vyko Kauno sąjūdiečių atsiminimų vakaras prie lietuviško bulvių plokštainio/kugelio ir žolelių arbatos. Plačiau
2021-06-04
Birželio 3 dieną, Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje vyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės Grupės susikūrimo dienos minėjimas-mitingas, skirtas Sąjūdžio vertybėms ir siekiams prisiminti ir priminti „Už prigimtinę šeimą, už tautines tradicines vertybes, už Konstituciją“. „Prieš 33 metus, birželio 3 dieną, buvo įteigta 35 žmonių Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, kurios susikūrimas ir tapo oficialia Lietuvos Sąjūdžio pradžia. Tuomet Tauta pakilo ir susitelkė kovoti dėl savo laisvės, dėl savo tautiškumo, dėl savo kalbos, istorijos ir tradicijų. Akivaizdu, kad šiandien Lietuvai ir vėl reikia naujo sąjūdžio. Tuomet kovojome vardan savo šalies laisvės ir nepriklausomybės nuo Sovietų okupacijos. Šiandien vėl turime telktis ir pakilti naujam vertybiniam sąjūdžiui už prigimtinę šeimą, už Konstituciją, už tautines, tradicines vertybes, už lietuvių kalbą, už istorinę atmintį, už žodžio laisvę ir jų išsaugojimą.“ – sakė vienas iš mitingo rengėjų, Centro partijos – Tautininkų pirmininkas N. Puteikis. Plačiau
2021-06-03
Baltarusijos Respublikos ekstremaliųjų situacijų ministerija (ESM) pranešė, kad išdavė licenciją pradėti Baltarusijos AE 1-ojo energijos bloko pramoninį eksploatavimą. Licencijos išdavimas nekeičia Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) nuostatos, kad reikia stabdyti Baltarusijos AE ir spręsti branduolinės saugos klausimus bei įdiegti būtinas saugos gerinimo priemones. Paskutinį tokį laišką su reikalavimu stabdyti elektrinę, VATESI išsiuntė ESM 2021 m. kovo 31 d. Plačiau
2021-06-02
Rengiantis NATO viršūnių susitikimui, į koordinacinį susitikimą Vilniuje susirinko Baltijos šalių, Lenkijos ir Ukrainos Prezidentų vyriausieji patarėjai užsienio politikos ir nacionalinio saugumo klausimais. Įprastą reguliarų Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos vyriausiųjų patarėjų susitikimą šiais metais papildė ir Ukraina. Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino birželio 1 d. į susitikimą Vilniuje susirinkusius Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Ukrainos Prezidentų vyriausiuosius patarėjus užsienio politikos ir nacionalinio saugumo klausimais ir akcentavo, kaip svarbu regioninio saugumo klausimus spręsti reguliariai konsultuojantis ir koordinuojantis su artimiausioje kaimynystėje esančiomis Lietuvos bendramintėmis. Plačiau