VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

NAUJIENOS

2021-09-25
„Lietuva tvirtai remia bendrą Europos Sąjungos deklaraciją, kuri griežtai smerkia su Rusija siejamas „Ghostwriter“ kibernetines-informacines atakas, nutaikytas į ES valstybių narių demokratinius procesus, institucijas, politikus, žiniasklaidos atstovus ir, apskritai, visuomenę“, –  teigia krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius. „ES turime efektyvias, taip vadinamo, ES kibernetinės diplomatijos rinkinio priemones, įskaitant kibernetinių grėsmių sankcijas, ir privalome duoti stiprų signalą Rusijai, kad toks elgesys kibernetinėje erdvėje yra netoleruotinas ir turės pasekmių“, – teigia M. Abukevičius Plačiau
2021-09-24
Klientų mažėja, tačiau ilgalaikių bedarbių skaičius lieka aukštas. Tokias tendencija fiksuoja darbo rinką stebintys ir analizuojantys Užimtumo tarnybos specialistai. Pastaraisiais mėnesiais klientų srautai sumažėjo visose amžiaus grupėse. Rugpjūtį labiausiai (7,2 tūkstančio) mažėjo 30–49 metų amžiaus žmonių skaičius. Vyresnių nei 50 m. sumažėjo 5,8 tūkstančio, o jaunimo iki 29 metų – 2,1 tūkstančio. Pamažu tirpo ir ilgalaikių bedarbių gretos: jų registruota 5,3 tūkst. (tai yra 5,4 proc.) mažiau nei prieš mėnesį. Visgi ilgą laiką nedirbančių asmenų skaičius ir toliau išlieka aukštas: tokių registruotų asmenų yra 92,9 tūkst. Šis rodiklis – beveik dvigubai didesnis nei 2020 tuo pačiu metu. Ilgalaikiai bedarbiai sudaro 44 proc. visų Užimtumo tarnyboje registruotų darbo neturinčių asmenų. Iš rugpjūtį įsidarbinusių 26,6 tūkst. ilgalaikių bedarbių buvo kiek mažiau nei trečdalis (29,4 proc.). Plačiau
2021-09-23
Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos siūlomoms Baudžiamojo kodekso pataisoms, kuriomis pašalinama neatitiktis ES teisei ir sudaromos prielaidos efektyviau kovoti su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis baudžiamosios teisės priemonėmis. Pakeitimais siūloma patikslinti Baudžiamojo kodekso straipsnius dėl neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų ir šalia tokių galiojančių kriterijų kaip, pavyzdžiui, tautybė, rasė, lytis ir kiti, kaip savarankiškus kriterijus įtraukti ir odos spalvos bei etninės kilmės kriterijus. Plačiau
2021-09-23
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, viešėdamas Jungtinių Tautų Organizacijos renginiuose, tradiciškai skiria dėmesio ekonominei diplomatijai. Šalies vadovas Niujorke susitiko su daugiau kaip šimtmetį integruotų rizikos sprendimų srityje veikiančios JAV bendrovės „Moody‘s“ vadovu ir generaliniu direktoriumi Robertu Fauberiu ir Lietuvos padalinio vadovu Mariano Andrade Gonzalezu. „Mūsų šalis žinoma pasaulyje lazerių industrijos laimėjimais, per pandemiją proveržį pasiekė gyvybės mokslų sritis. Dabar tinkamas metas plėtoti ir kitas kryptis, kurios prisidėtų kuriant aukštesnės pridėtinės vertės Lietuvos ekonomiką. Į klimato kaitos ir kibernetinio saugumo iššūkių valdymą orientuotos investicijos – svarbios ateičiai ir dera su augančia mūsų šalies ekosistema“, – teigė Prezidentas. Plačiau
2021-09-21
2021 m. rugsėjo mėn. 19 d.  Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčioje vyko   žymaus mokslininko  Frico  Richardo Šaudinio (Fritz Richard Schaudinn (1871 – 1906) 150 -ojo gimtadienio paminėjimas.  2021 m. rugsėjo 19 d. sukako 150 metų,  kai gimė įžymus Prūsijos lietuvių kilmės vokiečių mokslininkas – zoologas, mikrobiologas, protistologijos kūrėjas Fritcas Richardas Šaudinis  (Schaudinn) (1871-1906).  F. R. Šaudinis  pirmasis ištyrė ir aprašė keliolika pirmuonių, kai kurie pavadinti jo garbei (Aplidium schaudinni, Schaudinnella heulea, Schaudinnia arctica ir kiti. 1903 m. atrado amebinės dizinterijos sukėlėją (Entamoeba hystolitica), o 1905 m. su dermatologu Ericku Hoffmannu (1868–1959)  atrado sifilio sukėlėją (Spirochaeta pallida).  1906 m., 1907 m. ir 1909 m. buvo nuominuotas Nobelio premijai už pasiekimus fiziologijos arba medicinos srityje. Plačiau
2021-09-21
Remiantis naujausiais duomenimis, metinė infliacija Lietuvoje didėjo ir jau pasiekė 5 proc., tačiau, palyginti su įvairių gamybos, statybos, maisto žaliavų ir būsto kainų pokyčiais, ir toliau buvo pakankamai nedidelė. Kodėl taip yra ir kaip šios kainos veikia infliaciją? Žaliavų kainos vis dar yra didesnės nei prieš pandemiją, tačiau kai kurių žaliavų kainos, palyginti su piku, pasiektu šių metų gegužės mėn., jau sumažėjo. Dėl staigaus pasaulio ekonomikos atsigavimo sutrikus žaliavų paklausos ir pasiūlos pusiausvyrai, žaliavų kainos šoktelėjo aukštyn. Pavyzdžiui, vienų populiariausių metalų – aliuminio, vario ir plieno – kainos Londono metalų biržoje rugsėjo pradžioje buvo apie pusantro karto didesnės nei prieš pandemiją 2020 m. pradžioje. Plačiau
2021-09-20
Biodegalų asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas sako, kad pagrindinių energijos išteklių, tarp jų ir žaliavinės naftos paklausa sparčiai auga, todėl brangsta ir degalai. Pigiausio dyzelinio kuro litro kaina, pricer.lt duomenimis, rugsėjo viduryje siekė 1,120–1,259 euro, pigiausio A95 benzino – 1,250–1,369 euro, o suskystintųjų automobilinių dujų – 0,649–0,689 euro. Žaliavinės naftos kaina tarptautinėse rinkose pradėjo augti praėjusių metų pabaigoje. 2020 metų lapkričio pabaigoje „Brent“ rūšies naftos kaina siekė 37,46 JAV dolerio už barelį, o šių metų rugsėjo viduryje ji kainavo dvigubai brangiau – daugiau kaip 75 doleriai už barelį. Kadangi mažmeninės degalų kainos struktūroje naftos žaliava sudaro apie 25 proc. dalį, tai lėmė dyzelino ir benzino kainų augimą degalinėse. Plačiau
2021-09-18
Penktadienį Varšuvoje vykusiame antrajame bendrame Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių posėdyje, kuriam pirmininkavo Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė ir Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis, ministrai pirmininkai pasirašė bendrą deklaraciją dėl šalių bendradarbiavimo prioritetinėse srityse. „Antrasis mūsų vyriausybių posėdis, kurį jau galima vadinti užgimstančia tradicija, rodo, kokia glaudi ir dinamiška yra Lietuvos ir Lenkijos strateginė partnerystė. Esame pasiryžę stiprinti ją ir toliau. Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas yra didelė nauda mūsų šalims ir tautoms“, – susitikime su Lenkijos premjeru sakė I. Šimonytė. Plačiau
2021-09-16
2021 m. rugsėjo 15 d. skaitydama pranešimą apie Sąjungos padėtį Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen sakė: „Informacija – viešoji gėrybė. Turime apsaugoti tuos, kurie užtikrina skaidrumą, – žurnalistus. Todėl šiandien pateikėme rekomendaciją dėl geresnės žurnalistų apsaugos.“ Kaip savo pranešime apie Sąjungos padėtį paskelbė EK Pirmininkė Ursula von der Leyen, Europos Komisija pirmą kartą teikia rekomendaciją dėl žurnalistų ir kitų žiniasklaidos specialistų saugumo didinimo.   Pastaraisiais metais prieš žurnalistus įvykdoma vis daugiau išpuolių; kai kurie iš jų baigėsi tragiškai – žurnalistų nužudymu. Dėl COVID-19 krizės žurnalistų darbas dar pasunkėjo, sumažėjo pajamos, ypač laisvai samdomų darbuotojų, tapo sunkiau patekti į renginių vietas. Plačiau
2021-09-16
 Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai posėdyje diskutavo nelegalios migracijos tema ir kėlė klausimą, kokių veiksmų reikėtų imtis, kai praėjus šiuo metu Užsieniečių teisinės padėties įstatyme (UTIP) numatytam 6 mėn. terminui, nelegaliai sieną kirtusio asmens laisvė nebegali būti suvaržyta. Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo apskritai atsisakyti šio termino, taip iš esmės paliekant galimybę nelegalių migrantų laisvą judėjimą riboti neapibrėžtą laiką. NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pabrėžė, kad šiuo metu galiojančiu reglamentavimu nelegalūs migrantai gali bandyti pasinaudoti. „Gali kurtis naratyvas, kad prabūkime šešis mėnesius, pralaukime ir po to mes galėsime laisvai judėti Lietuvoje, bet visi suprantame, kur laisvai būtų judama. Čia yra klausimas, kurį reikia spręsti ir reikia rasti pusiausvyrą“, – komiteto posėdyje klausimo esmę pristatė L. Kasčiūnas. Plačiau
2021-09-15
Rugsėjo 14-ąją, artėjant Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienai, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Valstybės apdovanojimais pagerbė asmenis, gelbėjusius žydus nuo nacių genocido, ir įteikė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius. „Kiekvieną rugsėjį, minėdami Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, pagerbiame per Antrąjį pasaulinį karą nužudytų Lietuvos piliečių žydų atminimą. Kartu pagerbiame ir žydų gelbėtojus – žmones, kurie drįso pasipriešinti okupaciniam režimui nepaisydami mirtino pavojaus sau ir savo šeimoms“, – apdovanojimų ceremonijoje sakė šalies vadovas.  Plačiau
2021-09-12
 Vilniuje vykusiame tradiciniame „RIMI Vilniaus maratone“ Seimo Pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas įteikė Seimo taurę Krašto apsaugos ministerijos komandai, tarp valstybės institucijų subūrusiai gausiausią būrį bėgikų. Į didžiausią bėgimo renginį Lietuvoje, kuriame Seimas dalyvauja nuo 2011 m., kasmet parlamento valdyba pakviečia bėgikus entuziastus iš valstybės institucijų ir ambasadų kovoti dėl Seimo taurės. Tradiciškai bėgimo renginyje startavo ir Seimo komanda, kurią sudaro Seimo nariai ir Seimo kanceliarijos darbuotojai. Plačiau
2021-09-10
Pažiūrėjau naujausią statistiką ir galiu konstatuoti, kad skirtingai, nei buvo teigiama, per vasarą darbai taip ir nebuvo padaryti. Pasižiūrėjus į 80+ amžiaus grupės vakcinacijos procentą matosi, kad per vasarą buvo paskiepyta labai nedaug. Vakcinacijos lygis šitoje grupėje yra net žemesnis nei bendras suaugusiųjų vakcinacijos lygis. Vadinasi pati pažeidžiamiausia grupė iki šiol neapsaugota. Todėl iki šiol reikia kalbėti, kad jiems virusą parneš mokyklas lankantys vaikai ar anūkai ir vėl kalbama apie visokius apribojimus. Plačiau
2021-09-09
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį, prieš prasidedant Seimo rudens sesijai, susitiko su Seimo Pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen ir Seimo valdybos nariais.  Prezidentas, palinkėjęs Seimo pozicijai ir opozicijai konstruktyvaus darbo, išreiškė lūkestį, kad, spręsdamas aktualiausius politinės darbotvarkės klausimus, Seimas neužmes strateginių, ilgalaikei valstybės raidos perspektyvai būtinų reformų. Plačiau
2021-09-08
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybės darbas su Sauliumi Skverneliu ir jo naujosios frakcijos kolegomis buvo darbingas ir konstruktyvus bei toliau tikisi išlaikyti tokius santykius. „Kiek tai susiję su Vyriausybės darbu, santykis su ponu S. Skverneliu, jam esant opozicijos lyderiu, o ir su naujoje frakcijoje ketinančiais dirbti kolegomis, buvo darbingas ir konstruktyvus, tikiuosi, toks išliks. Gebėjimas oponente matyti tik oponentą, o ne asmeninį priešą yra labai vertinga savybė, kuria pasižymi, manyčiau, visi naujos frakcijos nariai“, – komentare  teigė premjerė. Jos manymu, naujos frakcijos kūrimas yra „pono Sauliaus Skvernelio ir jo bendražygių apsisprendimo reikalas“, ir gali būti susijęs su „nenoru jungtis prie radikalių nuomonių, požiūrių ir veiksmų“. Plačiau
2021-09-07
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiko su Lietuvoje viešinčiu Lenkijos užsienio reikalų ministru Zbignevu Rau. Daugiausia dėmesio susitikime skirta nelegalios migracijos suvaldymo ir regioninio saugumo klausimams aptarti. Prezidentas su Lenkijos užsienio reikalų ministru aptarė Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą atremiant Baltarusijos režimo hibridinę ataką ir suvaldant nelegalios migracijos srautus. Šalies vadovas pažymėjo, kad situacija Lenkijos ir Lietuvos pasienyje su Baltarusija suponuoja poreikį keisti ES migracijos, prieglobsčio ir sienos apsaugos politiką, ir pakvietė šalių atsakingas institucijas aktyviai bendradarbiauti siekiant visai ES reikalingų pokyčių. Plačiau
2021-09-06
 Kartu su Europos Komisijos vicepirmininku Margaričiu Schinu Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje apsilankiusi premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad Europos Sąjungos nelegalios migracijos taisyklės turėtų sudaryti sąlygas suteikti pagalbą žmonėms, kuriems ji iš tiesų reikalinga. Tačiau tuo pačiu ji pridūrė, kad būtina sukurti sistemą, užkertančią kelią piktnaudžiavimui. „Europos Sąjungoje nėra vidaus sienų, bet yra išorės sienos ir tos sienos nėra tiesiog tuščias žodis. Mes norime, kad taisyklės būtų tai, ką valstybės yra sutarusios, kai reikia, padėtų žmonėms, bet neturi būti galimybių piktnaudžiauti. Todėl tai reikalauja ir tinkamos kontrolės sistemos ir tinkamo situacijos vertinimo“, – atsakinėdama į žurnalistų klausimus sakė I. Šimonytė. Plačiau
2021-09-05
Artėjant žemai visus Lietuvos valstybinės sienos pažeidėjus iš laikinų apgyvendinimo vietų rengiamasi perkelti į stovyklavietes su šildomomis patalpomis ir visa reikalinga infrastruktūra. Pasienio užkardose ir savivaldybių patalpose – daugiausia mokyklose – iki spalio sienos pažeidėjų turėtų nelikti. Tokį įsibrovėlių apgyvendinimo planą patvirtino Vidaus reikalų ministerija (VRM). Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kartu su socialinės apsaugos ir darbo viceministre Justina Jakštiene ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadove Kristina Meide apžiūrėjo baigiamą įrengti ir apgyvendinti stovyklavietę Medininkų Pasieniečių mokykloje, kur iš viso tilps 800 sienos pažeidėjų. Plačiau
2021-09-04
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda viešoms konsultacijoms teikia mokslo ir studijų ir švietimo įstatymų pataisas, kurių tikslas sukurti sistemišką perėjimo tarp švietimo grandžių ir mokymosi visą gyvenimą sistemą, kuri užtikrintų galimybes asmenims pasirengti studijuoti aukštojo mokslo studijų programose. Šalies vadovo požiūriu, kai kurios dabartinės įstatymų nuostatos neatitinka šių dienų realijų ir Gerovės valstybės kūrimo tikslų. Prezidento nuomone, turime sukurti sistemą, kuri užtikrintų, jog po tarpinių pasiekimų vertinimų mokiniai ne tik sužinotų rezultatus, bet taip pat jiems būtų sudaryti individualūs mokymosi pasiekimų planai, kuriuos vykdytų mokyklos. Plačiau
2021-09-02
 Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tvirtina, kad jau artimiausiu metu nelegaliai Lietuvos sieną kirtusių migrantų gyvenimo sąlygos turėtų gerėti. Jos teigimu, priimti sprendimai, kad visi nelegalūs migrantai turėtų vienodas maitinimo ir apgyvendinimo sąlygas. Tai, kad Lietuvoje laikinai apgyvendintų migrantų maitinimo ir apgyvendinimo kokybė skiriasi, pasak A. Bilotaitės, susiję su tuo, kad už migrantų priežiūrą atsakingi skirtingi subjektai. Plačiau