NAUJIENOS
202.02.16. Kokias istorijas pasakoja prezidentui A. Smetonai skirtos dovanos?
Dr. Ingrida Jakubavičienė, Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune muziejininkė
Vasario 16-osios proga Istorinė Prezidentūra Kaune kviečia apsilankyti po 90 metų atkurtame Prezidento dovanų muziejuje. Ekspozicijoje „Didžiausia garbė pasveikinti: dovanos Lietuvos Respublikos Prezidentui Antanui Smetonai“ galima susipažinti su Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje išsaugota gausia A. Smetonai įvairiomis progomis teiktų dovanų kolekcija. Sovietmečiu dėka muziejininkų pasišventimo ji buvo slapstoma nuo galimų pavojų ir į dienos šviesą ištraukta tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Ši ekspozicija yra skirta prezidento A. Smetonos 150 metų jubiliejui paminėti. Simbolių kalba Vos įžengus pro duris, akys apraibsta nuo dovanų gausos ir įvairovės: prabangūs auksu ir sidabru išpuošti sveikinimų albumai, unikalūs sidabro dirbiniai ir gintaro luitai, medžio drožiniai, korporacijų kepuraitės, įvairia technika atlikti A. Smetonos portretai, simboliniai miestų herbai, raktai ir kitos dovanos. Daugiausia dovanų prezidentui A. Smetonai buvo įteikta 60 metų sukakties, kuri buvo minima 1934 m. rugsėjo 8–10 dienomis, proga. Tokio visuomenės dėmesio ir kūrybingumo paveiktas šalies vadovas nutarė leisti gautomis dovanomis pasigrožėti visiems Prezidentūros svečiams ir įrengė dovanų muziejų. Ką mums pasakoja išsaugotos prezidento A. Smetonos dovanos? Pirmiausia liudija apie tvirtas dovanojimo tradicijas tarpukario Lietuvoje. Juk dovanojimas – tai viena seniausių žmonijos praktikų, atsiradusi prieš tūkstančius metų. Pirmosiomis dovanomis galėtume laikyti aukas dievams prašant derlingų ar sočių metų, vėliau aukas dievams pakeitė dovanos žmonėms. Dovanos atrodo įprasta, tarsi savaime suprantama mūsų kultūrinio ir socialinio gyvenimo dalis, tačiau tai daugiasluoksnis ir kintantis fenomenas. Dovanos byloja, kaip per jas visuomenė susisaisto emociniais, ekonominiais, socialiniais ar politiniais ryšiais ir įsipareigojimais. Taigi dovanas galima tyrinėti kaip simbolinę kalbą.
Jubiliejus: prezidentą 60-mečio proga sveikina Lietuvos kariuomenės vadai ir karininkai. Kaunas, 1934 m. rugsėjo 9 d. / Saugoma Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje
Dygsniai: prezidento portretas, atliktas mašininio siuvinėjimo technika. Fabriko „Kauno audiniai“ dovana A. Smetonai Lietuvos nepriklausomybės 20-mečio proga. Kaunas, 1938 m. vasario 16 d. / Saugoma Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje
Muzika: Prezidentą 60-mečio proga pasveikinusi Skriaudžių kanklininkų grupė padovanojo kankles.
Dovanojimo reikšmė Į dovanas galima žvelgti ir kaip į tam tikrus įsiteikimo aukščiausiajai valdžiai reliktus. Šiandien dovanos valstybės tarnautojams yra labai aiškiai apibrėžtos: Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas numato, kad asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali priimti dovanų ar paslaugų arba jų teikti, jeigu tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.
Prieš 100 metų privačių ir viešųjų interesų konflikto samprata dar nebuvo išgryninta, todėl dovanos A. Smetonos laukė kone kiekviename žingsnyje, ir tai tapo akivaizdu tyrinėjant gausų prezidento dovanų rinkinį. Jame – dešimtys ypač brangių ir vertingų įvairių Lietuvos verslo įmonių ir visuomeninių organizacijų dovanų, daugybė sveikinimų, deklaruojančių lojalumą ir ištikimybę. Nė vienas kitas tarpukario tarnautojas negalėjo pasigirti sulaukiantis tiek visuomenės dėmesio, kaip prezidentas A. Smetona. 1929 m. buvo pradėtas stiprinti jo autoritarinis valdymas, todėl raginta rodyti kuo daugiau pagarbos ženklų tautos vadui. Šalies oficioze „Lietuvos aidas“ rašyta: „Tautos Vado ir Respublikos Prezidento asmenyje pagerbiamas ne tik valstybės valdžios autoritetas, bet tuo pačiu yra pareiškiama ir savo tautinės valstybės bei tautos meilė. [...] Todėl į visą Valstybės Vado pagerbimą reikia žiūrėti ne tik kaip į pagerbimą viršūnėje stovinčio ir daug nusipelniusio asmens, į tai reikia žiūrėti sykiu ir kaip į pagerbimą valstybės valdžios, jos tvarkos ir jos siekimų.“ Todėl tarp A. Smetonai skirtų dovanų dedikacijų yra tokių: „Tautos Vadui – savo šefui“, „Didžiajam lietuvių Tautos vairininkui“ ir pan.
Sidabriniai sveikinimai Dalis dovanų išsiskiria ne tik dizainu ar medžiagiškumu, bet ir įdomia istorija. Viena iš jų – sidabrinis Ukmergės miesto herbas. Jį burmistras Pranas Kuzma įteikė prezidentui lankantis Ukmergėje 1927 m. rugpjūčio 14 dieną. Ant dovanos puikuojasi įrašas: „P. L. Respublikos Prezidentui A. Smetonai“. Šią dovaną sukūrė ir pagamino garsus Kauno auksakalys Juozas Gerštikas. Laikraštis „Lietuvis“ išsamiai aprašė ukmergiškių pasirengimą sutikti prezidentą: „Šeštadienio vakaras – rugpiūčio 13 d. – tai Prezidento atvykimo išvakarės. Visas miestas bruzdėte bruzda. Pačiam centre baigiami statyti labai moderniško stiliaus dvilypi egliašakių vartai. Visur tiesios linijos, statūs kampai, nei vingių, nei nereikalingų pagražinimų. Paprasta ir dailu. „Sveiks, tautos Vade“ įrašas vartuose. Gatvės dulka. Turi būt, jos jau senai taip buvo šluotos. Pakraščiai taškomi baltomis kalkėmis. Balkonai kai kur įmantriau, kai kur paprasčiau, bet beveik visur papuošiami gėlėmis ir žaliumynais.“ Kitą dieną Ukmergė sulaukė ne tik prezidento, bet ir jį atlydėjusių ministro pirmininko Augustino Voldemaro, kariuomenės vado Silvestro Žukausko, krašto apsaugos ministro plk. Stasio Dirmanto, žurnalistų, kino operatorių ir fotografų. Prezidentą sutiko gimnazistai, savanoriai, šauliai, sporto organizacijos, miesto gyventojai, kurie tapo šios įsimintinos ceremonijos dalimi. Nors prezidentas šią dovaną gavo iš burmistro rankų, tačiau ji buvo įteikta viso miesto gyventojų akivaizdoje, ir dovanojimo ceremonijos emocija apėmė ne tik dovanos teikėją ir gavėją, bet ir visus ten dalyvavusius.
Sauja tautos žemės Bendruomeniškumas ir pakilios emocijos lydėjo ir prezidentui įteiktą dovaną „Tautos žemė“. Nors iš pažiūros tai kuklus medinis suvenyras, kurį sudaro stilizuotas Gedimino pilies bokštas ir aplink jį išdėstyti vienuolika nedidelių medinių indelių, tačiau iš tiesų jis mums byloja apie nepaprastą jaunų lietuvių energiją ir užsidegimą įteikti prezidentui didelę simbolinę prasmę turinčią dovaną. Šios dovanos autorius – Jonas Prapuolenis. Ant dovanos įrašas: „1874 AS 1934 Tautos vadui Lietuvos žemės tautiškasis jaunimas. Tautos vado estafetė 1934–IX–8–9“. Šis simbolinę prasmę turintis suvenyras – Lietuvių tautinės jaunuomenės sąjungos „Jaunoji Lietuva“ sportininkų dovana prezidentui A. Smetonai 60-mečio proga. „Jaunoji Lietuva“ surengė estafetę per Lietuvą. Estafetės dalyviai turėjo atnešti prezidentui į Kauną po saują žemės iš vienuolikos Lietuvos pasienio vietovių: Skuodo, Laižuvos, Žagarės, Nemunėlio Radviliškio, Pasubačiaus, Smėlinės, Skirmuntiškės, Merkinės, Kapčiamiesčio, Kybartų ir Palangos. Visų šakų estafetės ilgis sudarė 2 129 km, bėgime dalyvavo net 1 064 sportininkai – jie bėgo distanciją po 2 km ir perduodavo vienas kitam saują žemių, subertą į drobinį maišelį. Tai buvo pirmoji tokio masto estafetė ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Estafetė prasidėjo 1934 m. rugsėjo 8 dieną, o Kauną bėgikai pasiekė rugsėjo 9-osios vakare. Šimtai žiūrovų su dideliu susidomėjimu stebėjo bėgimą visose maršruto atkarpose. Pirmoji žemės sauja iš Klaipėdos Kauną pasiekė 17.30 val., paskutinioji, iš Kybartų, – 18.55 val. Žemės saujelės, simbolizavusios viso krašto prisirišimą prie Tautos vado, buvo subertos į specialiai kiekvienai vietovei pagamintas dėžutes ir visas suvenyras įteiktas jubiliejų šventusiam prezidentui. Galime užtikrinti, kad tautos žemė, anuomet supilta į medines dėžutes, puikiai išsilaikė iki šiol.
Studentų pagarbos ženklas Gana daug dovanų prezidentas A. Smetona sulaukdavo ir vardinių proga – birželio 13 d. švęsdamas Antanines. Ne tik brangią dovaną, bet ir iškilmingą ceremoniją savo garbės nariui vardinių proga 1928 m. padovanojo studentų korporacijos „Neo Lithuania“ nariai. Išdidžiai tarp kitų dovanų stovinti masyvi dekoratyvi spalvoto stiklo ir sidabro taurė su studentų korporacijos „Neo Lithuania“ herbu yra aptariamoji vardinių dovana. Ji pagaminta Drezdeno auksakalio Hermanno Behrendo dirbtuvėse Vokietijoje. Ant taurės puikuojasi įrašas: „Didžiajam lietuvių Tautos vairininkui, Savo ideologijos tėvui ir garbės nariui Antanui Smetonai vardo dieną 13. VI. 1928 Korporacija „Neo Lithuania“ Kaunas“. 1928 m. birželio 13 d. „Lietuvos aido“ puslapiai atskleidžia, kad vardinių proga gausi studentų eisena su žibintais pražygiavo per visą miestą iki Prezidentūros, kad pasveikintų organizacijos šefą ir įteiktų šią dovaną. Galime teigti, kad šiuos korporacijos narius, kaip ir anksčiau minėtus sportininkus ir ukmergiškius, į renginius vedė pagarba valstybės vadovui ir didžiausia garbė jį pasveikinti. Naujoji ekspozicija kviečia ne tik pasigrožėti išsaugotomis unikaliomis dovanomis, bet ir pasidžiaugti dovanojimo tradicijos teikiamomis teigiamomis emocijomis. Ką Prezidento dovanų muziejaus ekspozicija pasakoja apie dovanotojus ir šių dovanų įteikimo intencijas? Kodėl pagerbti prezidentą dovanomis buvo taip svarbu? Kaip buvo organizuojamos išskirtinės ceremonijos, kad į dovanos teikimą būtų įtraukti šimtai žmonių? Apie tai ir dar daugiau bus galima sužinoti apsilankius muziejuje.
Kas? Ekspozicija „Didžiausia garbė pasveikinti: dovanos Lietuvos Respublikos Prezidentui Antanui Smetonai“. Kur? Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje. Kada? Nuo vasario 16 d. iki 2028 m. vasario 16 d.
.jpg)
