NAUJIENOS
01.12. „Sodra“ jau moka padidintas pensijas
„Sodra“ jau perskaičiavo ir sausį moka padidintas senatvės ir kitas socialinio draudimo pensijas. Šiais metais jos buvo apskaičiuotos pagal naują principą.
„Augančios šalies ekonomikos vaisiai privalo pasiekti sunkiausiai besiverčiančius šalies gyventojus, ypač pagyvenusius žmones. Jau sausį perskaičiuotas pensijas gaus kiekvienas šalies senjoras, tai ypač aktualu gaunantiems mažiausias pensijas. Kai kurie jų šiemet gaus ir padidėjusią našlių pensiją ar vienišo asmens išmoką. Viliuosi, kad didėjančios pensininkų pajamos prisidės prie kiekvieno jų gyvenimo kokybės gerėjimo“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Kiekvieno gavėjo pensija susideda iš bendrosios ir individualiosios dalies. Abi šios dalys svarbios skaičiuojant pensijos dydį. Bendroji pensijos dalis pagal šių metų indeksavimo koeficientą didės 8,47 procento. Padidės taip pat individualioji dalis, kuri priklauso nuo kiekvieno žmogaus per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų. Ši pensijos dalis bus indeksuojama papildomai ir didės 12,71 proc.
Be to, siekiant labiau padidinti mažiausias pensijas, buvo pakeista bendrosios pensijos dalies apskaičiavimo tvarka. Anksčiau viso dydžio bendrąją pensijos dalį, kuri yra lygi vienos bazinės pensijos dydžiui, gavo tie žmonės, kurie yra įgiję būtinąjį stažą. Turintys minimalų stažą (15 metų), bet neturintys būtino stažo, gavo proporcingai mažesnę bendrąją pensijos dalį. Nuo šiol tokiems žmonėms bus mokama viso dydžio bendroji pensijos dalis – 215,09 euro. Tie, kurių stažas yra didesnis, ir toliau gaus didesnę bendrąją pensijos dalį.
„“Sodra“ perskaičiavo visas pensijas pagal naujus indeksavimo koeficientus, o taip pat bendrosios pensijos dalies dydį tiems gavėjams, kurie yra įgiję nuo minimalaus iki būtinojo stažo. Žinome, kad pensijų gavėjai visuomet nekantriai laukia pensijų padidėjimo, domisi, kiek padidės jų pensija ir nuo kada ją gaus. Todėl susitelkėme ir per itin trumpą laiką apskaičiavome naujus pensijų dydžius. Senjorai ir neįgalieji gauna padidintas pensijas jau šį mėnesį, greičiau nei per Socialinio draudimo pensijų įstatyme numatytą terminą“ – sako „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježy Miskis.
Išankstinių senatvės pensijų gavėjai padidėjimą pajus vasarį, kadangi ši pensija, skirtingai nei visos kitos socialinio draudimo pensijos, yra mokama už praėjusį mėnesį.
Svarbu prisiminti, kad kiekvieno gavėjo pensija skaičiuojama individualiai ir padidėjimas taip pat bus individualus. Du žmonės, gaunantys tokio pat dydžio pensiją ir sukaupę tiek pat metų stažo, gali sulaukti skirtingo pensijų padidėjimo dėl to, kad turi sukaupę skirtingą kiekį apskaitos vienetų, kuris priklauso nuo praeityje gauto darbo užmokesčio dydžio ir sumokėtų įmokų.
Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija didėja nuo 414 eurų iki 465 eurų, vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu didėja nuo 441 iki 489 eurų.
Išmokos vienišiems
Šiemet našlių pensijos bazinis dydis padidės nuo 28,63 euro iki 32 eurų. Tokio pat dydžio išmokas gaus taip pat Lietuvoje gyvenantys vieniši, tai yra niekada nesusituokę arba išsiskyrę asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių ir neįgalieji, kuriems nustatytas 55 proc. ar mažesnis darbingumo lygis. Išmoka bus skiriama remiantis Gyventojų registre esančiais duomenimis apie asmenų šeimyninę padėtį – nereikės teikti prašymo raštu ar telefonu.
Asmenys, kuriems vienišo asmens išmoka paskirta praėjusiais metais, šį mėnesį gaus dvi išmokas – už gruodį ir už sausį. Taip yra dėl to, kad pasikeitus įstatymui, nuo šiol vienišo asmens išmoka bus mokama už einamąjį, o ne už praėjusį mėnesį.
Vienišo asmens išmokos gavėjai, kuriems ši išmoka priklausys nuo 2022 metų pradžios ir bus skirta automatiškai, išmoką ir susidariusią nepriemoką gaus kovo mėnesį. Ji taip pat bus išmokėta tiems žmonėms, kurie teisę į išmoką įgijo nuo 2021 metų liepos ar vėlesnio šių metų mėnesio, bet nesikreipė dėl jos skyrimo.
Tuo pačiu laiku vienišo asmens išmoką gaus ir tie asmenys, kurie prašymus pateikė pernai tačiau teisę gauti išmoką įgis tik šiais metais.
Pavyzdžiui, jei žmogus įgis teisę į išmoką 2022 metų sausio mėnesį, 2022 m. kovą jis gaus išmoką už einamąjį mėnesį bei susidariusią nepriemoką už sausio ir vasario mėnesius – iš viso 96 eurus. Vėliau išmoka bus mokama periodiškai kas mėnesį.
Šalpos pensijos
„Sodra“ taip pat administruoja pensijas, kurios mokamos ne iš socialinio draudimo fondo, o iš valstybės biudžeto: šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių pensijas. Visos šios pensijos mokamos už praėjusį mėnesį, tad jų gavėjai sausio mėnesį sulauks tokio pat dydžio išmokų, kaip visus praėjusius metus, o jau nuo vasario pajus padidėjimą.
Šalpos pensijas gauna tie gyventojai, kurie nėra įgiję minimalaus stažo socialinio draudimo pensijai gauti arba jų socialinio draudimo pensija mažesnė už šalpos pensiją. Šalpos pensijos bazė šiemet didės nuo 143 iki 150 eurų.
Sodra
Dezinformacijos srautas Lietuvos informacinėje erdvėje kryptingai didėja
Paskutinį 2021 metų mėnesį dezinformacijos srautas Lietuvos informacinėje erdvėje toliau kryptingai augo. Gruodžio 1 – 31 d. Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai identifikavo 507 unikalius atvejus, turėjusius neigiamos informacinės veiklos bruožų. Lyginant su lapkričio mėn., kuomet iš viso fiksuoti 487 neigiamos informacinės veiklos bruožų turintys atvejai, itin išaugo gynybos ir saugumo temų eskalacija.
Atsižvelgiant į neigiamos informacinės veiklos intensyvumą, periodiškumą ir turinį, pagrindiniais taikiniais gruodžio 1 – 31 d. buvo: 1) NATO dėl išaugusios įtampos Aljanso ir Rusijos santykiuose bei pastarosios šalies telkiamų karinių pajėgų prie Ukrainos sienos; 2) Lietuvos užsienio politika dėl įtampos dvišaliuose santykiuose su Kinija bei Taivano atstovybės atidarymo Vilniuje; 3) Konstitucinių pagrindų apsauga dėl Baltarusijos sukeltos neteisėtos migracijos krizės.
Gruodžio mėn. dar stipriau nei lapkritį išaugus įtampai tarp Vakarų ir Rusijos, gynybos temų eskalacija priešiškoje informacinėje erdvėje viršijo net 41 proc. visų fiksuotų neigiamos informacijos atvejų. Ryškiausi įvykiai, kurie turėjo tam įtakos, buvo gruodžio pradžioje Rygoje NATO užsienio reikalų ministrų pareikšta parama Ukrainai ir nuotolinis JAV bei Rusijos prezidentų susitikimas. Buvo teigiama, kad NATO „veržimasis“ į Rytus paveiks esminius Rusijos saugumo interesus, o Kijevo įtraukimas į karinę Aljanso orbitą yra šios šalies karinės asimiliacijos pradžia bei siekis Ukrainą paversti konfrontacijos tramplinu su Rusija.
Negatyvi informacija tendencingai platinta ir dėl karinių pajėgumų stiprinimo Lietuvoje. Priešiški informacijos šaltiniai aktyviai reagavo tiek į gruodžio 22 d. užbaigtą JAV Kongreso informavimo procedūrą dėl vidutinio nuotolio prieštankinės ginkluotės „Javelin“ pardavimo Lietuvai, tiek į Krašto apsaugos ministro A. Anušausko susitikimą su JAV gynybos sekretoriumi L. Austin, tiek ir į Vokietijos Gynybos ministrės Christine Lambrecht bei Kariuomenės vado Eberhard Zorn vizitus Rukloje. Skleista negatyvi, tendencinga informacija neva Lietuva paverčiama NATO kareivinėmis ir JAV bei Aljanso placdarmu prie Rusijos sienų. Menkintas „Javelin“ sistemų efektyvumas ir pajėgumai. Teigta, kad Baltijos valstybės negali atremti plataus masto Rusijos invazijos.
Gruodžio mėn. Lietuvos – Kinijos santykių temos eskalacija priešiškoje informacinėje aplinkoje buvo bene intensyviausia per visą šalies nepriklausomybės laikotarpį. Komunikuojant Lietuvos santykių temą, Kinijos informaciniai šaltiniai toliau smerkė mūsų valstybės laikyseną dėl Taivano atstovybės atidarymo, kaip tariamą separatizmo rėmimą. Buvo siekiama per Lietuvos pavyzdį atgrasyti kitas pasaulio šalis sekti mūsų valstybės pėdomis, grasinta ekonominiais nuostoliais. Teigta, kad Lietuva nėra savarankiška valstybė, ir reikalauta, kad NATO ir ES imtųsi priemonių politiniams mūsų šalies sprendimams paveikti, o JAV neva yra „vienašalių sankcijų ir prievartinės diplomatijos šeimininkas“.
Lyginant su ankstesniais mėnesiais fiksuotas sumažėjęs neteisėtos migracijos temos intensyvumas. Tačiau ši tema vis vien išliko nedraugiškų šaltinių informacijos akiratyje. Kaip ir anksčiau, buvo siekiama: 1) kurti Lietuvos, kaip nedemokratinės, žmogaus teises pažeidžiančios valstybės įvaizdį pasaulyje; 2) menkinti Lietuvos sienos apsaugos pareigūnų, karių ir tarnautojų įvaizdį; 3) niveliuoti Lietuvos politinių institucijų sprendimus dėl situacijos suvaldymo; 4) neigti Baltarusijos režimo institucijų dalyvavimą organizuojant neteisėtą migraciją.
Neigiamo Lietuvos įvaizdžio formavimą skatino Baltarusijos režimo ir Rusijos pareigūnų bei politikų pareiškimai, aktyviai transliuoti Baltarusijos ir Rusijos valstybiniuose informaciniuose šaltiniuose. Kaip ir anksčiau, pastebima suderinta abiejų šalių komunikacijos linija įvairiais lygiais. Rusijos ir Baltarusijos valdžios atstovai, kalbėdami apie neteisėtą migraciją Baltarusijos pasienyje, gruodžio mėnesį ne vien neigiamai atsiliepė apie Lietuvą, Latviją ir Lenkiją, bet ir aktyviai šmeižė Europos Sąjungą bei NATO.
Gynybos, Lietuvos vykdomos užsienio politikos bei neteisėtos migracijos temų eskalacija siekta daryti poveikį Lietuvos visuomenei, mažinti piliečių pasitikėjimą valstybe ir menkinti mūsų šalies narystę NATO. Neigiamą informacinę veiklą daugiausiai vykdė su Rusijos ir Baltarusijos informacine – elektronine aplinka susiję informacijos šaltiniai.
Atgal
.jpg)
(1).png)
