NAUJIENOS
2023.01.06.Vokietijos prezidento Franko-Walterio Steinmeierio kalėdinis sveikinimas
Mielos bendrapilietės ir bendrapiliečiai, šį vakarą norėčiau jums papasakoti apie vaikus, su kuriais bendravau prieš keletą dienų – apie penkiasdešimt mergaičių ir berniukų, kurie nuo karo Ukrainoje su savo mamomis atbėgo pas mus į Vokietiją. Jie prarado savo Tėvynę, prarado namus, daugelis jų išgyveno baisius dalykus. Jie taip išgąsdinti, jog net užsitrenkiančių durų garsas priverčia juos krūptelti.
Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris. www.youtube.com/watch stopkadras
Su tais vaikais susitikau Saksonijos Freiberge, kur jie lanko pagrindinę mokyklą. Jų mokytoja pasakojo, kaip dažnai jai tenka guosti vaikus. „Kartais norisi verkti kartu su jais, bet aš negaliu, nes turiu likti stipri“, – kalbėjo mokytoja. Kita mokytoja atvyko iš Ukrainos tik gegužę, tada ji nė žodžio nemokėjo vokiškai. Šiandien ji jau taip kalba vokiškai, jog pati ukrainiečių vaikams pamokas veda vokiečių kalba. Kaip tai pavyksta? Mokyklos direktorė man pasakė: „Labai daug žmonių kreipėsi į mus pagalbos – ir mes jiems padėjome“.
Šią istoriją jums pasakoju ne tik dėl to, kad esu dėkingas už atjautą ir meilę, kurią pajuto šie vaikai. Bet ir dėl to, kad šį vakarą norėčiau padėkoti visiems, kurie šiais metais stengėsi padėti kitiems.
Žinau, kiek iš visų Jūsų pareikalauja ši krizė ir kad daugeliui tenka apriboti savo poreikius. Bet kilnumo bendraujant tarpusavyje iš mūsų niekas negali atimti. Draugiškas žodis, nedidelis dėmesio gestas, gebėjimas suprasti kitus, atvirumas kitokiems žmonėms: Jūs patys, mielos bendrapilietės ir bendrapiliečiai, visi Jūs, kurie gyvenate mūsų šalyje, padedate kitų gyvenimą padaryti šiek tiek šviesesnį.
Vokietijos prezidento rūmai
Mano žmona ir aš linkime Jums gražių Kalėdų! Kalėdų, per kurias akimirkai galėtumėte atsiriboti nuo to, kas šiais metais Jus išgąsdino, kas kėlė baimę, sukrėtė. Kad per Kalėdas galėtumėte pasidžiaugti susitikimais, buvimu su šeima, ramybe po įtampos pilnų metų.
Mes, krikščionys, per Kalėdas švenčiame į nelinksmą realybę viltį atnešančio kūdikėlio atėjimą. Ir daugelis nekrikščionių taip pat švenčia ir leidžia sau pajusti Kalėdų istorijos pažadus: šilumą ir saugumą, artumą ir santarvę, pasitikėjimą ir taiką.
Taip, šiais metais mes, tikriausiai, labiausiai trokštame, kad vėl įsigalėtų taika. Brutalus rusų įsiveržimas į Ukrainą, karo grįžimas į Europą, pasibaisėtinas ukrainiečių sielvartas, baimė, kad kovos plėsis – daugelį mūsų šalies žmonių visa tai glumina ir baugina.
Tie vaikai iš Freibergo pagrindinės mokyklos ir jų šeimos Ukrainoje taip pat trokšta taikos, dar labiau nei mes. Bet šios taikos dar negalima net apčiuopti. Ir tai turės būti teisinga taika, kuri nei apdovanos už užgrobtas teritorijas, nei paliks Ukrainos žmones okupantų savivalei ir prievartai.
Kol galės stoti taika, paprasčiausias žmoniškumas iš mūsų reikalauja, kad padėtume užpultiesiems, terorizuojamiems ir prislėgtiesiems. Padėdami įžiebsime vilties žiburį neteisybės tamsumoje.
Mieli tautiečiai, Jūs taip pat jaučiate šito karo pasekmes, labiausiai ekonomines. Bet Jūs tuos sunkumus pakeliate, nes nesate abejingi ukrainiečių likimui; nes Jums rūpi jų kova už laisvę; nes esate solidarūs ir mokate atjausti.
Taip, laikai neramūs. Pučia priešpriešinis vėjas. Ir vis dėlto: būtent Kalėdos yra kaip tik tas momentas pažvelgti į tai, kas mums teikia pasitikėjimo. O pasitikėjimas yra! Ukraina laikosi nepaprastai narsiai. Europa eina išvien. O mūsų šalis šio iššūkio akivaizdoje vėl pranoko pati save. Mes nepasidavėme panikai, nesileidome išblaškomi. Mūsų demokratinė valstybė švelnina didžiausius sunkumus. Įmonėse daug žmonių dirba tam, kad iš krizės išeitume sustiprėję. O Jūs visi prie to prisidėjote.
Jeigu šiais metais buvo kas gero, tai vis dėlto patirtis – bendromis jėgomis įveiksime šį metą. Todėl Kalėdų proga linkiu, kad šį įsitikinimą pasiimtume į Naujuosius metus. Kad stiprintume visa, kas mus jungia.
Kad ir kaip šiuo metu mus neramintų kiti rūpesčiai: klimato kaita neprarado aktualumo. Ji negali laukti, jai reikia mūsų visų. Norėčiau, kad vyresnieji, sulaukę ir solidaus amžiaus, būtų dar kartą pasirengę keistis. O kad jaunesnieji būtų aktyvūs, kad būtų kritiški – kad nepakenktų klimato kaitos reikalui nuteikdami prieš save kitus žmones. Mums reikia ir vieno, ir kito: jaunųjų ambicingumo ir vyresniųjų patirties. Nes visi turime bendrą tikslą – kad jaunieji būtų ne „paskutinioji karta“, o pirmoji klimatui draugiško pasaulio karta.
Mielos bendrapilietės ir bendrapiliečiai, šiais metais mes sugebėjome padaryti daug daugiau negu galbūt patys to tikėjomės. Veikėme drąsiai, kai buvo reikalinga mūsų pagalba. Mes vieni kitus palaikėme. Didžiuojuosi mūsų šalimi, kurioje tiek daug žmonių prideda ranką – ne dėl to, kad privalo kažką daryti, o todėl, kad jaučia atsakomybę už kitus ir bendruomenę. Kas sudaro mūsų esmę, kas mus visada darė mus stiprius, tai yra patvaru. Esame kūrybingi, darbštūs ir solidarūs. Ir iš to galime semtis jėgų ir vilties Naujiesiems metams.
Ypač norėčiau padėkoti visiems tiems, kurie dirba šiandien ir dirbs švenčių dienomis, ligoninėse ir senelių namuose, policijos postuose ir gaisrinėse, visur ten, kur nėra pertraukų tarnystėje kitiems. Dėkoju Jums už tai!
Visiems Jums, mielos bendrapilietės ir bendrapiliečiai, linkiu linksmų Kalėdų!
P.S. Vokietijos prezidento kalbos galima pasiklausyti adresu: https://www.youtube.com/watch?v=wfuSkAeVIC0
Vertė Irena Tumavičiūtė
Atgal
.jpg)
