Seimas priėmė Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą, kuriuo nutarta nustatyti naujas asmens vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, civilinės būklės aktų įrašuose ir kituose asmeniui išduodamuose oficialiuose dokumentuose pagrindines taisykles.

Seimas po svarstymo pritarė siūlymui dar trims mėnesiams – iki 2022 m. gegužės 13 d. – pratęsti Respublikos Prezidento 2021 m. rugpjūčio 13 d. dekretu ir Seimo 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimu priimtą sprendimą, kuriuo kariams ekstremaliosios situacijos dėl masinio migrantų antplūdžio metu suteikti įgaliojimai jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu.

Seimas po pirmojo priėmimo pritarė Konstitucijos pataisoms (projektas Nr. XIVP-619(2), kuriomis siekiama panaikinti nuolatinį apribojimą teisę būti renkamam Seimo nariu ar užimti kitas Konstitucijoje nurodytas pareigas po konstitucinės sankcijos pritaikymo.

Seimas po pirmojo priėmimo pritarė Konstitucijos pataisoms (projektas Nr. XIVP-640(2), kuriomis siekiama sudaryti konstitucinį pagrindą tiesioginiams savivaldybių merų rinkimams.

Mes vėl ir vėl svarstome tai, kas jau buvo nagrinėjama Lietuvos Konstituciniame Teisme, kuris labai aiškiai ir daug kartų pasisakė, kad Lietuvos piliečių asmenvardžių užrašymas jų tapatybės dokumentuose nelietuvių kalba reikštų, pirma, valstybinės kalbos statuso, nustatyto Konstitucijos keturioliktame straipsnyje, paneigimą, antra, piliečių lygybės įstatymui principo, nustatyto Konstitucijos dvidešimt devintame straipsnyje, paneigimą. Tai kodėl mūsų Konstitucijoje taip pabrėžta ypatinga valstybinės kalbos reikšmė, kodėl akcentuojamas piliečių lygybės principas?

Sausio 14 d., Lietuvos paštas išleido menininko Artūro Slapšio kurtus pašto ženklus „LDK simboliai. Lietuvos valdovai“. Tai tęstinė serija, kurią papildė dar du pašto ženklai – 0,10 Eur, kurio tiražas 200 tūkst. vnt. ir 0,55 Eur, kurio tiražas 600 tūkst. vnt. Viename pašto ženkle vaizduojamas Lietuvos Didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius – Jogaila, kitame Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas Didysis.

Ruošdama atminimo paminklo J. Lukšai-Daumantui varžytuvių sąlygas, Vilniaus savivaldybė nustatė tikslią namo, kuriame gyveno laisvės kovotojas, vietą. Geoinformacinėje sistemoje sutapdinę 1938 m. miesto planą su 1944 m. vasarą daryta miesto nuotrauka iš oro, ir gautą rezultatą palyginę su dabartine padėtimi, savivaldybės žinovai nustatė, kad mediniame vieno aukšto namelyje su mansarda gyveno ir veikė J. Lukša-Daumantas, o šis namelis tuomet stovėjo prie šiandieninio Minties g. 6 daugiabučio.

Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis teigia, kad ketvirtadienį įvykusiame proteste per Laisvės gynėjų dienos minėjimą viešosios tvarkos pažeidimų užfiksuota nebuvo. Visgi, R. Matonio teigimu, policijos pareigūnai į renginį susirinkusių asmenų veiksmus ketina įvertinti dar kartą. „Kažkokių incidentų ar didelių pažeidimų kaip ir nebuvo užfiksuota, nebent kažkas gali įvykti vėliau“, – teigė Policijos departamento atstovas. R. Matonio nuomone, protestuotojų švilpimai per valstybės vadovų kalbas neturėtų būti traktuojami kaip viešosios tvarkos pažeidimai. Visgi R. Matonis akcentuoja, kad į renginį susirinkusių asmenų veiksmai bus dar kartą įvertinti.

„Pamenu, žmonės skanduodami „Lietuva“, „Laisvė“ ėjo link šalia Radijo ir televizijos komiteto pastato stovėjusio tanko. Tankui iššovus, nors ir ne į žmones, garsas buvo toks, kad po to supranti, ką reiškia tyla“, – prisiminimais apie 1991 m. Sausio 13-osios nakties įvykius dalinasi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), Gamtos mokslų fakulteto profesorius dr. Rimantas Daugelavičius, už pastangas ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pareiškė, kad prie Seimo susirinkę ir per Sausio 13-osios renginį triukšmavę žmonės nukreipė dėmesį nuo tų, kam šis minėjimas buvo skirtas. „Politikai privalo būti susitaikę su bet kokia vieša reakcija į jų sprendimus, tačiau man labai gaila, kad dėmesys, skirtas pagerbti tiems, kurie už mūsų laisvę sumokėjo savo gyvybių, ilgų metų kalėjimuose ar tremtyje kainą, buvo nukreiptas kitiems tikslams“, – šalies vadovo poziciją perdavė jo atstovas Ridas Jasiulionis. „Pagarba turi būti ta stiprybės ašis, kuri mus jungia, o ne skiria. Pabandykime įsivaizduoti kaip šiandien būtų jautęsi žuvusieji prie TV bokšto. Jie šito nenusipelnė“, – pridūrė jis.

Sausio 13 d. 8 val. jau keturioliktą kartą 1991 m. žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimas bus pagerbtas visuotine pilietine iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“ languose dešimčiai minučių uždegant vienybės ir atminimo žvakutes. Kartu su visa Lietuva prie šios iniciatyvos jungiasi ir Lietuvos Respublikos Seimas. „Pernai Laisvės gynėjų dienos minėjimo tradicijas ribojo pandemija. Vėliau atsirado kitų grėsmių. Tačiau pamažu iš jų vaduojamės, tad šiemet prie Seimo vėl suliepsnos laužai. Graži paralelė su istoriniais įvykiais – po kruvinos nakties aušta laisvas rytas. Tegu ne iš karto, tegu nelengvai.

„Sodra“ jau perskaičiavo ir sausį moka padidintas senatvės ir kitas socialinio draudimo pensijas. Šiais metais jos buvo apskaičiuotos pagal naują principą. „Augančios šalies ekonomikos vaisiai privalo pasiekti sunkiausiai besiverčiančius šalies gyventojus, ypač pagyvenusius žmones. Jau sausį perskaičiuotas pensijas gaus kiekvienas šalies senjoras, tai ypač aktualu gaunantiems mažiausias pensijas. Kai kurie jų šiemet gaus ir padidėjusią našlių pensiją ar vienišo asmens išmoką. Viliuosi, kad didėjančios pensininkų pajamos prisidės prie kiekvieno jų gyvenimo kokybės gerėjimo“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

P A R E I Š K I M A S Dėl Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektų 2022-01-10

Šiandien, sausio 10 d.,14 val. Konstitucijos salėje (Seimo I r.) vyks tradicinis Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnų aktyvus šviečiamasis renginys „Sausio 13-oji. Ko galime pasimokyti?“ Renginį ves Laisvės gynėjai Albertas Daugirdas, Vidmantas Eitutis ir plk. Ričardas Dumbliauskas. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnai Seime susipažins su Nepriklausomybės atkūrimo istorija, Laisvės gynėjų patirtimi ir sprendimais užtikrinant strateginio objekto gynybą.

Vilniuje šeštadienį 30-ąjį kartą įvyko pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, jame dalyvavo apie 4 tūkst. žmonių, pranešė Lietuvos kariuomenė. Laisvės gynėjams pagerbti skirtas renginys, pasak kariuomenės, organizuotas laikantis COVID-19 plitimo prevencijai reikalingų apribojimų, todėl dalyvių skaičius buvo daugiau nei dvigubai mažesnis, lyginant su paskutiniu bėgimu 2020 metais. 2021 metais dėl karantino reikalavimų bendro renginio atsisakyta, tačiau buvo surengta nuotolinio bėgimo akcija, kurios metu bėgimo entuziastai norimą devynių kilometrų atstumą įveikė savarankiškai, pasirinktoje trasoje.

Lietuvos bankas 2022 metais planuoja išleisti aštuonių temų naujas progines ir kolekcines monetas.  Dviejų eurų proginė moneta bus skirta Lietuvos krepšinio 100-mečiui. Kita dviejų eurų proginė moneta bus skirta Erasmus programos 35-mečiui, tai pačiai progai skirtas analogiško dizaino monetas išleis ir kitos euro zonos šalys narės. Kitąmet bus minima ir Lietuvos banko 100 metų sukaktis, šiai progai įamžinti bus išleistos trys kolekcinės monetos: 50 eurų aukso, 20 eurų sidabro ir 1,5 euro metalų lydinio. 50 eurų aukso moneta bus pagerbtas ir Lietuvos Valstybės Konstitucijos 100-metis.

Lietuvos bankas 2022 metais planuoja išleisti aštuonių temų naujas progines ir kolekcines monetas.  Dviejų eurų proginė moneta bus skirta Lietuvos krepšinio 100-mečiui. Kita dviejų eurų proginė moneta bus skirta Erasmus programos 35-mečiui, tai pačiai progai skirtas analogiško dizaino monetas išleis ir kitos euro zonos šalys narės. Kitąmet bus minima ir Lietuvos banko 100 metų sukaktis, šiai progai įamžinti bus išleistos trys kolekcinės monetos: 50 eurų aukso, 20 eurų sidabro ir 1,5 euro metalų lydinio. 50 eurų aukso moneta bus pagerbtas ir Lietuvos Valstybės Konstitucijos 100-metis.

Paveldosaugininkai siūlo Lietuvai prisidėti prie europinio Napoleono kelio, supažindinančio su šia istorine asmenybe ir jo laikotarpį menančiais kultūros paveldo objektais. Kultūros paveldo departamento (KPD) direktoriaus Vidmanto Bezaro teigimu, Lietuva jau turi teisinę bazę plėsti kultūros kelių tinklą. Iki šiol Lietuva yra įsitraukusi į šv. Jokūbo piligrimų kelio, taip pat į Europos žydų paveldo kelio projektus. Anot Kultūros paveldo departamento pranešimo, Napoleono keliui per Europos šalis priartėjus iki Lietuvos sienų, atsiranda puiki galimybė prisidėti prie Europoje jau išpopuliarėjusio projekto.

Šiandien užsakomuoju skrydžiu iš Lietuvos į Iraką išvyko 98 Irako piliečiai, sutikę savo noru grįžti į gimtąją šalį.

Sausio 2 d. Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalionas (Vaidoto batalionas) mini savo 30-ąsias įkūrimo metines.