Rašant ir kalbant apie įspūdingą Vokietijos Federacinės Respublikos kanclerės Angelos Merkel garbei kariuomenės surengtą atsisveikinimo ceremoniją, Lietuvos žiniasklaidoje daugiausia dėmesio buvo skirta per ceremoniją skambėjusiems trims kanclerės pasirinktiems muzikiniams kūriniams. O Vokietijos straipsnių antraštėse buvo pabrėžiamos svarbiausios kanclerės kalbos  mintys ar jos nuotaika: „Pasitraukimas su nuolankumo ir dėkingumo jausmu“, „Vėlyvas Merkel nerimas “, „Ši krizė skiriasi nuo kitų “, „Imtis darbo su džiugesiu širdyje“,  „Kartais beveik nejauki išraiška “,  „Merkel ašaros ceremonijos metu“,  „Dėkoju mielajai Annegret “ ir kt.

Kultūros ministerijoje paskelbti 2021 metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laimėtojai. Pasak kultūros ministro Simono Kairio, ši diena kasmet yra vienas laukiamiausių kultūros įvykių Lietuvoje. „Mums visiems linkiu išgirsti ne tik laureatų pavardes, bet ir formuluotes, už ką skiriamos premijos. Pasinaudokime tomis formuluotėmis kaip žemėlapiais ir leiskimės į ilgą pažintinę kelionę po laimėtojų kūrybą. Tai tikriausiai ir bus pats geriausias ir prasmingiausias būdas juos pasveikinti“, – sakė kultūros ministras, kartu dėkodamas Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijai už sklandų darbą, už tai, kad atsakingai ir kompetentingai tęsia savo misiją.

Sukankant metams, kai darbą pradėjo dešiniųjų Vyriausybė, premjerė Ingrida Šimonytė neslepia – praėję metai buvo sudėtingi. „Nelengvi. Metai buvo nelengvi. Ką čia slėpsi“, –  žurnalistų paprašyta pakomentuoti pirmuosius Vyriausybės darbo metus, sakė I. Šimonytė. Ingridos Šimonytės vadovaujamas Ministrų Kabinetas darbą pradėjo 2020 metų gruodžio 11-ąją. Tuo metu parlamentas patvirtino 18-osios Vyriausybės programą, o partijų deleguoti ministrai davė priesaikas. Netrukus po to sudarytas Ministrų Kabinetas susirinko į pirmąjį posėdį su sveikatos ekspertais aptarti COVID-19 situacijos.

2021 m. gruodžio 6 d. Kaune, Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejaus Muzikos salėje vyko Suomijos Nepriklausomybės 104-ųjų metinių paminėjimas. Minėjimo dalyvius sveikino ir savo mintimis dalinosi Lietuvos-Suomijos draugijos Kauno skyriaus koordinatorius doc. dr. Romualdas Povilaitis, politinis kalinys, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius dim. kpt. Algirdas Petrusevičius, bajoras Romualdas Jakubonis, Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčios klebonas kun. Saulius  Juozaitis bei visuomenininkas dr. Raimundas Kaminskas. Renginio dalyviai tylos minute ir malda  pagerbė  žuvusius  dėl Suomijos nepriklausomybės Žiemos kare 1939-1940 m. ir vėliau kare su SSRS 1941-1944 m.  Po minėjimo  visi susirinko   bendrai fotografijai prie memorialinės lentos suomių-švedų rašytojui H. Parlandui ant A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejaus  sienos Putvinskio gatvėje Kaune. 

Prancūzijoje 2024-aisais turėtų būti minimi Lietuvos kultūros metai, po susitikimo su Prancūzijos vadovu Emmanueliu Macronu (Emanueliu Makronu) pranešė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. „Prezidentas išgirdo mūsų kvietimą 2024 suorganizuoti Lietuvos kultūros metus Prancūzijoje, kadangi tikrai turime ką parodyti. (...) Tokie kultūros metai labai prisidėtų prie Lietuvos žinomumo Prancūzijoje“, – sako G. Nausėda.

2021 m. lapkričio 30 d.  sukako 45  metai  kai Kaune žuvo  antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, politinis kalinys, tremtinys,  inžinierius Klemensas Brunius (1906-1976). Ta proga Kaune Petrašiūnų kapinėse ir prie atminimo lentos vyko Klemenso Bruniaus 45 metų žūties paminėjimas. Renginį organizavo Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga. Klemensas Brunius gimė  1906 m. rugpjūčio 19 d.  Margių kaime Šeduvos valsčiuje Panevėžio apskrityje Petro (1876-1957) ir  Anėlės Pranytės  (1876-1975) daugiavaikėje šeimoje,  kurioje  be Klemenso  dar augino sūnus Feliksą (1898-1994), Petrą (1908-2007), Povilą (1916-1961)   ir  dukteris Kazimierą Janušauskienę (1900-1959), Salomėją Gabšienę (1903-1971), Veroniką Šereivienę (1910-2001), Emiliją Nagulevičienė (1912-1992),  Eleną Strebeikienę (1914-2009),  Anėlę Rumbaitienę (1918-2004). 

Elektros kainos "Nord Pool" biržoje šių metų lapkričio mėn. buvo net 3 kartus didesnės nei praeitais metais (žr. grafiką). Trigubai didesnės jos buvo ne tik Lietuvoje, bet ir kitose regiono valstybėse (Latvijoje, Estijoje, Suomijoje ir Švedijos Malmo kainų zonoje, su kuria Lietuvą jungia "NordBalt" elektros kabelis). Elektros kainas Baltijos regione, kaip ir visoje Europoje, į rekordines aukštumas kelia šie veiksniai:

Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia darbo vizitą Prancūzijoje. Antradienį šalies vadovas susitiko su Prancūzijos Prezidentu Emanueliu Makronu. Lietuvos ir Prancūzijos vadovai aptarė dvišalius santykius, NATO ir ES darbotvarkes, įtemptą padėtį pasienyje su Baltarusija, bendrą saugumo situaciją Europoje. Daugiausia dėmesio šalių vadovai skyrė Europos saugumo ir gynybos klausimams aptarti. Lietuvos Prezidentas akcentavo, kad transatlantinio bendradarbiavimo stiprinimas yra neatsiejama Europos saugumo dalis. Pasak valstybės vadovo, ES šalys turėtų daugiau dėmesio skirti saugumo užtikrinimui, taip pat ir skiriant 2 proc. BVP gynybos finansavimui.

Pasaulis turi ištirti COVID-19 ir pasakyti „niekada daugiau“, sudarydamas pasirengimo pandemijai sutartį, pirmadienį pareiškė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).  Pasaulis turi ištirti COVID-19 ir pasakyti „niekada daugiau“, sudarydamas pasirengimo pandemijai sutartį, pirmadienį pareiškė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).

„Džiaugiuosi šiandien būdama Vilniuje kartu su NATO Sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Norėčiau Jus patikinti, kad šiuo sudėtingu metu ES visapusiškai solidarizuojasi su Lietuva, Lenkija ir Latvija. Jau keletą mėnesių Lietuva patiria tyčinį, cinišką ir pavojingą hibridinį išpuolį. Išpuolį, kurio organizatorius – Lukašenkos režimas. Dėl to kyla pavojus nekaltų civilių gyventojų gyvybei, kurie buvo atvilioti į Baltarusiją apgaulingais pažadais. Lietuvos reakcija į šį hibridinį išpuolį yra humaniška ir ryžtinga.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitikime su NATO Generaliniu Sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir Europos Komisijos Pirmininke Ursula von der Leyen aptarė sudėtingėjančią saugumo situaciją regione ir Baltarusijos režimo keliamus nelegalios migracijos iššūkius prie išorinės ES ir NATO sienos. Susitikime dalyvavo ir Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė. Prezidentas padėkojo už ES ir NATO solidarumą bei paramą Lietuvai, patiriančiai įžūlią hibridinę ataką, ir pažymėjo, kad šiandien, ieškant sprendinių, kaip tokias atakas atremti, glaudaus ir konstruktyvaus bendradarbiavimo tarp ES ir NATO svarba yra kaip niekada didelė.

Lietuvos paštas šeštadienį išleido šventinius pašto ženklus Šv. Kalėdoms bei Naujiesiems metams. Viename iš menininkės Romos Auškalnytės kurtų pašto ženklų vaizduojama senovės lietuvių mitologinė būtybė – elnias devyniaragis, savo raguose nešantis dangaus kūnus. Pasak Lietuvos pašto, įvairiuose mitologiniuose šaltiniuose rašoma, kad baltasis elnias išbėga į miškus per saulėgrįžą ir grįžta per Kalėdas. Šioje kelionėje elnias užtrunka devynias paras, todėl elnias vadinamas devyniaragiu.

Kerinti ir tviskanti, dovanojanti baltą žiemą ir šviesią kalėdinę nuotaiką – tokia šių metų Vilniaus Kalėdų eglė Katedros aikštėje. Eglės kūrėjus įkvėpė žiemiškos gamtos grožis, tikrų snaigių raštai, tad žvelgiant į nušvitusią eglę galima išvysti daugiau nei 1000 kartų išdidintų, įvairių dydžių ir raštų 96-ių snaigių sūkurį, baltas eglišakes ir veidrodinius paviršius. Eglutės siluetą paryškina ją apgaubusi šviesos girliandų skraistė, sukurianti sniego žėrėjimo efektą.

Į Lietuvą atvyksta NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Layen). Jie sekmadienį susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda, pranešė Prezidentūra. Su NATO ir EK vadovais bus aptarta saugumo situacija regione bei dėl Aliaksandro Lukašenkos režimo vykdomos hibridinės atakos susidariusi padėtis Europos Sąjungos ir Baltarusijos pasienyje.

Gruodžio 18 d. 08.00 val. Pagėgiuose (Turgaus gatvėje) vyks vienintelis Lietuvoje „Kalėdinis žąsų turgus Mažojoje Lietuvoje“! 2017 m. „Kalėdiniam Žąsų turgui Mažojoje Lietuvoje“ suteiktas tautinio paveldo produkto sertifikatas. Bus programa. Jomarke alasą kels, kupčystę riktingai ves pievininkai, sūrininkai, paukštininkai. Veiks lioterija „Laimėk žąsį“, sušildys tija, kafija ir švarczupė! Pirkti bus visokio tavoro, reiks tik derėtis maloniai.

Vos tik spustelėjus didesniam šalčiui neužsivedantis automobilis dažniausiai signalizuoja apie tai, kad yra metas keisti akumuliatorių. 

Vilnius - ne tik Lietuvos, bet ir vienas iš Europos inovacijų lyderių. Inovatyviausių Europos miestų konkurse “European Capital of Innovation” tarp 38 kandidatų Vilnius pelnė trečią vietą! Šis įvertinimas patvirtino - esame kūrybingi, mūsų inovacijos veikia, galime būti lyderiai ir rodyti pavyzdį Europai. Ačiū kiekvienam vilniečiui - už jūsų imlumą inovacijoms yra šis įvertinimas. Tik jūsų dėka su mažais resursais inovacijų srityje galime lyderiauti Europoje. Ačiū komandai, dirbusiai prie šio projekto, ir atskiras ačiū vicemerui Tomas Gulbinas, apsiėmusiam atsakomybę pargabenti konkurso prizą iš Briuselio į Vilnių - 100 tūkst. eurų. Jau žinome, kam juos panaudosime - inovacijų diegimui mieste, ypač švietimo srityje.

Seimas priėmė Socialinio draudimo pensijų ir Vienišo asmens išmokos įstatymų pataisas, kuriomis nutarta nustatyti naują socialinio draudimo pensijos indeksavimo mechanizmą, taip pat patikslinti vienišo asmens išmokos mokėjimo tvarką. Priimtais pakeitimais nuspręsta įtvirtinti naują, papildomą indeksavimą pensijos individualiajai daliai. Šie pokyčiai sudarys sąlygas vykti spartesniam, nei šiuo metu nustatytas, pensijų indeksavimui.

Pranešus apie planuojamą užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio vizitą į Jungtines Amerikos Valstijas, Europos Parlamento narys konservatorius Andrius Kubilius atkreipė dėmesį, kad, jo nuomone, JAV inicijuotas vizitas yra akivaizdi Lietuvos paramos Taivanui pasekmė. Anot A. Kubiliaus, G. Landsbergis į Vašingtoną vyksta aptarti JAV pagalbos Lietuvai atlaikant Kinijos spaudimą dėl Taivano atstovybės atidarymo Vilniuje. Eltos kalbintų politologų teigimu, didesnis JAV dėmesys Lietuvai gali būti susijęs su Taivano klausimu, tačiau, akcentuoja jie, vyksiantį vizitą reikėtų vertinti platesniame kontekste.

Nuo pirmadienio, lapkričio 22 d., į koronaviruso infekcijos paveiktų šalių sąrašo raudoną zoną perkeliamos Fuerteventūros, Tenerifės, Gran Kanarijos, Madeiros ir Reunjono salos. Maltai pasislinkus į geltoną zoną, žalioje zonoje nebelieka nė vienos valstybės, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).