Prezidentas Gitanas Nausėda balandžio 26–27 dienomis vyks darbo vizito į Berlyną. Šalies vadovas susitiks su Vokietijos Kancleriu Olafu Šolcu.

Kas naršo po socialinius tinklus, žino apie afrikiečių istorinės tapatybės judėjimą. Jaunos afrikiečių nacijos, sukurtos iš viršaus, europiečių kolonijų pagrindu, ieško savo šaknų senosiose imperijose.

 Kaip ne kartą rašėme, tokia jau žmogaus prigimtis: jam nusibosta nuolat kartojamos tiesos, peršamos gyvenimo taisyklės, užsitęsę konfliktai, karai, šmėžuojantys veidai. 

Žiniasklaidoje pasirodė žinių, kad Šiaurės jūroje Rusija ieško galimų sabotažo vietų naudodama povandeninio stebėjimo įrangą. Žinoma, kad ir Šaltojo karo metais komunikacijų žvalgybai buvo panaudojami net ir sovietiniai civiliniai laivai.

Visi sutinka, kad reikėtų tam tikro bendro pagrindinių valdančių politinių jėgų sutarimo strateginiais mūsų valstybės užsienio politikos klausimais, tačiau tarimasis dėl to kol kas vyksta vangiai.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiko su oficialaus vizito į Lietuvą atvykusiu Armėnijos Prezidentu Vaagnu Chačaturianu. Lietuvos ir Armėnijos vadovai aptarė dvišalį bendradarbiavimą, Armėnijos ir Europos Sąjungos suartėjimą per Rytų partnerystės programą, Armėnijos ir Azerbaidžano konflikto sprendimą diplomatinėmis priemonėmis, Rusijos karą Ukrainoje.

 Ar Britanija palaikys nervingus rytiečius, ar mieguistus vakariečius? Tokią dilemą kelia tarp mūsų sąjungininkų besiformuojantys nesutarimai dėl karo Ukrainoje. 

Balandžio 11 d.  į mokymo misiją Kovinio rengimo centre Vokietijoje išvyko pirmoji Lietuvos kariuomenės pėstininkų brigados ,,Žemaitija“ instruktorių grupė

Balandžio 11 d.  į mokymo misiją Kovinio rengimo centre Vokietijoje išvyko pirmoji Lietuvos kariuomenės pėstininkų brigados ,,Žemaitija“ instruktorių grupė

Nesileisiu į ilgas peripetijas apie LR Prezidento Gitanos Nausėdos priklausymą TSKP. Jau ir taip bene didžiulis vežimas prirašytas, o dar daugiau prikalbėta. 

Kai buvo pradėtos rašyti šios eilutės, mūsų skaitytoją buvo užvaldžiusi Juokų diena – balandžio 1 – oji. O čia dar Verbos, kai grįžę iš bažnyčios vienas kitą pliekdami šaukdavome „Verba muša, ne aš mušu, už nedėlios bus Velykos!“. 

Vieną parą trunkanti kelionė į Charkivą ir intensyvūs susitikimai, pokalbiai su Ukrainos gynybos ministru O.Reznikovu, Charkivo įgulos vadu, brigados generolu Marsel - S.Melnik, civilinės karinės administracijos vadovu O.Sinegubovu ir meru I.Terechovu.

Gyvename jau 34-aisiais atkurtos Nepriklausomybės metais. Tikrai gyvename geriau nei gyvenome prie sovietų. Visų pirma turime savo valstybę. Be to, pati gyvenimo kokybė, ypač materialinis jos dėmuo, tikrai, bent daugeliui pagerėjo. 

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai buvo sėkmingi, sako Liberalų sąjūdžio lyderė, todėl ragina partiečius mokėti šia sėkme pasinaudoti ir kitąmet, kai vyks prezidento, europarlamentarų ir Seimo rinkimai, sekmadienį pranešė partija.

Populiariausiu šalies politiku išlieka prezidentas Gitanas Nausėda. Teigiamai Lietuvos gyventojai vertina ir socialdemokratų lyderę Viliją Blinkevičiūtę bei krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską.

Branduolinis Rusijos šantažas pasiekė naują aukštumą: Putinas pagrasino, kad iki liepos 1 d. taktinis branduolinis ginklas bus dislokuotas Baltarusijoje. Pasirengimas prasidės jau nuo balandžio 3 d., o iki metų vidurio Lukašenka įrengs šių raketų saugyklas.

Lietuvos valdžios atstovai labai mėgsta reikšti susirūpinimą, kai kitose pasaulio šalyse yra persekiojami žmonės dėl jų politinės veiklos. Pasirodo, kad panašūs procesai vyksta ir mūsų kieme.

Devyniolikti Lietuvos narystės NATO metai buvo pažymėti brutalaus Rusijos karo prieš Ukrainą. Karo, kurio mastas sugrąžino Europą į aštuonis dešimtmečius neregėtą realybę ir kuriuo Kremliaus režimas tikėjosi palaužti ne tik Ukrainą, bet ir visą laisvąjį pasaulį.

„Išaugęs krašto apsaugos finansavimas, leidęs paspartinti Lietuvos kariuomenės plėtrą ir modernizavimą, sudarė sąlygas ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų stiprinimui“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Pasak jo, per šiuos metus KASP kariai sulauks ženklaus aprūpinimo.

Minint Lietuvos narystės NATO 19-os metų sukaktį, Lietuvos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad geriausia, ką galime duoti NATO – tai mūsų pasiryžimas toliau stiprinti Aljansą.