VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Sveikata

2022.04.24.Garšva – ir maistui, ir sveikatai

 Garšva  (lot. Aegopodium podagraria) nuo seniausių laikų buvo vienas iš pagrindinių maistinių augalų.  Lapus galima valgyti žalius, virtus ar troškintus, dėti jų į salotas, sriubas.

Džiovinimui tinka išsivysčiusi garšva, salotoms ir sriuboms – jauni augalai.

Garšvą puikiai galima vartoti vietoj įprastųjų kopūstų, kol dar jų nėra. Jas kaip kopūstus galima raugti žiemai.  Džiovintų garšvų galima dėti į kepamą duoną.

Maistui nebetinkama jau pražydusi garšva. Kuo jaunesni lapeliai, tuo jie skanesni.

Rinkti jaunus garšvų lapelius galima nuo ankstyvo pavasario, o kur šienaujama – ir vasarą.

Garšvos labai tinka vonioms ar kaip paklotas pirtyje.

Garšva –  vienas iš naudingiausių maistinių augalų, turintis daug vitamino C, mineralinių medžiagų, baltymų, taip pat eterinių aliejų.  Garšvos lapuose yra daug vitamino A ir C, kalcio, kalio, geležies, citrinos ir obuolių rūgščių, mineralinių druskų, šaknyse – eterinių aliejų.

 

Parengė Birutė Silevičienė

 

 

Atgal