VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Sveikata

2023.01.02. Plaučių uždegimas: ką svarbu žinoti?

Plaučių uždegimas (pneumonija) – tai ūminis plaučių audinio uždegimas, kai mikroorganizmams (bakterijoms, virusams ar kt.) patekus į plaučius, alveolėse susikaupia skysčio ir uždegiminių ląstelių. Per metus suserga nuo 5 iki 11 asmenų iš 1000 suaugusių gyventojų.

Pneumoniją gali sukelti įvairūs infekcijos sukėlėjai. Svarbiausi rizikos veiksniai susirgti plaučių uždegimu yra ūminė virusinė respiracinė infekcija, rūkymas, lėtinė plaučių liga, sunkios kitos ligos – cukrinis diabetas, inkstų nepakankamumas, badavimas, nevisavertė mityba, vaistų, silpninančių žmogaus imuninį atsaką (gliukokortikoidų, citostatikų), vartojimas ir kt.

Santaros klinikų nuotrauka

Sukėlėjai į plaučius gali patekti trimis būdais – (mikro-)aspiraciniu (nosiaryklėje ir burnaryklėje esančiai mikroorganizmais), inhaliaciniu (legionelėmis, virusais) ir hematogeniniu (krauju). Dažniausias yra mikroaspiracinis būdas.

Su nosiaryklės sekretu bakterijos patenka į trachėją ir bronchus, kuriuose toliau dauginasi ir patenka į alveoles. Į alveoles patekę mikroorganizmai toliau dauginasi. Plaučiuose kaupiasi uždegimo ląstelės, uždegiminis skystis. Uždegimo apimtose plaučių dalyse nevyksta ventiliacija – deguonis nepernešamas iš plaučių į kraujotaką. Organizme gali pradėti trūkti deguonies. Plaučių uždegimas dažniausiai pasireiškia kosuliu, krūtinės skausmu, dusuliu ir karščiavimu. Sunkiu atveju sutrinka kitų žmogaus organų veikla.

Bendras asmenų, sergančių visuomenėje įgytu plaučių uždegimu, mirštamumas yra nuo 5 proc. iki 14 proc. Nuo sunkaus plaučių uždegimo miršta 30–40 proc. žmonių.

Plaučių uždegimo gydymo vieta (namuose ar ligoninėje) ir būdas (geriamieji ar intraveniniai antibiotikai ir kiti vaistai) priklauso nuo ligos sunkumo, paciento amžiaus, gretutinių ligų.

 

Atgal