VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Politika

05.24. JAV prezidento Donaldo Trumpo politika NATO atžvilgiu

Ramūnas Alaunis

JAV prezidento rinkiminės kampanijos metu Donaldas Trumpas ne kartą kritikavo NATO vaidmenį: NATO aljansą vadino „pasenusiu“ kariniu aljansu, pareiškė, jei jis bus išrinktas prezidentu, „galbūt net JAV išstos iš NATO,“ dėl to, kad daug NATO šalių – narių nenori skirti savo gynybai 2 proc. išlaidų nuo BVP ir net pagrasino, kad gali pareikalauti iš kai kurių NATO šalių sumokėti nepakankamai įmokėtų mokesčių dalį. JAV užsienio politikoje Trumpas netgi pabrėžė, kad Rusija ir JAV „neprivalo būti priešais." Prieš rinkimus Trumpas buvo iškėlęs sąlygas: „JAV ateitų į pagalbą savo sąjungininkams tik tuo atveju, jei NATO šalis narė vykdo savo finansinius įsipareigojimus krašto gynybai.“

Realiai vertinant tokie Trumpo pareiškimai siekė į savo pusę privilioti dalį „antikarinių" rinkėjų balsų.  

Trumpo komentarai, kad NATO yra „pasenęs aljansas“ tarp ES šalių vadovų sukėlė diskusijas ir abejones, kad 45-asis JAV prezidentas Trampas pradėjo mąstyti apie Amerikos karinio dalyvavimo NATO aljanse vaidmens mažinimą.

Tačiau, pradėjęs eiti prezidento pareigas Trumpas pakeitė savo pradinę rinkiminę nuostatą jau pabrėždamas būtinybę JAV sąjungininkėms NATO narėms Europoje didinti karines išlaidas iki 2 proc. šalies BVP. Šį kriterijų atitinka tik keletas NATO-ES šalių narių. Kitos ES šalys vis dažniau susidurdamos su ekonominiais sunkumais nepajėgios didinti išlaidas gynybai. Ilgainiui tai gali priversti peržiūrėti NATO sutarties sąlygas. Tokia Trumpo taktika gali dar labiau susilpninti ES vieningumą: tai suteikia galimybę Europos populistinėms ir nacionalistinėms partijoms griauti ES pamatus ir jos saugumo sistemą garantuojamą NATO aljanso.

Nežiūrint to, 2017 metų Miuncheno saugumo konferencijoje JAV viceprezidentas Mike Pence‘u patikino, kad „JAV prezidentas Trumpas tvirtai palaiko NATO aljansą. Tam yra keletas priežasčių.

Dabartinės metinės JAV karinės išlaidos sudaro apie 611 mlrd. JAV dolerių, t.y. maždaug pusė visų JAV valstybinio sektoriaus išlaidų. Tiek pinigų reikia Amerikos kariniam pramoniniam kompleksui. Trumpas aiškiai supranta, kiek per metus finansinių išlaidų reikia Amerikos karinei pramonei. Todėl po rinkimų Trumpas aiškiai parodė, kad jis pasisako už ginklavimasi, kaip ir ankstesni JAV prezidentai.

Trumpo administracijos darbuotojai Europos lyderiams sakė: „arba mokėkite, arba mes jūsų neginsime.“ 2017 vasario mėnesį JAV gynybos sekretorius James Mattisas pagrasino, kad „Amerika daugiau nebesaugos Europos vaikų", jei jų vyriausybės nepateisins ankstesnių įsipareigojimų padidinti finansinius įnašus į NATO iki reikiamo dviejų procentų BVP lygio. Šis ultimatumas buvo dar kartą pabrėžtas JAV viceprezidento Mike Pence‘u Miuncheno saugumo konferencijoje 2017 metų vasario mėnesį, kurioje NATO šalims narėms sakė, kad jos turi „vienerius metus" laiko suderinti savo teisės aktus kartu su planu, kaip padidinti savo karines išlaidas. Miuncheno Saugumo konferencijoje tiek JAV gynybos sekretorius Mattisas, tiek JAV viceprezidentas Pence‘u tvirtai palaikė tą pačią Trumpo poziciją: „JAV tvirtai remia ir įsipareigoja NATO aljansui", sulaužydami visas ankstesnes spėliones.  Po rinkimų prezidentas Donaldas Trumpas tapęs ir JAV kariuomenės vyriausiuoju vadu, NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo vizito Baltuosiuose Rūmuose metu 2017 balandžio 12 Trumpas dar kartą „patvirtino JAV įsipareigojimus NATO aljansui,“ sakydamas, kad „NATO yra Tarptautinės taikos ir saugumo ramstis."

Taip pat svarbu paminėti, kad nors Trumpas atrodė galimai abejingas NATO aljansui duodamas užuominas, kad JAV negalės automatiškai ateiti ginti tam tikrų sąjungininkų, jei jie nemokės daugiau mokesčių NATO aljansui, tačiau realybėje JAV vadovaujamas karinis aljansas Rytų Europoje prie Rusijos sienų toliau sparčiai didina karinius pajėgumus. JAV ir po prezidento rinkimų permetė didelį kiekį savo tankų ir kariuomenės į Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją.

Todėl ankstesni Trumpo pareiškimai, kad „NATO aljansas yra pasenęs" klaidingai suprasti, kaip galimas JAV karinis pasitraukimas iš Europos reiškia ne ką kitą, kaip pokarinį NATO aljanso pasenusį finansavimo reorganizavimą. Nuo 1949 metais įkurto NATO aljanso tradicinis finansinis ramstis buvo JAV, kurios įnašai sudarė apie 70 proc bendro NATO biudžeto. Dabartiniu metu tik penkios NATO šalys narės - JAV, Didžioji Britanija, Lenkija, Estija ir Graikija krašto gynybai skiria 2 proc šalies BVP. ES šalys krašto gynybai vidutiniškai išleidžia apie 1,5 proc, o Vokietija kariniam biudžetui šiuo metu skiria mažiau, nei 1,2 proc šalies BVP.

Jei visos Europos NATO šalys narės pasiektų skirti 2 proc. nuo BVP karinėms išlaidoms, kaip reikalauja JAV, tai sudarytų beveik 100 mlrd. eurų per metus, t.y. tik apie šeštadalį JAV skiriamo karinio biudžeto. Toks Europos NATO šalių narių karinių išlaidų padidinimas pirmiausiai būtų naudingas JAV karo pramonei pardavinėjančiai karinę ginkluotę (pvz. lėktuvus ir tankus) NATO šalims Europoje. Be to, NATO visada buvo pagrindinis įrankis JAV karinėms intervencijoms Europos reikaluose. Šiuo metu JAV ekonomika yra prastoje būklėje: JAV vidaus skola sudaro beveik 20 trilijonų JAV dolerių. JAV korporacijų skola yra tokio lygio, kad net TVF pareiškė, kad tai gali kelti grėsmę pasauliam stabilumui. Nuo 2017 metų pradžios JAV vyriausybės iždas gavo mažiausiai pajamų, kas prilysta 2008 metų recesijai. Tad Donaldo Trumpo frazė – „NATO aljansas yra pasenęs“ iš tikrųjų reiškė JAV didėjančių karinių išlaidų svorio perkėlimą NATO šalims narėms Europoje.

Palyginimui, prezidento Trumpo administracija numatė ženkliai sumažintifinansines išlaidas skirtas pagalbai užsienio šalims 2018 metams. Tačiau JAV finansinė pagalba Izraeliui išliks nesumažėjusi. Izraelis ir toliau gaus 3,1 mlrd. JAV dolerių per metus daugiausia karinės pagalbos, kuri jau išaugonet iki 3,8 mlrd. dolerių per metus. JAV ir toliau išlieka didžiausia Izraeliofinansinė rėmėja nuo II-ojo Pasaulinio karo laikų.

Išvados

Prezidentas Trumpas siekia reoganizuoti NATO aljanso pasenusį finansavimą vis didėjančių JAV karinių išlaidų svorį perkeliant NATO šalims narėms Europoje. Tokie pokyčiai galimai reiškia, kad JAV tolimoje perspektyvoje ruošiasi vienašališkiems JAV kariniams veiksmams pasauliniu mastu.

JAV politika Europoje, Artimuosiusose Rytuose ar Azijoje ir toliau lieka vedama labiau „specialiųjų interesų“, o ne geopolitinių saugumo realijų. JAV „specialieji interesai“ lieka tie patys, kurie daugiau kaip šimtmetį veda JAV vidaus ir užsienio poltiką. Kas išrinktas JAV prezidentu – Demokratas ar Respublikonas visiškai nieko nereiškia. JAV prezidentai politikos nekuria. Jie tiesiog atstovauja specialiems globalaus korporatyvinio verslo elito interesams. JAV politiką kuria ne Baltieji Rūmai, bet Volstritas, karinis, pramoninis, bankinis elitas, politikos institutų „idėjų kalvės“ (think-tank) – Brookingso Institutas, JAV Užsienio Reikalų Taryba (US Council on Foreign Relations), daugelis slaptųjų Amerikos žvalgybos agentūrų.

Atgal