Meilėje šių žmonių nesulaikysi, Gal Jūs manote, kad jie - jūsų tėtė ir mama?

Ezopo  pasakėčios  nemirtingos

Tada:                                  Jį priešai mušė kumštim geležinėm, O Jis gynėsi – kalbos gimtosios gražumu!  

Nenutilkit, dainos, gimtoj Suvalkijoj Vėl senoj sodyboj obelys žydės. Kaime susirinkus malonioj draugijoj Vėl prisiminimų daina mus lydės.

Vytautas Jurevičius gimė 1922.04.22.  Palangos priemiestyje Užkanavės k. žvejo šeimoje. 1940 m baigė Palangos gimnaziją ir įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą Kaune. Buvo 1941m. Kaune sukilimo dalyvis, karo metais ir pokaryje mokytojavo, dalyvavo pogrindyje ir buvo LLA Palangos kuopos vadas ir įkūrėjas. Teistas 1950 m. karinio tribunolo pagal RTFSR b.k. 58 str.2 dalį - 25 m. lagerio ir tremties. Iš Magadano išleistas po 1980 m., gyveno Mogiliove iki 1990m. Grįžo į Lietuvą. Įsijungė į Lietuvos atkūrimo darbus, rašė atsiminimus, dalyvavo 1941m. sukilėlių, partizanų organizacijose, buvo LLA atkūrimo dalyvis, turėjo partizano statusą: Prezidento V.Adamkaus apdovanotas medaliu  2006 m. Mirė ištikus komai Klaipėdos ligoninėje sudėtingomis (pilnai neišaiškintomis) aplinkybėmis 2010.04.21. Palaidotas Palangos kapinėse.

Tas amžinas tikrumo ilgesys, grožio troškulys, skatinęs susitikti, įsižiūrėti ir subrandinus mintį palydėti į pasaulį - ne vieno kuriančiojo dvasinė būsena.