Šiais metais minėjome dvi žymaus Mažosios Lietuvos filosofo, rašytojo ir kultūros veikėjo Vydūno sukaktis. Sukako 145 metai, kai jis gimė (1868 03 22) Jonaičiuose (Gaidelių vlsč., Šilokarčiamos aps.), o taip pat 60 metų nuo jo mirties (1953 02 20) Detmolde (Vokietijoje). Gegužės 10 d. Detmolde prie pastato, kuriame laikinai gyveno Vydūnas, pritvirtinta atminimo lenta. Gal pagaliau ir Klaipėdos miestas ras vietą Vydūno paminklui pastatyti?

Krasnojarsko kraštas – tai Sibiro platybėse paskendęs kraštas, besiribojąs su Tomsko, Irkutsko ir Kemerovo sritimis, Chakasijos, Tuvos ir Jakutsko respublikomis bei šiaurėje skalaujamas ne visada ramiomis Arkties vandenyno bangomis.

Kalbininkai pastebi pagrindinę gimtosios kalbos išsaugojimo lietuvių emigrantų šeimose problemą - motyvacijos kalbėti lietuviškai trūkumą, nes esą labai sunku prikalbinti emigrantų vaikus kalbėti lietuviškai.  

2013 m. Kalbos premijos laureatu paskelbtas Lietuvos kompiuterininkų sąjungos narys dr. Gintautas Grigas.  

Balandžio 19-20 dienomis Vilniuje vyko 2012-2013 metų Nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos  kovų už laisvę ir netekčių istorija“ laureatų apdovanojimo renginiai. Į renginį atvyko  rašinių, piešinių ir dainų konkurso laureatai iš Visagino, Panevėžio, Kauno, Vilniaus, Jonavos, Plungės, Utenos, Klaipėdos, Ignalinos miestų bei Kuršėnų, Krokialaukio, Veliuonos, Tytuvėnų, Kybartų ir Baisogalos.

„Išeivija- lietuvių Tautos išskirtinė dalis...Norėtųsi, kad jos ženklų Atmintis naujųjų emigrantų gyvenime būtų branginama, kad nepakiltų ranka taisyti, keisti ar perdirbinėti archyvų dokumentuose užrašytus ir mums saugoti paliktus istorinius faktus“,- baigia savo straipsnį (05.03) Lietuvos Kultūros Kongreso tarybos narė, buvusi ilgametė VVU bibliotekos direktorė B. Butkevičienė.

Padavimuose išlikusių drąsių gynėjų heroizavimas  kol kas tėra trupinėliai to, kas per tūkstančius metų Lietuvos teritorijoje vyko; jie  verti būti įprasminti įvairiais būdais.  Iki mūsų laikų yra kiekvienoje apskrityje gyventojų, turinčių Milžino pavardę.

Vilniaus Universiteto biblioteka (toliau VUB) XX amžiaus pabaigoje buvo gausiai papildyta išeivijoje išleistomis knygomis ir dokumentais. Kad jie būtų matomi milijoninėje VUB saugomų leidinių ir dokumentų jūroje, buvo sudarytos dovanojusių asmenų pavardėmis pavadintos kolekcijos: Marijos Gimbutienės, Jurgio Gimbuto, Vytauto Virkau, Povilo Martinkaus, G. Procutos, VUB 400 Amerikos lietuvių dovana, skirta VUB 400 metų jubiliejui (1970) ir kitos.

Seimas patvirtino naujos sudėties Laisvės premijų komisiją. Antradienį už tokį nutarimą balsavo 94 Seimo nariai.  

Kaip nebūtų graudu, šiandien turime pripažinti, kad su paskutiniu sovietų kareiviu, iš Lietuvos nepasitraukė sovietų valdžios struktūros ir jai ištikimi žmonės. Tai, ko siekėm skelbdami nepriklausomybę ir tai, ką deklaravo Sąjūdis, liko neįgyvendinta.

Šis, atrodo, žiaurokas žinomo rašytojo, žurnalisto ir publicisto Vytauto Alanto teiginys verčia visus mus rimtai susimąstyti dėl lietuvių kalbos ir Lietuvos valstybės ateities.

Niekam nekyla abejonių, kad senoviniai lietuviški vardai buvę įvairių formų prigimtinio lietuvių tikėjimo likučiai, iki šiol  sėkmingai sugebėję apjungti ir suklijuoti kas kart vis labiau susiskaidžiusią baltų genčių diasporą ir Lietuvos valstybę.

Lietuvių tautos dainius Maironis 1898 m. rašė: Aš norėčiau prikelti nors vieną senelį / Iš kapų milžinų / Ir išgirsti nors vieną, bet gyvą žodelį / Iš senųjų laikų! / Gal poezijos naują pasemčiau šaltinį, / Tik ne tą šiandieninį, / Kurs ir rūbą, ir dvasią paskolintą gavo, / Oi, ne savo, ne savo!

Kėdainių tradicinio – sakralinio giedojimo studijos „O, siela nemari“ ir Kėdainių krašto muziejaus atstovai – sirutiškietis Kęstutis Volkus kilimo nuo Raseinių ir kėdainietė etnografė Regina Liukminienė suorganizavo prasmingą senųjų giesmių – jau tapusių etnografijos paveldu giedojimą. Į Kėdainių Daugiakultūrį centrą atvyko net šešios Kėdainių miesto grupės, po vieną – dvi grupes iš Raseinių, Radviliškio, Kauno, Ukmergės, Panevėžio rajonų atstovai. Pasiklausyti sakralinių giesmių, kurias giedodavo mūsų seneliai ir proseneliai, kai kurios iš jų atėjusios iš aštuoniolikto amžiaus, susirinko gausus būrys kėdainiečių.

Kauno rajone, Raudondvario dvaro Baltojoje salėje, penktadienį vyko mokslinė konferencija "Žmogaus regioninės savivertės svarba". Šis renginys, kaip tarmiškosios kūrybos konkurso šventė, Raudondvaryje tęsis ir šiandien.  

Mieli lietuviai, visų mūsų akivaizdoje, viešai ir begėdiškai vykdomas Lietuvos respublikos Konstitucijos, saugančios mūsų gimtąją kalbą, pagrindų griovimas. Šis antikonstitucinis veikimas turi būti sustabdytas įstatymiškai.

Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino I laipsnio medalio, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie LR Vyriausybės aukso garbės ženklo „Už nuopelnus“ kavalierius,  Vlado Jaubėno premijos, Kultūros ministerijos publicistikos premijos laureatas muzikologas Vaclovas Juodpusis 75-mečio proga buvo apdovanotas ir Vilniaus savivaldybės medaliu, kaip padėka už už nuopelnus Vilniui ir tautai.

Maždaug prieš 23 metus ištrūkome iš sovietinės imperijos – mūsų Tėvynė vėl tapo – Lietuvos Respublika. Kartu grįžo ir simboliai: Valstybės vėliava – Trispalvė; Valstybės herbas – baltas Vytis raudoname fone ir Valstybės himnas – Vinco Kudirkos „Tautinė giesmė“. Atkuriant nepriklausomybę būta ir nemaža grėsmių, kaip, pavyzdžiui, proimperinių jėgų siekis suskaldyti Lietuvą. Tačiau jos kaip ir aprimo.

Pradėta, įsibėgėta ir pagal išgales padaryta - apie tai kalbėta Rytų Lietuvos mokytojų sąjungos konferencijoje, 2013 m. kovo 26 d. vykusioje  Vilniaus „Šaltinio“ pagrindinėje  mokykloje. 

Lietuvos Respublikos 2013 metais kovo 11 dieną iškilmingame Seimo posėdyje švenčiant 23-ias atkūrimo metines signatarė Anykščių A. Vienuolio gimnazijos direktorė Irena Andriukaitienė kreipdamasi į susirinkusius kalbėjo, kiek kainuoja Lietuva, lietuvių kalba, kiek kainuoja kiekviena ištarta lietuviška raidė.