Rokiškio Juozo Tumo – Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio skaitykloje su 2 gimnazijos klasių gimnazistais susitiko muzikologė, mokytoja metodininkė, muziejininkė, Lietuvos kompozitorių sąjungos narė Kristina Mikulčiūtė – Vaitkūnienė. Viešnia gimnazistams vedė teorinę pamoką „Juozas Naujalis – lietuvių muzikos patriarchas“.

Gimiau kaip daugelis to meto kūdikių – šalyje Tarp tankų, bombų, apkasų, po to ant tėvo rankų keliavau Ilgai ilgai į Sibiro miškus, kaip tūkstančiai kitų.

Šį kartą kalbėsiu apie muzikos instrumentų bendruomenę, kurios daugelis, net ir mėgstančių pučiamųjų orkestrų muziką, skambančią paraduose, puošiančią  parkų garsinį peizažą, scenose keliantį gerą nuotaiką, jos nepažįsta. Kaip ir paties kolektyvo – pučiamųjų orkestro. Pasirodo, kiekvienas šios skambančios bendruomenės narys gali tapti ir lyderiu, artistišku solistu.

Ketvirtadienio popietę Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sode surengta garsios gamtosaugininkės, Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktarės prof. Birutės Galdikas ąžuolų giraitės sodinimo akcija, skirta diplomatinių santykių tarp Indonezijos ir Lietuvos dvidešimtmečiui.  

Dosnūs buvo prabėgę metai Anykščių muziejininkams. Jubiliejinės datos leido atgaivinti atmintį, sugrįžti prie paveldo šaknų, apmąstyti įvykius, žodžiu ir knygomis nusilenkti kūrybingiems žmonėms.

Švietimo epochos idėjos, idealistinės nuotaikos ir mintys apie pavergtą tėvynę skatino Vilniaus universiteto jaunimą veikti savojo krašto labui. Šios aukštosios mokyklos istorijoje ryškų pėdsaką paliko akademinio jaunimo veikla – filomatų ir filaretų sąjūdis.

Irena Kostkevičiūtė (2007), Meilė Lukšienė (2009), Vanda Zaborskaitė (2010), Justinas Marcinkevičius (2011), Marcelijus Martinaitis (2013)... Vis išeina ir išeina... O reikėjo pasakyt jie jau „išėjo“. Vienas po kito. Per trumpą laiką. Beveik pamečiui. Ne visai pagal amžių. Visi iš esmės vienos dvasinės sandaros žmonės. Klasikinės moralės. Lyg pašaukti. Ar ne simptomiška? Kartu... su masiškai emigruojančia ir savo krašte  nepajėgiančia tarpti tauta. Labiausiai jai ištikimi. Įspūdingai patvarūs, nuoseklūs. Giliausiai suleidę šaknis į jos podirvius. Idealistai pačia plačiausia ir švenčiausia šio žodžio prasme.

100-mečio minėjimo paroda vyksta iki gegužės 5 d. Gižų kultūros namuose, kartu eksponuojama dail. J.M.M.-Pleškūnienės tapyba.

Europos Sąjungos institucijų atsakingas darbuotojas, buvęs Baisogalos gimnazijos mokinys Kęstutis  Juras viešėjo gimnazijoje.

Ukrainiečių poetas, dailininkas, rašytojas, mąstytojas, didysis Ukrainos nepriklausomybės ir laisvės pranašas Tarasas Ševčenka (1814 03 09–1861 03 10) brangus kiekvieno ukrainiečio bei kiekvieno Ukrainą mylinčio ir gerbiančio širdžiai, todėl svarbūs ir prasmingi jo paminėjimai.

Tai dr. Aloyzo Sušinsko pasakytos mintys apie gyvenimą ir kūrybą.

Akad. Kazimieras Ragulskis mūsų laikraštyje skelbia trumpus straipsnius Lietuvos intelektualinio, ekonominio, politinio tobulinimo klausimais. Čia norėjau paminėti du paskutinius jo straipsnius, būtent: Talentingi mokytojai puoselėja žvaigždes (LA, 2013.02.23) ir Lietuvos globalūs mokslai (LA, 2013.03.23).

Nuo 2010 m. Lietuvos spaudoje skaitant straipsnius apie Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio vardo įamžinimą Vladimire (180 km. nuo Maskvos), minima Ramūno Babensko pavardė. Kaunietis, dirbdamas Vladimire, daug nuveikė ir nesiliauja skleisti žinių apie M. Reinį.

Lietuvos ambasados Vašingtone kartu su partneriais JAV organizuotame renginyje už nuopelnus demokratijai trečiadienį apdovanotas Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, europarlamentaras Vytautas Landsbergis.  

Aš vaikštau po senamiestį ir vis galvoju, ar bus daugiau tokių kartų, kur eitų vėl išvien, kartu, ir akys taip džiaugsmu spindėtų, žodžius ištarus brangius, kaip tada, Tėvynė, Mokslas ir Dora Ištrauka iš R. Šalnos eilėraščio „Filomatai“

„Lietuvos Aide“ bendradarbiauja nemažas būrys žurnalistų, mokslininkų, įvairių profesijų garbių asmenų. Jų straipsniuose skaitytojai randa pasididžiavimą savo krašto istorija, lietuvybės puoselėjimo akcentus, jų mintys  skatina  dvasingumą.

1989 m. lapkričio 18 d. Vilniuje įvyko Lietuvos atsargos karininkų sąjungos steigiamoji konferencija. Tai buvo visų kartų karininkų – tarpukario ir sovietines karo mokyklas baigusių dimisijos ir atsargos karininkų sueiga. Tuomet ir priimtas sprendimas atgaivinti tarpukario metais ėjusį karininkų žurnalą „Kardas“.

Graži ir nepakartojama mano gimtinė žiemą: laukai užkloti  sniego kristalėliais lyg balta močiutės drobė švyti nušviesti saulutės spindulėlių. Medžiai stovi ir miega, jų nepažadina ir varnų balsai, kai susirenka būrys ir tupi ant šakų aptarinėja gyvenimo naujienas...

Labai  apsidžiaugiau žinia, kad  Antanas Terleckas, atkaklusis kovotojas dėl   Lietuvos nepriklausomybės, šiais metais pagaliau  tapo Laisvės premijos laureatu. Iš širdies sveikinu ir linkiu Antanui ilgiausių metų.

Indrei Musteikytei – devyneri metai. Ji jauna Traupio miestelio (Anykščių raj.) moksleivė. Tai trečioji Raimundo ir Ramunės Musteikių šeimos atžala.