Emilijos Pliaterytės atminimo draugija, rengdama savo ataskaitinį suvažiavimą, prieš tai kartu su Taikos vėliavos komitetu surengė konferenciją „Ką Emilija Pliaterytė veiktų šiandien?“ Renginys vyko sausio 21 dieną Mokytojų namų svetainėje. Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijos mokinių grupė atliko himną, skirtą E.Pliaterytei. Po to suvaidinta ištrauka iš Pilaitės liaudies teatro epinės dramos „Mano vardas - Lietuva“, skirta Emilijai Pliaterytei, 1831 m. sukilimo dalyvei, kapitonei. Visas spektaklis - tai dešimties garsių moterų paveikslai, išsidėstę Lietuvos istorijos tūkstantmetyje, pradedant nuo Barboros Radvilaitės iki šių dienų didvyrės Loretos Asanavičiūtės. Spektaklio scenarijaus autorė ir režisierė - Dalia Tarailienė.

2012 metų vasario 27 dieną sukaks 120 metų, kai gimė vienas iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrų, kuriam likimas lėmė ministrauti sunkiais ir lemtingais mūsų šaliai Antrojo pasaulinio karo metais.

Kai studijavau, seminarijoje mokėsi per 400 klierikų. Maironis ėjo rektoriaus pareigas, aišku, gana sunkias ir įtemptas. Buvo labai oficialus, jautė distanciją tarp dėstytojo ir studento. Aš pats taip artimai Maironio nepažinau ir ryšio nepalaikiau, bet kaip studentui seminaristui man jis padarė didžiulį įspūdį.

1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro profesoriaus Prano Dovydaičio (1886 12 02 – 1942 11 04) gimimo 125 metų minėjimas įvyko 2011 m. gruodžio 3 d. Signatarų namuose Vilniuje, Pilies g. 26. Susirinkimo vedėjas aktorius Petras Venclovas tarp pranešimų deklamavo žymių poetų eiles.

Literatūrinės pasakos „karaliumi“ galėtume vadinti poetą Martyną Vainilaitį. Pastaraisiais metais išleistos jo knygos „Kaulo bobos apžavai“, „Karaliaus žentas“ byloja, kad literatūrinės pasakos poetui davė tarsi naują atgimimą. Nenuostabu, kad ir šiandien dar tos knygos yra labai populiarios ir skaitomos. Tai eiliuotos stebuklinės pasakos meilės tema. Kaip teigia J.Linkevičius savo knygoje apie Martyną Vainilaitį „Su volungėlės plunksna“, ta tema ypač originaliai išnarpliota pasakoje „Vaivorykščių audėja“ - viename didžiausių, o, kritiko K. Urbos nuomone, ir viename brandžiausių pastarojo meto poeto kūrinių.

Į Skapiškį atvykstantys mokslo žmonės, kultūros veikėjai, dvasininkai dažnai lankosi ir Aldonos Beleckaitės Kytrienės namuose: klauso jos pasakojimų apie Skapiškyje dirbusius dvasininkus, vargonininkus, sunkius pokario metus apie sovietmečiu jos vyro brolio architekto Leono Kytros (1913–2003) nuo sunaikinimo išgelbėtą Misijų paminklą esantį miestelio centre ir kt. Belieka tik stebėtis, kad ligų varginama, 2012 m. sausio 1 d. sulaukusi 80-ties metų Aldona Kytrienė nepaliauja kituose ieškoti gėrio ir džiaugtis kiekviena Dievo dovanota gyvenimo akimirka.

Šį sausį Lietuva pažymi žinomo poeto, rašytojo ir vertėjo Albino Žukausko šimtąsias gimimo metines. Apie jo indėlį į Lietuvos kultūrą, lietuvių literatūrą šį kartą nenorėčiau daug kalbėti, nors jis pirmąjį savo poezijos rinkinį „Laikai ir žmonės“ išleido dar prieškariniame Vilniuje, 1938 metais, vėliau, išleido dar kelias dešimtis autorinių knygų, buvo apdovanotas visomis įmanomomis premijomis ir apdovanojimais, kurie tuomet buvo mūsų respublikoje.

Susirinkime privalo dalyvauti visi RMA nariai (akademikai, nariai-korespondentai). Prieš Naujuosius metus iš Maskvos grįžęs akademikas Kazimieras Ragulskis, buvęs TSRS MA narys-korespondentas, teigė: „Rusija turi daug labai žymių pasaulio mastu mokslininkų.

„Pirmieji įspūdžiai buvo nenusakomi, vaizdas pritrenkiantis“ – taip ne pirmą kartą kartoja žurnalistas ir režisierius Jonas Ohmanas, atvykęs į Lietuvą 1991 metais ir gyvenantis čia iki šiol.

  2011 metų kovo 9 dieną įkurta Baisogalos istorinio – kultūrinio paveldo kaupimo ir išsaugojimo iniciatyvinė grupė, siekianti išsaugoti Baisogalos miestelio ir jo apylinkių paveldą bei suburti žmones, kuriuos vienija panašūs interesai. Kraštiečio poeto, žurnalisto, agronomo, laisvės kovotojo Balio Gaidžiūno 100 – ųjų gimimo metinių minėjimas – vienas iš iniciatyvinės grupės renginių.

  Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas archeologas Vykintas Vaitkevičius sako, kad už atminties institucijų saugomus tautos kultūros turtus negali būti reikalaujama užmokesčio, nes jį jau sumokėjo praėjusios kartos, o saugojimo prasmė - dalytis.

  Pranas Dovydaitis gimė 1886 m. gruodžio 2 d. Marijampolės apskr. Višakio Rūdos valsč. Runkių kaime. Skaityti ir rašyti mokėsi namuose, o nuo 1896 m. žiemomis su pertraukomis lankė Višakio Rūdos pradinę mokyklą. Mokslas sekėsi labai gerai ir kartais pavaduodavo mokytoją jam išvykus. 1903 m. išlaikė egzaminus į penktąjį skyrių Pavyzdinėje mokykloje prie Veiverių mokytojų seminarijos. 1904 m. buvo priimtas į Veiverių mokytojų seminariją. Už dalyvavimą revoliuciniuose 1905 metų įvykiuose buvo pašalintas iš seminarijos antrojo kurso.

Laikas bėga tarytum sraunus upelio vanduo, kurio nei vienas iš mūsų sustabdyti negali. Su kiekviena diena vis labiau artėjame svarbiausių metų švenčių minėjimo link. Daugelis žmonių, skaičiuodami paskutines metų dienas, mintimis atsigręžia į praeitį׃apžvelgia pastaraisiais metais nuveiktus darbus, reikšmingus įvykius.

  Šįmet Utena iškilmingai paminėjo 750-ąjį jubiliejų. Šventiniai renginiai vyko beveik visą rugsėjį. O rugsėjo 22 dieną Utenos rajono savivaldybės mero 2011 m. rugsėjo 15 d. potvarkiu Nr. MP-46 „Dėl apdovanojimo Utenos rajono savivaldybės simboliu (atminimo ženklu) „Utenai – 750“ Utenos muzikos mokyklos salėje iškilmingai buvo apdovanoti 84 Utenos kraštui nusipelnę žmonės. Meras Alvydas Katinas kartu su medaliu įteikė ir šį atminimo ženklą liudijantį sertifikatą.

Netoli Kupiškio esantis Skapiškio miestelis garsėja Blaivybės bei Misijų paminklais, šventoriuje pastatytu Liurdu, koplytstulpiu arkivyskupui Mečislovui Reiniui, Švedukalniu, ežeru (apie jame nuskendusius varpus rašė Maironis). Skapiškio dominikonų bažnyčioje yra dirbęs ir giesmės „Pulkim ant kelių“ autorius Strazdelis... Pastaruoju metu miestelį garsina liaudies teatrų (Pienių midus, Pienių vynas ar Pienių pūkas) festivaliai. Skapiškis garsėja ir žmonėmis. Jų kaip ir kiekviename miestelyje yra visokių. Šį kartą pakalbėsime apie 83 metus einančią Vladislavą Klimkaitę, kuri, sulaukusi 79-erių, buvo pakviesta su savo darbais dalyvauti parodoje. Tačiau savo darbais nesididžiuoja, o džiaugiasi, kad jie ir kitiems patinka.

Lietuvių pedagogikos tyrinėtojos Meilės Lukšienės 100-osios gimimo metinės įtrauktos į UNESCO minimų datų sąrašą.

Vaikystė –tragiškasis pokaris. Kaip ir Tavo, Vytautai. Mes juk bendraamžiai. O dabar nesvarbu, ar širdis mala pipirą ar akmenį, tas pats gramas baltas nubyra žaizdon. Man buvo įdomu justi, kaip ežeras žiemą įsitempdavo. Sapne tarsi regėdavau mamos stiklines kojas ir žingsnius, daug skaidresnius už ikrų žaibus Dusios iškirstoje eketėje. Kokioj planetoj gyvena jaunystė man ir dabar įdomu.

Nuėjusi ilgą, spalvingą gyvenimo kelią ir ką tik šimto metų jubiliejų atšventusi Kauno rajono gyventoja Antanina Apolianskienė prisimena tik gražias akimirkas ir gerus žmones. Tai ji prisiminė ir tą šventinę akimirką, kai ją šimtojo gimtadienio proga pasveikino Kauno rajono savivaldybės atstovai.

K. Ragulskis (gim. 1926 10 15) - habilituotas daktaras, profesorius emeritas, TSRS MA (vėliau Rusijos MA) narys – korespondentas, LMA akademikas, už įžymius mokslo ir išradybos pasiekimus bei inovacijų sukūrimą atžymėtas apie šimtu įvairių premijų bei apdovanojimų. Jis mechanikos ir su ja susijusių sistemų moksle atskleidė naujus efektus bei savybes, sukūrė naujus principus originalioms sistemoms sudaryti bei keliolika naujų išradybos krypčių.

Kaip pamokslai ar balzgani eilėraščiai. Ir beždžionėlės smegenis tenka pakrutinti. Neapsakomai išsiplėtojusioje vaikų vaidentuvėje menkučiai moksleiviai, daug gyvenimo kartėlio pakėlę. Beprotiškas teatro veidas, už kurį galima tik padėkoti. Pagalba sveikatai, proto apšvietimas, aukščiausias jausmų sukilimas, kai norisi prabangaus švarko, bet patys mokslai niekuo netraukia.