Vilniaus miesto rotušėje penktadienio vakarą įteikti apdovanojimai geriausių 2013 m. spaudos fotografijos darbų autoriams, pristatytas metraštis "Lietuvos spaudos fotografija 2013".  

Ketvirtadienį Nacionaliniame dailės muziejuje įvyko Lietuvos kultūros bendruomenės atstovų spaudos konferencija, skirta aptarti kultūros perspektyvas į ją investuojant Europos Sąjungos 2014 – 2020 metų paramos lėšas.

Minimaliems kultūros sektoriaus poreikiams patenkinti - paveldui atgaivinti, muziejams, bibliotekoms, kitoms kultūros sritims padėti, kūrybinėms industrijoms įkvėpti - reikalingi 2,5 mlrd. litų.  

Gegužės septintąją Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Spauda- tai savitas epochos nuotaikų, pažiūrų, pasaulėjautos ypatumų metraštis. Ji fiksuoja autorių požiūrį į moralines vertybes, dorovinę poziciją, kuriant viešąją informaciją.  Spauda nuo pat jos atsiradimo dienų buvo pasitelkiama, kai  norėta didelei auditorijai pasakyti tiesos žodį arba išmokyti mąstyti ir vertinti –„ taip, kaip reikia“. Pasikeitus visuomenės gyvenimo vėjams, labai dažnai norima atsižadėti neparankių, konjunktūrinių tekstų. Bibliotekų fondai tyrinėtojui gali  ne tik atverti prieigą prie įvairiu metu sukurtų tekstų, bet  atspindi požiūrį į spausdinto žodžio saugojimą.

Ne kasdieną ir ne dažnas gali lankytis garsiojoje Vilnius universiteto bibliotekos P.Smuglevičiaus salėje. O aš, štai jau antrą kartą esu čia kviečiamas ir kvietėjai vis tie patys: Vilniaus universiteto biblioteka ir Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Dražinas. Ir abu kartus teko dalyvauti pristatant unikalius leidinius, kuriuos, talkinant Vilniaus universiteto bibliotekos darbuotojams, išleido Minske esanti leidykla „Baltarusijos enciklopedija“, turinti garsaus baltarusių rašytojo ir poeto Petrusio Brovkos vardą.

Kovo 25 d. 17.30 val. Rašytojų klube /K. Sirvydo g. 6, Vilnius/        Vakaras su Viktorijos Daujotės knygomis: „Balsā ūkūs‘/ Balsai ūkuose“ ir „Gīvenu vīna / Gyvenu viena“. Dalyvaus knygų autorė Viktorija Daujotytė, literatūrologė Brigita Speičytė, poetai Vladas Braziūnas, Justinas Kubilius, knygų leidėja Danutė Mukienė, aktorė Edita Zizaitė. Žemaitiškai dainuos Loreta Sungailienė.

Ketvirtadienį atidaryta 14-oji Vilniaus knygų mugė kviečia paauglius ir jaunimą sugrįžti prie knygų skaitymo, o rašytojus - daugiau rašyti šiai skaitytojų grupei.

Iškilmingai sutrimitavo penki ragai, skelbiantys sukaktuvinio 45-to Vilniaus universiteto  folkloro ansamblio ,,Ratilio“ rėdos rato minėjimą. Renginys vyko Vilniuje, Muzikiniame teatre ,,New York“ sausio 26 d. Renginio vedėjai, ,,Ratilio“ porelė – Kristina Černaitė ir Justinas Kilpys pasveikino susirinkusius garbius svečius, visų laikų ,,Ratilio“ vadovus ir ratiliokus, kaip sugrįžusius į namus, nes ,,Ratilio“– visiems brangūs amžinos jaunystės, draugystės ir kūrybos namai. Tik čia, ,,Ratilio“ namuose, buvo įtvirtinta lietuviška tapatybė. Uždegę simbolinę ugnį, kaip namų židinio šviesą, renginio vedėjai  pasiūlė pasidalyti ją su visais, kad ji šildytų dar daug metų ir primintų pirmapradį lietuvių židinį. Jie priminė, kokia svarbi yra atmintis apie tuos, kurių jau nebėra. Skambant kanklių muzikai visi atsistojo pagerbti ansamblio dalyvių, jau išėjusių iš šio gyvenimo. Tik ką peržengusi ,,Ratilio“ slenkstį Milda padalijo visiems renginio dalyviams šiam garbingam jubiliejui simboliškai iškeptą ,,Ratilio“ duoną, ne tik iš rugio, bet ir iš ansamblio repeticijų, koncertų, festivalių, kelionių.

Nuo šių metų pradžios įsigaliojusiai naujai kultūros finansavimo tvarkai patekus į savotišką aklavietę, Kultūros ministerijos vadovas užtikrina skaidrius procesus tiek naudojant Kultūros rėmimo fondo lėšas, tiek skubos tvarka formuojant Kultūros tarybą, turinčią pradėti veiklą tik antrąjį šių metų pusmetį

Vladimiras (prie Kliazmos, 180 km nuo Maskvos) garsus savo architektūra, vienas iš turistams  žinomo „Aukso žiedo“ miestų, miestas, išgarsėjęs ir ypatingai griežto rėžimo kalėjimu – vadinamuoju Vladimiro centralu, kuriame kalėjo ir mirė daugelis Lietuvos šviesuolių. Apie Vladimirą nemaža publikacijų 2010 m. yra skyręs „Lietuvos aidas“. Šiame straipsnyje pakalbėsime apie Vladimire organizuojamas konferencijas „Pakrovskio skaitymus“.

Istorinėje Prezidentūroje Kaune tšį vakarą pristatoma neseniai išleista rašytojo Gedimino Jankaus drama „Kybartų aktai". Dramos pagrindiniai ir vieninteliai herojai - tarpukario Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona ir pirmasis Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras. Autorius remiasi A. Smetonos Kybartų aktais, parašytais Berne, Šveicarijoje (prezidentas pažymėjęs datą - 1940 m. birželio 15 d.). Jų pavadinimas ir data patvirtina, kad šio politinio testamento nuostatos subrendo būtent Kybartuose, traukiantis iš Lietuvos.  

Keturiolika jaunųjų II tarptautinio jaunimo muzikos festivalio-konkurso ,,Su muzika per Europą  Lietuva - Italija 2012" laureatų, koncertmeisterė Audra Bernadišienė, tarptautiniųfestivalių-konkursų ir tarptautinių festivaliųorganizatorė mokytojaekspertė Nijolė Karaškaitė2012m. lapkričio 4-tąišskrido į Italiją. Visų nuotaika buvo pakili, nes jų laukė du koncertai Italijoje, meistriškumo kursai, bendravimas su profesoriais. Romoje juos pasitiko IV tarptautinio jaunimo muzikos festivalio „Su muzika per Europą Lietuva-Italija 2012“  meno vadovė Nijolė Dorotėja Beniušytė. Pasveikinofestivalio dalyvius, pateikėpagrindinę informaciją ir pasiūlėplaną, ką galima pamatyti šį vakarą Romoje.Netrukus dalyviai  grupelėmis patraukė grožėtis Romos vaizdais.

2012 m. gruodžio 28-osios vakarą Šlavantų  seniūnijos bendruomenės  gyventojai gausiai susirinko į Avižienių bendruomenės namuose surengtą jaukų kalėdinį Padėkos vakarą „Gerumas supasi ant angelo sparnų“.  Už  per metus nuveiktus kilnius ir prasmingus darbus bendruomenės labui, moralinį palaikymą ar pagalbą šalia esantiems brangiems artimiesiems, draugams, kaimynams renginio metu buvo pagerbti 7 nominantai.

Artėjant Kalėdų šventėm visi stengiasi parsinešti eglutę į namus. Dabar be jos gyvos, aromatingos, neįsivaizduojame Šv. Kalėdų, Naujųjų metų ir Trijų karalių šventės. O kaip gi su Kalėdų seneliu, Snieguole,  jei yra šeimose vaikai – neapsieisi, nesuteiksi tiek džiaugsmo, kurio laukia vaikai.

Pirmadienio popietę Vytauto Didžiojo karo muziejuje atidaryta Petro Tarasenkos (1892-1962) - Lietuvos karininko, archeologo, muziejininko ir prozininko - 120-osioms gimimo metinėms skirta paroda.                                                                 Parodos rengėjai - muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karybos istorijos ir archeologijos skyriaus vyriausieji muziejininkai Kristina Rickevičiūtė ir Kęstutis Šeškevičius.

Bažnytinio paveldo muziejuje Vilniuje gruodžio 18 dieną atidaryta paroda "Atraskime savąjį paveldą: Lentvario bažnyčia ir jos dekoras 1905-1943". Paroda supažindina visuomenę su Vilniaus pašonėje esančiu savitu ir įdomiu kultūros paminklu. Lentvario bažnyčia yra vertingas XX a. istorizmo architektūros ir dailės paminklas, bet už parapijos ribų ji beveik nežinoma. Bažnyčios istorinės ir meninės reikšmės dar nėra tinkamai įvertinę ir specialistai - kultūros istorikai, architektūros ir dailės tyrinėtojai.  

 Ką reiškia septyneri mėnesiai! Jie netruks prabėgti. Rugpjūtyje vyks XIII-asis Tarptautinis pianistų, kamerinių, fortepijoninių, improvizatorių ansamblių, koncertų fortepijonui su kameriniu orkestru konkursas-festivalis. Koks ilgas pavadinimas! Tai reiškia, kad nuo pirmojo tokio renginio jo apimtis plėtėsi. Prie  dalyvavusių pianistų prisijungė ansambliai, o dabar ir aktyvus, Roberto Šerveniko iniciatyva organizuojamas orkestras.

Apie Bukauciškių (lenk.  Bychowcyszki ) dvarą Geografiniame žodyne (Slownik geograficzny Krolestwa Polskiego i innych krajow slowianskich ) rašoma, kad jis yra Aleksandrovsko valsčiuje (1869-1914), anksčiau vadintame Alovės. Kitas Bukauciškių dvaras buvo Nedzingės valsčiuje. Gyventojai, kad atskirtų Bukauciškių dvarus, esančius netoli Daugų, tą, kuris buvo Alovės apskrityje, vadino Bukauciškėmis I, o tą, kuris buvo Nedzingės valsčiuje - Bukauciškėmis II. Pastarosios tarpukario Lietuvoje nuo 1934 metų priklausė 1918 metų signatarui Vladui Mironui. Apie Bukauciškes I ir jų savininkus žinoma nedaug ir, matyt, net nenorima žinoti, nes tam esama priežasčių, kurios, švelniai tariant, vadintinos postsovietiniu sindromu, o civilizuotame pasaulyje tiesiog plėšikavimu arba marodieriavimu. Bukaučiškės I, tai  1918 metų Nepriklausomybės akto signataro Donato Malinausko tėviškė, jo tėvų  Mykolo ir Alinos Malinauskų dvaras.

Gruodyje – žiemos prieblanda, gruodžio 21 – 22 d. šviesos saulėgrįža. Antai prof. Romualdas Grigas rašinyje „Laiko pjūvis – anuomet ir dabar“ (www.alkas.lt 2012 12 06 ) su šviesos laukimu pagal artėjančias šventes, pramogas, tradicijų kultūrą palygino tarpukario – ir šių dienų Lietuvos Respublikų patirtį. Tokiai apžvalgai pasitelkė filosofo Arvydo Šliogerio mintį: „Mes gyvename pasaulyje be ribų. Ribą ir aiškią artikuliaciją prarado tiek laikas, tiek erdvė“.