Vasario 16-osios proga Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė 2011 metų Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas šešiems žymiems Lietuvos kultūros ir meno kūrėjams.

Mūsų laisvė prisikėlė iš pelenų – lyg stebuklingas paukštis Feniksas. Laisvei atkovoti reikėjo šviesios dvasios, stiprios valios, drąsos ir pasiaukojamų veiksmų. Laimė, kad lemiamu momentu šias savybes mūsų tauta parodė. Atgimusius iš kovos ir kančios mus vedė tiesa ir teisingumas: DIEVAS, GARBĖ, TĖVYNĖ, LAISVĖ – iš amžių atėjusi ir vėl atgimusi pamatinių vertybių hierarchija. Laisvė kaip oras, maistas, vanduo... Jos netekus veikia tik savisaugos instinktas, nebelieka nei jėgų, nei sparnų dvasiniam skrydžiui, tikrajai kūrybai. Žmogus gali numirti nė nesuvokęs, kas jis toks ir kuo galėjo tapti. Tik laisvė suteikia gyvenimo pilnatvę. Surakinta siela negali tobulėti, skleistis, o baimėje gyvendamas žmogus tampa nevisavertis. Ir tauta be laisvės įgauna vergo požymių. Nelaisvė pakerta tautos kūrybines galias. Lietuvoje prie laisvės atgavimo prisidėjo visi, kas tik kuo galėjo. Gal sąmoningai, gal nesąmoningai, bet daugelis buvo pasiryžę sumokėti ir pačią didžiausią kainą. Būtent brangus laisvės kraujas ir buvo išlietas šalia Vilniaus televizijos bokšto, Parlamento ir valstybės sienų. Visų okupantų buvo ir lieka viena politika: palikti užimtą kraštą be šviesuolių, be kultūros, istorinės atminties, be kūrybinių potencijų. Palūžusios dvasios žmogus žūva anksčiausiai.

Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos M. T. Rylskio menotyros, folkloristikos ir etnologijos institute 2011 m. gruodžio 7-10 d. organizuota tarptautinė mokslinė konferencija „Dabarties meniniai ir etnokultūriniai daugiaetninės visuomenės procesai Ukrainoje“. Šiuo renginiu paminėtas M. T. Rylskio instituto 90-metis bei pristatytas instituto specialus leidinys „Liaudies kūryba ir etnologija. Lietuvos etnologija“.

Platūs ir beveik neužmatomi kultūros laukai, kuriuose tarpsta žmogaus dvasia, skleidžiasi kūrybinės galios, aiškėja pasaulio suprastis ir pažinimas. Kultūra – didžiausia žmonijos galia ir kūrybos genijaus raiška. Žinia, kūrybiškumui nėra pabaigos; tai kasdienis jausmo ir proto tapsmas. Nuo mėgėjiškosios kultūros iki profesinio meno aukštumų – gana didelis atstumas.

Lietuvos atstovas "Eurovizijos" dainų konkurse pasirodys antrojo pusfinalio, kuris vyks gegužės 24 dieną, antroje dalyje.  Tai paaiškėjo trečiadienio vakarą Azerbaidžano sostinėje iškilmingoje burtų traukimo ceremonijoje, kurioje praėjusių metų "Eurovizijos" šeimininkė Vokietija renginio simbolinį raktą perdavė 2012-ųjų šeimininkui Azerbaidžanui.  

Baigti dvejus metus trukę Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblio vienuolyno ir koplyčios stogų tvarkybos darbai.

Kadangi didžioji Rašytojų sąjungos narių dalis – buvę komunistai ar net nomenklatūrininkai, kurie dar ir dabar šioje kultūros organizacijoje tebeskleidžia sovietinę dvasią.

2011 metais valstybine programa paminėjus dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mirties šimtmetį, svarstoma Lietuvoje turėti Čiurlionio institutą, kuriame būtų sisteminama ir tyrinėjama per šimtmetį sukaupta čiurlionistika, vykdoma jos sklaida užsienyje.  "Aš įsivaizduoju, kada nors turėtų atsirasti, gal jau ir seniai turėjo atsirasti, ir kitose valstybėse gal egzistuotų koks nors Čiurlionio institutas. Nes tai yra toks šakotas ir turtingas palikimas, ir problematika yra taip išsišakojusi, kad turėtų dirbti nemažas būrys žmonių, ir būtų geriau pagal koordinuotą programą", - baigiantis Čiurlionio metams Lietuvos radijui kalbėjo garsiausias M. K. Čiurlionio kūrybos tyrinėtojas prof. Vytautas Landsbergis.

Šių metų Kultūros ministerijos premijomis apdovanoti 19 kultūros ir meno kūrėjų ir viena kultūros įstaiga.

Kaunas gali didžiuotis ne tik Rotušės aikštėje stovinčia unikalia smaragdine egle. Įdomi bei originali puošmena atsirado ir pačiame svarbiausiame miesto valdžios statinyje - Rotušėje.

Kitais metais Vilniuje turėtų prasidėti išskirtinės vertės kultūros paminklo - Sapiegų rezidencijos - restauravimo darbai. Autentiškos rūmų išorės restauravimo darbus numatoma baigti 2014-aisiais. Bus restauruotas vienintelis Vilniuje barokinis parkas, kur dabar įsikūrusi Sapiegos ligoninė. Daug ginčų kelia ir numatomas Slaugos ligoninės iškeldinimas.

  Ketvirtadienio vakarą Vilniaus rotušėje šv. Kristoforo apdovanojimais pagerbti žmonės ir įmonė, pastaraisiais metais labiausiai nusipelnę Vilniaus miestui. Iškilmingos ceremonijos metu šv. Kristoforo statulėle apdovanoti devyni įvairių sričių atstovai.

  Minint sutartinių tarptautinio pripažinimo žmonijos nematerialios kultūros vertybe vienų metų sukaktį penktadienį Vilniuje vyko keletas šiai progai skirtų renginių.

Kernavė bus įtraukta į UNESCO Sustiprintos apsaugos kultūros vertybių sąrašą. Toks statusas Kernavei Suteiktas visų Hagos konvencijos (1954 m.) Antrojo protokolo (1999 m.) Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu komiteto narių bendru pritarimu. Šiuo metu šiame sąraše yra keturios kultūros vertybės iš Italijos ir Kipro.  

  Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcija išleido kompaktinę plokštelę "Dieveniškių krašto dainos". Joje skamba senosios Advento, šv. Kalėdų, rugiapjūtės, šeimos ir meilės dainos.

  Dėmesys rankraštiniam ir spausdintam kultūros paveldui, jo išsaugojimui ir aktualinimui šiandieną ypač sustiprėjęs: vykdomi įvairūs nacionaliniai ir tarptautiniai paveldo projektai, rengiamos mokslinės konferencijos teoriniais ir praktiniais klausimais. Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas jau irgi yra surengęs porą paveldo problematikai skirtų konferencijų: 2007 metais vyko išeivijos paveldui skirta konferencija, o 2010 - aisiais – iškiliausiems spausdintinio paveldo objektams – knygos paminklams. Šiais metais vykusi konferencja buvo orientuota į specifinės dokumentinio paveldo rūšies – rankraštinio, nespausdinto paveldo – problematiką, neapeinant ir kitų dokumentinio paveldo rūšių ir jų temų.

  Kultūros ministerijoje pirmadienį bus skelbiami šeši Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai, kuriuos tą pačią dieną balsuodama bus išrinkusi komisija.

Ar faraonai baudžiami už tai, kad niekas nieko neliečia ir viskas gražu? Ir Baudžiamasis kodeksas, ir meilė nemeilė. Viskas, kas gražu, sodinama, tai gėlynai. Bet Egipte daugiau smėlio. Tiesa, be moterų, lieka dar abstrakti lelija. Kaip atrodo gražuolės su kupra? Jos - katedrų chimeros. Saulės bankininkės. Amžinieji huliganai ar žirmunskiai. Ar turtinga valstybės galva gali priminti lūšnų švietimą?

Pasibaigė Europos krepšinio čempionatas, įspūdingų vietų jame neužėmėme, tačiau į akį krito vienas dalykas. TV rodomų rungtynių metu ekrane pasirodydavo lentelės su krepšininko vardu, pavarde, statistiniais duomenimis. Atrodo, nieko čia keisto, tačiau lietuvių krepšininkų asmenvardžiai, kaip jau įprasta, būdavo pateikiami pagal anglišką manierą – raidėmis be „paukščiukų“, nosinių, brūkšnelių, taškelių, pvz., Sarunas Jasikevicius.

Vyriausybė pirmadienį pritarė siūlymui pripažinti Modernaus meno centro projektą valstybei svarbiu kultūros projektu.