Pasirodo, milijonais galima skaičiuoti ne tik pinigus, nuskaityti žmonių genomai taip pat greitai bus skaičiuojami milijonais. Beveik prieš 20 metų paskelbta pirmoji juodraštinė (nepilna) žmogaus genomo seka, atvėrusi žmogaus genomo paslaptis mokslui ir praktikai. Dabar jau nuskaityti tūkstančių žmonių genomai, o 2025 metais tikimasi, kad šis skaičius sieks kelis milijonus. Kadangi nuskaitytų arba nusekvenuotų genomų skaičius sparčiai auga, Europos komisija ėmėsi kurti bendras Europos genomų sekvenavimo ir genominės informacijos naudojimo gaires. Tai  padės gausybę genomikos duomenų padaryti prieinamais ir naudingais medicinos naujovių kūrimui.

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis kartu su švietimo, mokslo ir sporto ministru Algirdu Monkevičiumi lankėsi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC). „Gyvybės mokslų centro kuriama pridėtinė vertė išsiskiria iš visų kitų sektorių. Čia kuriamos inovacijos gali leisti tokiai mažai šaliai kaip Lietuva pagal intelektinį turtą būti lydere visame pasaulyje,“ – apsilankęs VU GMC laboratorijose sakė Ministras Pirmininkas.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda įteikė padėkas vienuolikai mokslininkų, kurių 2018 m. apgintos disertacijos buvo atrinktos geriausios disertacijos konkursui ir pelnė jiems laureatų vardus. Apdovanojimų ceremonija vyko Prezidentūros Baltojoje salėje.

Ar galėtų dirbtinis intelektas (DI) praturtinti žmogaus kūrybiškumą? Tokį DI galima stebėti eksperimentinėje laboratorijoje „Pelkių mokykla“, kurią Vytauto Didžiojo universitete (VDU) kuruoja Masačusetso technologijos instituto (MIT) tyrėjai, VDU vizituojantys profesoriai Nomeda ir Gediminas Urbonai. Naujausias mokslininkų projektas laboratorijoje – „Pelkių intelektas“.

Didesnėje dalyje informatikos studijų programų merginos tesudaro 20 proc. ar net mažiau studentų. „Nuobodu“, „sunku“, „neįdomu“ – tokius pasiteisinimus jau seniai girdi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Informatikos fakulteto dekanė prof. Daiva Vitkutė-Adžgauskienė ir kiekvieną jų gali lengvai paneigti. Informatikos pagrindus įgijusi tada, kai dar tik pradėjo atsirasti pirmieji personaliniai kompiuteriai, buvusi tarp pradininkų, kuriant ir pristatant pirmąsias interneto ir skaitmeninio mobilaus ryšio technologijų paslaugas Lietuvos rinkai, profesorė įsitikinusi, jog informatika – tai įdomi, įvairiapusė veikla, dažnai klaidingai siejama vien su rutininiais programavimo darbais.

Spalio 3 d., Vilniuje vyks 14-toji Europos atomų, molekulių ir fotonų konferencija (angl. ECAMP’14), kuri į Lietuvos sostinę, numanoma, sutrauks daugiau kaip 400 mokslininkų iš viso žemyno. Rengti šią konferenciją 2022 metais Vilnius pasirinktas laimėjus Vilniaus universiteto (VU) bei Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ teiktą paraišką.

Vyksta Europos programavimo savaitė, kurioje kviečiami dalyvauti moksleiviai (labiausiai), studentai ir kiti, mėgstantys programavimą. Lietuvoje jau užsiregistravo arti dviejų šimtų renginių (žr. https://codeweek.eu/events). „Savaitė“ tęsis iki spalio 20 d.

2018-aisiais Lietuva tapo viena pirmųjų ES narių, kuri ėmėsi oficialiai skatinti ir vystyti dirbtinio intelekto (DI) technologijas – parengė nacionalinę DI strategiją.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkas dr. Tomas Drevinskas laimėjo prestižinį JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) paskelbtą konkursą podoktorantūros stažuotei. Mokslininkas dvejus metus dirbs Kalifornijos technologijos institute, Reaktyvinio judėjimo laboratorijoje.

Viešojoje erdvėje vis garsiau skamba prognozės apie milžinišką dirbtinio proto plėtrą verslo srityje. Užsienio ekspertai prognozuoja, kad globali dirbtinio proto rinka per daugiau kaip penkmetį išsipūs 43 kartus. Jos vertė išaugs nuo 1,4 milijardo 2016 metais iki 60 milijardų 2025 metais.

Be išmaniųjų prietaisų šiandien jau neįsivaizduojame savo gyvenimo. Šis technologijų amžius mums leidžia jaustis savarankiškesniais ir gerokai praturtina kasdienybę įvairioms asmenų grupėms, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar gebėjimų. Tad kaip technologijos gali ženkliai palengvinti gyvenimo kokybę skirtingose srityse?

Lietuvoje pradėjo veikti Skaitmeninių inovacijų centrai (SIC, angl. Digital Innovation Hub, DIH), kurie padės šiuolaikiniam verslui stiprinti skaitmenines kompetencijas, vystyti inovacijas ir užtikrinti konkurencingumą. SIC ekspertai jau pradėjo darbą su 60 Lietuvos pramonės įmonių ir teikia joms inovacijų konsultavimo paslaugas.

Siekiant stiprinti Lietuvos kosmoso sektorių bei padėti pasiruošti Lietuvos narystei Europoskosmoso agentūroje, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva steigiamas Lietuvos kosmoso biuras. 

Lietuvoje kitais metais vyks išskirtinis mokslo renginys – Tarptautinė fizikos olimpiada. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro direktorius Algirdas Sakevičius vakar pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl šios olimpiados organizavimo Lietuvoje 2020-ųjų metų liepos 18–26 d.

Siekiant sudaryti sąlygas plėtoti mokslą ir skatinti produktyviai dirbančius mokslininkus, kasmet skiriamos Lietuvos mokslo premijos už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros darbus. Šiemet įteiktos penkios premijos, kurias pasidalijo net 17 mokslininkų.

Kuriant ateities technologijas, planuojant energetikos, medicinos ir kitų sričių pažangą, neišvengiamai tenka susidurti su išmaniaisiais nanodariniais. Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Nanostruktūrų laboratorijos vadovas, vyriausiasis mokslo darbo darbuotojas dr. Arūnas Jagminas, glaudžiai bendradarbiaudamas su šiuo metu Ulmo universitete Vokietijoje dirbančiu habil. dr. Zenonu Jusiu, daug nuveikė kuriant ir tiriant tokias itin mažų dydžių struktūras.

 Technologijų ir inovacijų festivalio LOGIN interneto apdovanojimuose geriausios socialinių medijų kampanijos titulą pelnė bendrovės „Tele2“ prekinis ženklas „Pildyk“. Apdovanojimas buvo įteiktas už Lietuvoje analogų neturintį komunikacijos eksperimentą – influenceriams patikėtą įvaizdžio kūrimą „YouTube“ kanale.

Lietuva laikoma Baltijos šalių IT centru, tačiau kaip rodo naujausi tyrimo duomenys, pagal programuotojų skaičių Vilnių ir Kauną kartu sudėjus lenkia mūsų artimiausios kaimynės Latvijos sostinė Ryga. Vilniaus ir Kauno universitetai parengia daugiausia IT specialistų Baltijos šalyse. Tačiau šioje srityje dirbančių žmonių skaičiumi Lietuvos didmiesčiai atsilieka nuo Rygos ir Talino.

Lietuva ryžtingai sieks 5G ryšio plėtros įgyvendinimo, užtikrino susisiekimo ministras Rokas Masiulis, susitikime su JAV prekybos departamento Nacionalinės telekomunikacijos ir informacijos administracijos atstovais ir ekspertais pristatydamas dabartinę 5G ryšio situaciją mūsų šalyje.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) mokslininkų teigimu, miestuose per dieną surenkama daugybė gigabaitų įvairiausios informacijos – nuo automobilių ir pėsčiųjų srauto, viešojo transporto apkrovos, kelių ir oro sąlygų iki stebėjimo kamerų užfiksuotų vaizdų ar skirtingų institucijų turimų duomenų.  Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) mokslininkų teigimu, miestuose per dieną surenkama daugybė gigabaitų įvairiausios informacijos – nuo automobilių ir pėsčiųjų srauto, viešojo transporto apkrovos, kelių ir oro sąlygų iki stebėjimo kamerų užfiksuotų vaizdų ar skirtingų institucijų turimų duomenų.  Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) mokslininkų teigimu, miestuose per dieną surenkama daugybė gigabaitų įvairiausios informacijos – nuo automobilių ir pėsčiųjų srauto, viešojo transporto apkrovos, kelių ir oro sąlygų iki stebėjimo kamerų užfiksuotų vaizdų ar skirtingų institucijų turimų duomenų.