„Jie niekada nesugrįš ir nepapasakos siaubo akimirkų“. Taip galima būtų pradėti pasakojimą apie Chodžaly miesto (Azerbaidžanas) tragediją, ištikusią jį 1992 metų vasario 26 dieną ir mažai žinomą lietuviui. Ta naktis - tai žiauriausia azerbaidžaniečių genocido, vykdyto Kalnų Karabacho karo metu, naktis.

Praėjusių metų Nacionalinė bibliotekų savaitė buvo pradėta kilnia akcija – vidurdienį susirinkę žodžio ir knygos bičiuliai skaitė Justino Marcinkevičiaus kūrybą. Ne vien skaitė, bet ir jo knygas laikė rankose, vartė, sklaidė taip lyg ir atverdami tą milžinišką tikrumos ilgesį, troškimą prisiliesti, priartėti dylančioje, suskilusioje kasdienybėje prie amžinųjų temų. Kiekvienas tądien turėjo ką pasakyti, pasidalinti, praturtėti pats ir praturtinti kitus įžvalgomis. Kam koks posmas širdį sugraudinęs, kas studijų metais Just. Marcinkevičiaus žodžiuose atramos ieškojęs, kas su pačiu autoriumi kalbėjęs, susitikęs poezijos vakare, vaidinęs jo „Mindaugą“, „Mažvydą“ ar „Katedrą“. Kam iš viso jo kūryba buvo ir tebėra geroji namų dvasia, sąžinė... Tokie susitikimai, man regis, atveria akis, apvalo nuo miglų, sutaurina, neprabėga paviršiumi, prikviečia prasmę.

Eidamas 92-uosius metus, trečiadienį po ilgos ir sunkios ligos mirė žymus lietuvių pianistas, dirigentas, pedagogas Rimas Geniušas (1920-2012), pranešė Lietuvos operos ir baleto teatras.

Šių metų (2012 m.) sausio 25 d. nustojo plakti matematiko ir lietuvių kultūros veikėjo, vertėjo į vokiečių kalbą, mokytojo Jono Duobos širdis. Velionis gimė Šakių rajono Vilkeliškių kaime, esančio netoli Sintautų miestelio. Tėvai vertėsi gana sunkiai savo nedideliame ūkelyje, tad nuo vaikystės jam teko sunkiai dirbti - tiek padedant savo tėvams, tiek tarnaujant pas stambesnius ūkininkus.  

Tik ką minėjome mūsų Laisvės gynėjų dieną ir pagerbėme žuvusiuosius sausio 13-ąją. Žuvusiuosius už Nepriklausomybę.

Tautiečiai, nulenkim galvas, Nes žuvo sūnūs Lietuvos, Kartokim tyliai varpo garsą: ,,Tas laisvės nevertas, kas negina jos“.

Prieš 21 metus, tomis kraupiomis dienomis, kai Vilniaus gatvėmis žlegėjo tankai, kaip niekada buvo susitelkusi visa tauta: statė barikadas, iš įvairių Lietuvos vietų organizavo išvykas ir budėjimus prie Seimo, Spaudos rūmų, Televizijos bokšto, masiškai atsisakinėjo sovietinių pasų.

Meilė ir malda žmogų lydi per gyvenimą, įrašydamos į artimųjų širdis atminimo gaidas, surežisuotas laiko – likimo valdovo. Bet šalia jų budi ir paskutinis žemės atodūsis, paskutinis gyvenimo žodis - mirties paslaptis, nubrėžianti ženklą po žmogaus nueito kelio ribos.

Doc. dr. Edvardą Kriščiūną pažinojau nuo pat pirmųjų jo darbo Vilniaus universitete metų. Tačiau glaudžiau bendrauti pradėjome tik 2005 metais, rengiant renginius prel. Mykolo Krupavičiaus atminimui, į kuriuos pakviestas Edvardas mielai įsijungė.

Eidama 76-uosius metus, sausio 3 dieną mirė dailėtyrininkė, buvusi Vilniaus dailės akademijos (VDA) Dizaino katedros dėstytoja Laimutė Cieškaitė-Brėdikienė, pranešė Lietuvos dailininkų sąjunga.

Sausio 8-13 dienomis Lietuva 21-ąjį kartą minės tragiškų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną.

Mama, Tu neraudok šį vakarą prie Kūčių stalo, Nevilgyk ašarom senas akis - Ir tyruose toli, čia už Uralų, Gyvoj širdy nemiršta dar viltis!

Čekams gedint sekmadienį mirusio buvusio prezidento Vaclavo Havelo, šalies spauda svarsto, ar jis jautėsi atlikęs savo politinę misiją.

Sulaukęs 75 metų, sekmadienį mirė Vaclavas Havelas, pirmasis Čekijos Respublikos prezidentas po Aksominės revoliucijos, nuvertusios komunistinį valdymą, skelbia BBC.

Eidama 72-uosius metus, antradienį mirė žymi teatro pedagogė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė Algė Savickaitė

Lapkričio 19 d. 16 val. (Kristaus karaliaus šventės išvakarėse) Anykščių sakralinio meno centre buvo paminėtos mons. Alberto Talačkos 90- ųjų gimimo metinės. Šventėje, kurią sukūrė knygos leidėjai, sakralinio meno centro darbuotojai, dalyvavo daugybė žmonių ir keli kunigai.

Antradienį, eidamas 73-iuosius metus, po sunkios ligos mirė Vilniaus praeities tyrinėtojas, senųjų sostinės vietovardžių gaivintojas, rašytojas, kolekcininkas ir mecenatas Antanas Rimvydas Čaplinskas.