Antanas Smetona kaltinamas tuo, kad priėmė 1938 m. kovo 17 d. Lenkijos ultimatumą pasirašyti su Lenkija taikos sutartį. Šis Smetonos veiksmas vertinamas

Šiandien Jonas Šliūpas (1861–1944) dažnai nustumiamas į Lietuvos istorijas paraštes kaip bekompromisė, drąsi, nepalanki tuometinei valdžiai asmenybė

Daugelis tautų, patekusios į tokias baisias nutautinimo sąlygas, kokias keturis šimtmečius patyrė lietuviai, būtų išnykusios.

Lietuvos diduomenė – bajorai save laikė lietuviais, bet ilgainiui lenkų kalbą ėmė laikyti sava. Ir štai, dvidešimtame amžiuje, atėjus apsisprendimo laikui, kurios valstybės piliečiais

Rastas dokumentas – gimimo-krikšto metrika – Šliūpų šeimos istorijoje atskleidžia naują faktą: Jono Šliūpo žmona Liudvika Malinauskaitė-Šliūpienė gimė 1865 m. vasario 14 d.

Startavo prasmingas tarptautinis projektas, nagrinėjantis Lietuvos miestų ir miestelių vietos istoriją. 

Išnykęs Mikalavo palivarkas gyvas prisiminimuose

Iki susijungimo su Lenkija Lietuvos Karalystė (rusų ir lenkų vadinama Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste) kelis šimtmečius plėtėsi. 

Užvaldžius kaimynus ir jų žemes visada kyla smurto pagunda: aš stipresnis, aš jį nugalėjau, jis manęs bijo, tai aš ir toliau laikysiu jį baimėje, gąsdinsiu jį, skriausiu jį, ir tada jis man paklus, vykdys viską, ką aš jam liepsiu. 

Vėl išaušo Vasario 16-osios rytas – mūsų valstybės atkūrimo diena, žyminti esamų ir mūsų tolimesnių žingsnių kelią, kūrybinio darbo perspektyvą, vis šviesesnių dienų viltį.

Karališkos kriptos ir valdovų palaikų atradimas Katedroje 1931 m. pranešimai Lietuvos lenkų ir Lenkijos spaudoje

Lietuvos nacionalinis muziejus išleido tremtinio Jono Janušausko „Igarkos dienoraštį“ – išskirtinę tremtį už Šiaurės poliaračio liudijančią publikaciją.

Seimo narys Emanuelis Zingeris ir jo brolis rašytojas Markas Zingeris, Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius, rengia spaudai atsiminimų knygą apie savo tėvą žinomą pedagogą, buvusį Kauno m. VIII vidurinės mokyklos direktorių Mykolą Zingerį. „Lietuvos Aidas“ spausdina ištrauką iš knygos.

Ką tik Vilniaus arkikatedros požemiai atskleidė prieš 85 metus paslėptų Lietuvos - Lenkijos valdovų regalijų paslaptį.

Žinomas partizaninio karo teoretikas Carlas Schmittas yra suformulavęs pagrindinius skirtumus tarp partizanų ir teroristų: partizanai veikia priešo okupuotoje savo Tėvynės teritorijoje

1940-06-15 pagal sandėrį tarp sovietų ir nacių, kitaip vadinamą Molotovo-Ribentropo paktu, SSRS okupuoja Lietuvą. Liepos 14–15 d. įvyksta „liaudies seimo“ rinkimų spektaklis, turintis legalizuoti tai, ką faktiškai jau atliko Lietuvon įvesta svetima kariuomenė. 

Lietuvių išeivijai visuomet buvo svarbi jos senoji Tėvynė, šalies materialiniai ir politiniai poreikiai, ypač kai Lietuva atkūrė savo nepriklausomybę XX a. pradžioje ir pabaigoje. 

Mes gerbiame XX šimtmečio Vakarų Europą už jos pakantumą kitataučiams ir kitatikiams.