Belgijos akademija. Josephin Peladan. Erotinės grupės su sausa plunksna šią žiemą Vilniaus universitete nėra. Bet yra muziejų manija. Belgijoje. Prancūzų bendruomenėje. Karališkojoje bibliotekoje ir laisvajame universitete prancūzų bendruomenėje. Gal tai bordelis vienuolynas su popieriumi ir medžiagomis. Prostitucijos abatijoje turime marionečių teatrą. Durų bagatelį. Girdėti ir regėti cherubino daina. Ketvirtą ryto. Catules Mandes eilutės. Erotinis žodynas grafikos darbuose parodoje. Parodos keičiamos. Sukasi aplink Magritte‘ą. Su sūpuoklių tema , skirtos trečiajam amžiui su jaunimu. Piešiniai, dušas, citerų lengvumas ir higiena. Mokosi Veneros patarnautojos. Elegantiškas Kokoška. Simfoniniai art nouveau renovuotojai. Sveikatos gatvėje erotinis teatras. Viskas, kas intymu ir regima arba paslėpta. Apoteozės angelai. Anglų satyriniai paveiksliukai su Cagliostro. Pietūs. Sąmojingi žmonės, Flamadiškoji Belgijos dalis. Sacre terre. Abato vynuogės. Poezijos blusinėjimas, Felisjeno Ropso muziejuje—simbolizmas ir dekadansas. Dar – ardeur de vivre. Su teatru ir knyga galima pailsėti. Prancūzų kalbos garbei galima atsirinkti kulinarinių, tapybinių, knyginių žodžių. Henri Van Strateno La Garçonne, berniokiškų manierų mergina, trumpaplaukė, ryškiai raudonai dažytomis lūpomis.

Dažnas auginantis mažus vaikus susirūpina, keldamas sau aktualų klausimą - ,,Kokia mokykla?“, „Kur saugu?“, „ Kokios galimybės pasireikšti vaikui?“ .  Gera mokykla - tai ta mokykla, kuri lavina, ugdo kūrybingus vaikus, kupinus gyvenimo drąsos ir džiaugsmo žmones, save suvokiančius kaip pagrindinio vaidmens atlikėjus ne tik savo, bet ir visuomenės gyvenime. Tokioje mokykloje vaikai tampa menininkais, kuriančiais mokymo erdvę ir kultūrą. Svarbiausia – aktyvūs, imlūs, supratingi ir jautrūs žmonės.

Matydami pozityvius žingsnius ne vienoje iš visuomenės gyvenimo sričių, turėtume susimąstyti, kaip šiuos procesus paspartinti. Iš savo pažįstamų kartais girdžiu net skeptiškų Vyriausybės vadovo premjero A.Kubiliaus vertinimų; pasvarstau apie lengvabūdiškus priekaištus – nematydami tarpusavyje susijusių sudėtingiausių grandžių kalbantieji yra trumparegiai. Tarptautinis energingo vadovo pripažinimas Roterdame, Erasmus universitete nudžiugino mus, palaikančiuosius premjero veiklą.

  Pasaulinę pelkių dieną - vasario 2-ąją - prisiminta "žemės inkstais" vadinamų pelkių ir šlapžemių svarba gamtai. Šią dieną minėjo prie tarptautinės Ramsaro konvencijos prisijungusios šalys, taip pat ir Lietuva. Mūsų krašte pasaulinės reikšmės saugomomis šlapžemėmis paskelbtos penkios vietovės: Čepkelių, Kamanų, Viešvilės, Žuvinto gamtiniai rezervatai ir Nemuno deltos regioninis parkas.

  Stokholmo pareigūnai pradėjo tyrimą dėl norvegų rašytojo skundų, kad Norvegijos Nobelio premijos komitetas, kasmet rinkdamas taikos premijos laureatą, nuolat nepaiso testamente surašytų paskutinių Alfredo Nobelio (Alfred Nobel) norų.

  Praėjusių metų pabaigoje - paskutiniąją gruodžio dekadą - dauguma Lietuvos gyventojų buvo tos nuomonės, kad reikalai pastaruoju metu šalyje blogėja. Taip viešosios nuomonės apklausoje teigė 85 proc. respondentų.

  2010 m. spalio 10 d. Rietave buvo atidarytas Trečiojo amžiaus universitetas (TAU), kuriam vadovauja direktorė Alvyra Andrijauskienė. Universitetas įsikūręs Žemaitijos kolegijos patalpose, kur TAU studentus globoja ir kolegijos direktorius Jonas Bačinskas. Universitete veikia keturi fakultetai: Dvasinio tobulėjimo (dekanė Danutė Bruževičienė), Sveikatingumo (dekanė Rūta Nugarienė), Kultūros ir meno (dekanė Rūta Kupetauskienė) ir Muzikos fakultetas – dekanas Aloyzas Meškauskas (pastarasis fakultetas įsikūrė pusmečiu vėliau – 2011 m. pavasarį).

Šiuo metu Lietuvoje gyvena per 31 tūkst. užsieniečių. Daugiausia jų yra Europos Sąjungos (ES) piliečiai, bet pastebima, jog gyvenimu mūsų šalyje vis labiau susidomi afrikiečiai ir azijiečiai.

Augant socialinės pašalpos gavėjų skaičiui, savivaldybės skaičiuoja, kiek reikės lėšų joms mokėti ir suka galvas, kaip išaiškinti apsimetėlius gavėjus.

Mūsų bendrija seniai važiavo šiuo troleibusu. Vasarą buvo neįmanoma susirinkti visiems į vieną krūvą, tai nebuvo ir šnekos. Šių metų ruduo taip pat labai šiltas ir ilgas (dargi prisijungė, kaip matome pro troleibuso langą, vieną žiemos mėnesį - gruodį), visi daug laiko praleidome kaime. Ponas Storas, vardu Vytas, kaip prisimenate, vaikystę praleidęs Sasnavoje, prie Marijampolės, kur jo dėdė laikė parduotuvę, vėl buvo sugrįžęs namo, prie Šešupės. Jonas kelis kartus buvo išvykęs į „faterlandą“. Dabar visi vėl susirinkome. Aš visą laiką negalavau, draugavau su lazda. Bet malonu matyti visus gyvus.

1991 m. sausis. Tarnavau Panevėžio kariniame aviacijos dalinyje - Pajuostėje. Buvau karinio lėktuvo IL-76M ekipažo narys, vykdžiau šio lėktuvo radisto pareigas (skraidymo praktika - 7 metai). Jau tada, tarnaudamas tame kariniame dalinyje, sakiau savo buvusiems kolegoms kariškiams, kad Lietuva turi teisę pati tvarkytis savo šalyje, tačiau tai nereiškia, kad ji ateityje atsiribos nuo pasaulio matoma ir nematoma siena, tikėjau, kad gerai tvarkantis galima pakelti žmonių pragyvenimo lygį į žymiai aukštesnį laiptelį, bet apsigavau, nes mūsų šalį beveik visus šiuos 22 nepriklausomybės metus valdo neteisybė, arogancija, nesąžiningumas, savanaudiškumas, nemokšiškumas, gobšumas, korupcija, nebaudžiamumas, noras pralobti kitų sąskaita ir pan. 

Viename šio laikraščio numerių (2011-12-21) rašėme apie romus, šiandien šią temą tęsiame. Nuotraukose matėte, kaip gyvena viena Eišiškių (Šalčininkų r.) 9 asmenų romų šeima. Klaikiau klaikaus nebūna: ir malkomis kūrenama krosnis, ir lovos, ir 7 vaikai (mažiausiam nė metukų nėra), ir, baisiausia, žiurkės, vienam mažyčiam kambarėlyje. Namo stogas kiauras, palangės išpuvusios...

Gerbiama LR Seimo pirmininke, buvau maloniai nustebintas kuomet Jūs 2011.11.18 d. televizijos laidoje apie Lietuvos padėtį, apžvelgdama įvykius nuo pokario metų iki mūsų dienų, paminėjote "Partizaninį karą" tikruoju savo vardu.

Praėjusių metų teigiama tendencija - per metus bedarbių sumažėjo 84,23 tūkst., palyginti su 2010 metais.

Lietuvos gyventojai yra vieni nelaimingiausių žmonių pasaulyje, rodo 58 valstybėse atlikta apklausa, kurioje dalyvavo beveik 53 tūkst. žmonių. Tyrime, kuriame buvo klausiama, ar asmuo jaučiasi laimingas, ar nelaimingas, ar nei toks, nei toks, dalyvavo 1025 Lietuvos gyventojai. 35 proc. šalies apklaustųjų atsakė esantys laimingi, 26 proc. - nelaimingi, 37 proc. atsakė esantys nei tokie, nei tokie, o 1 proc. respondentų į klausimą neatsakė ar tvirtino nežinantys, ką atsakyti.

2011 metų pradžioje kilusios vartotojų nuotaikos, antroje metų pusėje ėmė kristi ir nusileido iki 2010 metų lygio. Nuo 2009 m. tyrimų bendrovė RAIT pradėjo matuoti vartotojų nuotaikos indeksą (VNI). VNI matuoja vartotojų gyvenimo kokybės, materialinės padėties bei vartojimo pokyčius. Šis indeksas atskleidžia ne tik kaip pasikeitė vartotojų padėtis, elgsena, bet ir kokie jų ateities lūkesčiai. Kiekvieną mėnesį apklausiama po 1000 Lietuvos gyventojų. Paskutinė apklausa atlikta 2011 metų gruodžio mėn. 5-12 d.

Štai nuo autobusų stoties skubriu žingsniu geležinkelio stoties link skuba jaunuolis. Jo ėjimas panašus į bėgimą. Akys dar skubiau bėgioja kairėn, dešinėn... Aha. Pamatė užsienietį, tempiantį lagaminą. Staigus posūkis – ir sveikinimasis. Siūlomos paslaugos - padėti rasti viešbutį, parodyti miestą, o kad ir visai čia pat esančią geležinkelio stotį. Finalas vienas. Ištiesta ranka ir žvilgsnis, prašantis pinigų. Kartais įkrenta euras, o kartais ir daugiau. Per dieną susirenka sumelė iš patikliųjų.

Nuo praėjusio amžiaus pradžios išsivysčiusiose šalyse turto pagausėjo dvigubai – trigubai. Tačiau laimingų žmonių padaugėjo vos keliais procentais. Būtent tai liudija apklausos, kuriomis tiriama pasitenkinimo gyvenimu lygį ir jo pokyčius atskirose šalyse.

Keletą dienų prieš didžiąją katalikų šventę, Kristaus gimimo sukaktį, gavau žinią, kad į Vilnių atvyksta nemirtingas žodžio meistras Hansas Kristianas Andersenas. Jam rūpėjo iš lūpų, o ne iš raštų išgirsti gyvą žodį apie žmones, iškėlusius mūsų miesto prestižą į gražiausių Europos valstybių sostinių lygį. Skandinavistas turi svečiui parodyti tik tokius reiškinius, apie kuriuos savo kraštuose net ir nesapnuoja. Jausdamas pareigą pavedžioti Anderseną netradiciniu maršrutu, tikėjausi išgirsti subtilia satyra nuspalvintų pastabų.

Kasryt jis praeina Jono Pauliaus II (Jana Pawla II – daugelis gatvių pavadinimų Eišiškėse, Šalčininkų rajone – lietuvių ir lenkų kalbomis), Vilniaus (Wilenska), pasuka į Turgaus g. (Rynkowa) gatvę ir atrakina šioj gatvėj esančio 7 A namo duris. Pasitinka per naktį žmogaus šilumos nejutę kambariai... Kambariai, kuriuose įsikūręs Vilniaus romų centro filialas Eišiškėse...