2021-01-20

01.20.Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus

Vienas autoritetingiausių pasaulio verslo leidinių „Forbes“ 2017 m. išplatino informaciją apie tai, kad mūsų planetoje visiškai be tiesioginio fizinio žmogaus darbo sėkmingai užaugintas ir nuimtas pirmasis derlius. Tai leidžia daryti išvadą, kad skaitmenizacijos procesai jau netolimoje ateityje iš esmės pakeis dabartinį ūkininkavimo modelį, bei patvirtina ES ekspertų prognozes, jog žemės ūkio specialistai su aukštuoju išsilavinimu ateityje bus vieni paklausiausių darbo rinkoje.

2021-01-20

01.20. Maisto švaistymo mažinimo procese – nauja iniciatyva

Maisto gamintojai ir prekybininkai šalies labdaros valgykloms nuo šiol galės tiekti ir užšaldytą šviežią supakuotą mėsą. Įsigaliojo teisės aktų pakeitimai, kuriais suteikiama galimybė užšaldyti besibaigiančio galiojimo šviežią supakuotą įvairių rūšių mėsą ir taip sudaryti sąlygas pratęsti labdarai ir paramai skirto maistotinkamumo vartoti terminą, siekiant didesnio tvarumo maisto tiekimo grandinėje. Šiuos teisės aktų pakeitimus Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) inicijavo prisidėdama prie bendro Europos Sąjungos (ES) valstybių siekio mažinti maisto švaistymo mastą bei atsižvelgdama į Europos Komisijos strateginio plano „Nuo ūkio iki stalo“ ir Europos žaliojo kurso tikslus.

2021-01-20

01.20. Investuojančių gretos auga: kokios dažniausios pradedančiųjų klaidos?

Investicijos į nekilnojamąjį turtą lietuviams yra kone priimtiniausias investavimo būdas, o į vertybinius popierius yra investavęs tik mažiau nei kas dešimtas lietuvis. Tiesa, praėjusiais metais aktyviai į akcijas investuojančių gyventojų skaičius augo, o „Swedbank“ klientai sudarė net penkis kartus daugiau sandorių nei prieš metus. Kokias svarbiausias pamokas reikėtų išmokti ir kokių klaidų vengti pradedančiam investuoti? Vakarų valstybėse investavimas į vertybinius popierius yra populiariausia alternatyva kaupiantiems lėšas būstui, senatvei, vaikų išsilavinimui ar tiesiog norintiems turėti „pasyvias pajamas“, kitaip tariant, kad jau sukauptas gyventojų turtas generuotų pinigų srautus be papildomų kasdieninių pastangų.