VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

AKTUALIJOS

2022-01-21
Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė susitiko su Europos Komisijos vidaus reikalų komisare Ylva Johansson. Susitikime aptarta padėtis Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje, tolesni Europos Sąjungos veiksmai  stiprinant ES išorės sienos apsaugą ir didinant atsparumą hibridinėms atakoms, saugumo situacija regione.   Plačiau
2022-01-20
 Pokario metais dabartinis Žirmūnų mikrorajonas buvo gana nuošali, nuo miesto centro nelengvai pasiekiama vieta. Šilo tiltas buvo susprogdintas per karą, tiltas prie šventųjų Petro ir Povilo bažnyčios atsirado jau gerokai išaugus Žirmūnams. Plačiau
2022-01-19
Kartais rašyti būna labai sunku. Gal tuomet protą užgožia emocijos, objektyvumą – pasipiktinimo banga, kuri neleidžia atsiplėšti nuo vertinimo „juoda – balta“.  Plačiau
2022-01-20
Tiek Lietuva, tiek kaimyninė Lenkija šiandien bando atgaivinti laivybą savo ilgiausiose upėse – mūsų kaimynai imasi statyti užtvankas ir hidroelektrines, skirdami šiems sprendimams milijardus zlotų, tuo tarpu Lietuva bando ieškoti ekonomiškesnių sprendimų. Tačiau ar mūsų šalies pasirinktas taupesnis sprendimas, „žvirblis rankoje“, atsipirks, ypač kalbant apie ilgesnę perspektyvą? Jau galima atsakyti, kad ne – reikėtų mokytis iš Lenkijos, nes jos pasirinkti žingsniai užtikrina maksimalią naudą ekonomikai, žmogaus aplinkai ir laivybai. Plačiau
2022-01-19
Prieš 125 metus, 1896-aisiais, Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo įkurta Tėvynės mylėtojų draugija (TMD) – JAV lietuvių organizacija, kuri šiandien yra mūsų istorikų kiek primiršta Plačiau
2022-01-20
Dauguma Seimo Žmogaus teisių komiteto narių palaikė siūlymą įtraukti į Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą naują „smurto lyties pagrindu“ sąvoką. Vis tik liko neaišku, kaip ši nauja sąvoka padės kovoti su smurtu prieš moteris. Nei iš įstatymo projekto derinimo pažymoje pateiktų argumentų, nei iš pasisakymų po komiteto posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje nepasidarė aiškiau, kokią praktinę naudą kovoje prieš smurtą artimoje aplinkoje turės naujos sąvokos įvedimas. Plačiau
2022-01-18
 „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) oficialiu raštu informavo Baltarusijos bendrovę „Belaruskalij“ apie Vyriausybės nutarimą nuo vasario 1 d. bendrovių turimą sutartį pripažinti negaliojančia. Plačiau
2022-01-18
Lustai dabar yra ekonomikos kraujas. Lustų gamybos įmonės įsteigimas Lietuvoje reikštų, kad tapome labai aukšto technologijų lygio šalimi. Plačiau
2022-01-16
Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys sako, kad karo grėsmė Europoje yra didžiausia nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Taip jis kalbėjo Vakarų šalims baiminantis dėl galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. Maskva prie kaimyninės šalies sienų yra sutelkusi iki 100 tūkst. karių. „Žiūrint iš karinės perspektyvos arba kario akimis, turbūt, dabar grėsmė Europai dėl karo yra pati aukščiausia po 1945 metų. Tiesioginė grėsmė, kad gali kilti nemažas arba didelis karas“, – LRT  sakė V. Rupšys. Jis teigė besitikintis, jog ginkluotas konfliktas neįvyks, tačiau pabrėžė, kad „turime būti pasiruošę blogiausiam“. Plačiau
2022-01-13
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas Seimui pristatė nutarimo projektą, kuriuo siūloma dar trims mėnesiams – iki 2022 m. gegužės 13 d. – pratęsti Respublikos Prezidento 2021 m. rugpjūčio 13 d. dekretu ir Seimo 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimu priimtą sprendimą, kuriuo kariams ekstremaliosios situacijos dėl masinio migrantų antplūdžio metu, iki vasario 13 d. suteikti įgaliojimai jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu. Plačiau
2022-01-13
Kalba pasakyta sausio 11-osios Seimo posėdyje svarstant asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektus Nr. XIIIP-471 ir Nr. XIIIP-535(2).  Gerbiamieji Lietuvos žmonės, garbusis Seime, šiandien mes vėl svarstome tai, kas jau buvo nagrinėjama Lietuvos Konstituciniame Teisme, kuris labai aiškiai ir daug kartų pasisakė, kad asmenvardžių užrašymas tapatybės dokumentuose nelietuvių kalba reikštų, pirma, valstybinės kalbos statuso, nustatyto Konstitucijos keturioliktame straipsnyje, paneigimą, antra, piliečių lygybės įstatymui principo, nustatyto Konstitucijos dvidešimt devintame straipsnyje, paneigimą. Plačiau
2022-01-12
Europos Sąjunga susirūpino, kad nebuvo pakviesta į sausio 10 dieną vyksiančias JAV ir Rusijos derybas dėl Ukrainos. Susirūpinimą, matyt, lėmė tai, kad ES negalės perduoti gilaus susirūpinimo Rusijai dėl Ukrainos, kas, be abejonės, sukels dar didesnį ir gilesnį susirūpinimą. Nors, kita vertus, galbūt ir nereikėtų taip susirūpinti, nes ES gilų susirūpinimą Rusijai galėtų pabandyti perduoti ir kitais kanalais, pvz., galėtų susisiekti su buvusiu Vokietijos kancleriu Gerhard Schröder, kuris neseniai buvo perrinktas Rusijos valstybinės naftos ir gamtinių dujų kompanijos „Rosneft“ valdybos pirmininku, ir paprašyti, kad jis perduotų gilų susirūpinimą  Plačiau
2022-01-10
Užrašius tokią straipsniui antraštę, būtinai reikia prisiminti savanorių istorijos ištakas. Tai geriausiai peržvelgti į dr. Aušros Jurevičiūtės medžiagą apie Lietuvos savanorius per istorinę prizmę. Plačiau
2022-01-10
Labiau išsilavinusi, įvairesnė, senėjanti visuomenė Kas dešimtmetį atliekamas visuotinis gyventojų ir būstų surašymas atskleidė įvairiapuses visuomenės kaitos tendencijas. Gyventojai keliasi gyventi į rajonus prie didžiųjų miestų, sensta, daugėja labiau išsilavinusių asmenų – daugiau nei ketvirtadalis gyventojų yra įgiję aukštąjį išsilavinimą. Gyventojai keliasi gyventi į sostinę ir rajonus 2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo 2 810 761 nuolatinis gyventojas, 1 505 796 moterys ir 1 304 965 vyrai. Plačiau
2022-01-10
1991 m. sausį Lietuvai patyrus sovietų karinę agresiją, tūkstančiai Lietuvos žmonių drąsiai gynė atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę. Dvasios stiprybės ir nenugalimo ryžto kupini beginkliai žmonės stojo prieš sovietų agresoriaus tankus ir automatus. Nuo sovietų agresoriaus žuvo 14 Lietuvos laisvės gynėjų, šimtai jų buvo sužeisti. Svarbiausia tomis dienomis buvo žmonių susitelkimas šio pavojaus akivaizdoje. Vienybės simboliu tapo Nepriklausomybės aikštė, kurioje prie laužų daugelį dienų ir naktų budėjo iš visos Lietuvos atvykę žmonės. Kasmet Sausio 13-oji mums primena iškovotą pergalę – Lietuvos laisvę ir jos didvyrius – Laisvės gynėjus ir stiprina tikėjimą Lietuvos ateitimi. Plačiau
2022-01-07
 Nuo neatmenamų laikų žmonės norėjo pamatyti ateitį, žinoti, kam ruoštis, ko tikėtis ir nuo ko saugotis. Jie stebėjo debesis ir žvaigždes, sekė gyvūnų elgseną, tyrė kavos tirščius, bandydami atrasti bet kokius dėsningumus ir taip sumažinti juos slegiančią nežinomybę.  Net ir dabar, 21 amžiuje, „Google“ duomenys rodo, kad kiekvienų metų pabaigoje kelis kartus šokteli horoskopų paieškos užklausų skaičius. O jau sausio mėnesį, gerai per šventes pavalgę ir nuo Naujųjų metų keistis prisižadėję, lietuviai puola ieškoti dietų bei planuoti savo sportines veiklas. Deja, patirtis taip pat rodo, kad daugelis iš šių ambicingų metinių tikslų ir planų iki vasario jau būna užmiršti. Plačiau
2022-01-07
Tai primena herojinį epą apie Dovydą ir Galijotą: mažutė, demokratinė Lietuva leidosi į ginčus su galinga Kinija, antra pasaulio ekonomika, valdoma negailestingos diktatūros. Dabar Galijotas trenkė atsakomąjį smūgį ir Dovydas prašo Europos Sąjungos partnerių pagalbos. Briuselis negali šio prašymo atmesti. Tačiau tuo pat metu kitos ES šalių vyriausybės turi Vilniui pranešti, kad tas poelgis buvo kvailas ir egoistiškas. Nes tariamas šios istorijos herojus elgiasi ne vadovaudamasis ištikimybe principams bei artimo meile, o šaltai apskaičiuodamas ir neatsižvelgdamas į sąjungininkus./…/ Plačiau
2022-01-06
Karai buvo, yra ir, deja, bus istorijos kasdienybė. Nepaliaujama kova dėl resursų ir įtakos tarp didžiųjų valstybių nubrėžia teritorijų ribas, kurias nustato ekonominių, politinių ir karinių galių pusiausvyra. Tai pusiausvyrai nuolat kintant ribos perbraižomos, naudojant tas pačias galias, o kai ekonominių ir politinių nepakanka - ir karines. Įtakos sferos, deja, buvo, yra ir bus visada, kiek apie "vertybinę politiką" nepliaukštų ramybės ištroškusiam masiniam piliečiui propaganda ir lietuviški politikos nemokšos. Jėgų pusiausvyros neatitinkančios politinės įtakos ribos praktiškai visada yra nestabilumo faktorius ir skatina įtampas ir įvykius, kurių niekas nenori, bet visada daro. Plačiau
2022-01-06
 Laikas daliai verslo yra gyvybiškai svarbus ir jau tampa jų išlikimo klausimu. Įmonėms kyla egzistencinė grėsmė, todėl mes tikimės, kad planuojamos priemonės pilna apimtimi veiks jau sausio pabaigoje. Labai svarbu spartinti 2021-2027 metų struktūrinės Europos Sąjungos paramos procesus. Kinijos, Baltarusijos problemos, energijos kainos, neaiški pandeminė situacija tikrai neprideda įmonėms optimizmo. O juk būtina galvoti apie žaliosios transformacijos ir skaitmenizacijos spartinimą, tad struktūrinė ES parama turi startuoti kuo greičiau, o jos perkėlimas į rudenį būtų labai neatsakingas žingnis. Plačiau
2022-01-05
Nuo naujų metų įsigaliojo nauji teisės aktai, kurie atvers galimybes paprasčiau įsitraukti į aplinkosauginę veiklą, sparčiau mažins vienkartinio plastiko naudojimą, skatins pakuočių žiediškumą, leis lengviau įteisinti gręžinius, o statybas užbaigti greičiau. Prasideda startinis kovos su vienkartiniu plastiku etapas. Nuo sausio 1 dienos įsigaliojo naujos Pakuočių ir pakuočių atliekų bei Atliekų tvarkymo įstatymų nuostatos, įgyvendinančios  Vienkartinio plastiko mažinimo direktyvą, draudžiančią teikti rinkai kai kuriuos vienkartinius plastikinius ir visus aerobiškai skaidaus plastiko gaminius. Tai kasdieniame gyvenime pastaraisiais metais vis gausiau vartoti stalo įrankiai, lėkštės, šiaudeliai, maišikliai, ausų krapštukai, žvejybos įrankiai, kurių sudėtyje yra plastiko, ir kt. Plačiau