1989 m. lapkričio 18 d. Vilniuje įvyko Lietuvos atsargos karininkų sąjungos steigiamoji konferencija. Tai buvo visų kartų karininkų – tarpukario ir sovietines karo mokyklas baigusių dimisijos ir atsargos karininkų sueiga. Tuomet ir priimtas sprendimas atgaivinti tarpukario metais ėjusį karininkų žurnalą „Kardas“.

Graži ir nepakartojama mano gimtinė žiemą: laukai užkloti  sniego kristalėliais lyg balta močiutės drobė švyti nušviesti saulutės spindulėlių. Medžiai stovi ir miega, jų nepažadina ir varnų balsai, kai susirenka būrys ir tupi ant šakų aptarinėja gyvenimo naujienas...

Labai  apsidžiaugiau žinia, kad  Antanas Terleckas, atkaklusis kovotojas dėl   Lietuvos nepriklausomybės, šiais metais pagaliau  tapo Laisvės premijos laureatu. Iš širdies sveikinu ir linkiu Antanui ilgiausių metų.

Indrei Musteikytei – devyneri metai. Ji jauna Traupio miestelio (Anykščių raj.) moksleivė. Tai trečioji Raimundo ir Ramunės Musteikių šeimos atžala.

Šių metų sausio 13 dieną sukako 140 metų nuo kompozitoriaus, pirmojo Lietuvos Respublikos kapelmeisterio Juozapo Gudavičiaus gimimo dienos. Garsiai ir plačiai apie šią iškilią asmenybę Paįstryje man teko išgirsti tik 1998 metais, kai buvo pristatoma jo dukros Reginos Algės Gudavičiūtės knyga „Susitikimai su tėvu“. Tada buvo pažymėtos ir kompozitoriaus  Juozapo Gudavičiaus 125-osios gimimo metinės.

Labai svarbią reikšmę šiandieninėje visuomenėje vaidina talentingi mokytojai altruistai, kurie sugeba surasti talentus ir jų atsiskleidimui sudaryti tinkamas galimybes. Iš daugybės mokytojų taip kaip visur gyvenime, tame tarpe ir mokinių, yra tik keletas procentų ypač talentingų.

G. Lučinskas jau daugiau nė dešimtmetį darbuojasi rašydamas istorinius straipsnius. Šio autoriaus bibliografiją jų sudarytų keli šimtai – Dzūkijos, Kauno, Vilniaus periodiniuose leidiniuose, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados ir Lenkijos lietuvių leidiniuose. Tačiau vien straipsniais jis neapsiribojo – nuo 2008 m. ėmėsi ir knygų leidybos darbų. Partizano Antano Ambrulevičiaus atsiminimų knygos „Kelio atgal nėra“ (2008 m.) ir karininko Andriaus Vasiliausko atsiminimų knygos „Praeities puslapiai“ leidybos organizatorius (2011 m.); knygų „Pogrindinė „Geležinio Vilko“ organizacija Alytaus apskrityje (1940–1941)“ (2009 m. ir 2011 m.), ,,Žuvę už Lietuvą. Laisvės kovos Dainavos krašte 1918–1923 metais” (2010 m.), „Vermachto nusikaltimai Dzūkijoje 1941 m. birželį“ (2011 m.) autorius.

Kai miestas kvadratinėm nuolaužom sugula ant nakties sparnų, maitinu iš rankų didžiaakę stirną – savo vienatvę. Likimas nubloškė mane į tolimą šalį, aš ilgiuosi Tėvynės...Prisiminimai nuneša mane į tolimą praeitį, tą žiemos vakarą, kai tėtis nusivežė mane į Vajašiškių bažnyčios pažiūrėti jo nutapyto paveikslo "Paskutinė vakarienė". Visa bažnyčia kvepia dažais ir aš džiaugiuosi, kad tėtis dalijasi su manimi savo pasiekimais. Švelni prisiminimų banga užlieja sielą ir nuneša į tuos laikus..  Mano tėvelis Antanas Pūslys gimė 1910 m. sausio 25 d. Drobiškių kaime, pasiturinčio ūkininko Jono Pūslio šeimoje. Jis buvo be galo talentingas berniukas, kaip rašo Vytautas Indrašius: "Būdamas penkerių metų mokėjo skaityti, rašyti ir skaičiuoti." 1921 m., būdamas vienuolikos, priimtas į Salako mokyklos trečią klasę, o 1923 m. įstojo į Zarasų progimnaziją. Jonas Pūslys norėjo, kad sūnus taptų kunigu, tačiau guvaus proto jaunuolis pasirinko kitą kelią. Tuo laikotarpiu pasireiškia kaip poetas ir dailininkas – spausdina savo eilėraščius Amerikos kairiųjų laikraščiuose "Laisvė" ir "Viltis".

Pirmąją Vilniaus knygų mugės dieną apdovanoti Knygos meno konkurso "Vilnius 2012" laureatai, kai kurie jų - po mirties.

Vasario 16-osios - Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga Valstybės ordinais ir medaliais už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo daugiau kaip tris dešimtis Lietuvos ir užsienio valstybių piliečių.

Laukuva atšventė garsaus savo gentainiolietuvių etninės kultūros tyrinėtojo, mitologo ir folkloristo, profesoriaus Norberto Vėliaus 75-tąjį gimtadienį. Iškilmės vyko miestelio kultūros namų pilnutėlėje salėje. Daugiausia jaunimo ir gimnazistų.  Atvyko Lietuvos Nepriklausomos  Valstybės atstatymo signatarai ir jubiliato bičiuliai filosofai Romualdas Ozolas ir Bronislovas Genzelis, Seimo kancleris Jonas Milerius, Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorijos ir atminties įamžinimo skyriaus vedėja Angonita Rupšytė,  Muzikos ir teatro akademijos, Vytauto Didžiojo ir Klaipėdos universitetų mokslininkai, būrys Norberto gimnazijos laikų bendramokslių.Viena garbingiausių viešnių – Norberto bendražygė, dailininkė Ramunė Vėliuvienė.

2012 m. lapkričio 14 d. vakare Venclovų namuose-muziejuje (Pamėnkalnio g. 34) susirinko nemažai žmonių prisiminti dalininkę Mariją Cvirkienę ir paminėti lietuvių visuomenininko, kultūros veikėjo bei diplomato Karolio Račkausko-Vairo 130-ojo jubiliejaus. Renginyje dalyvavo ir prof. Tomas Venclova, kuris pasidalino prisiminimais apie savo senelio, iš motinos pusės, brolį.

Gražu, kai žmogus gyvenime turi tikslą, eina gėrio, grožio taku, džiugina gimtinę, Lietuvą ir draugus, pažįstamus. Toks žmogus – dovana visiems ir šeimos rate neteks lieti ašarų. Nuoširdumas, pagarba ir rūpestis šalia esantiems – Juozo Elekšio kasdienybė. Jis poetas, dainų autorius, aukštos kultūros, kupinas gėrio, turintis didį žinių bagažą: istorijos, gamtos, kraštotyros patirties, medicinos žinių.  Tai žmogus, kuriam viskas įdomu ir mielai gėrio lašus perduoda kitiems. Tai – tikro lietuvio siela, kuriam Lietuva yra brangiausia už viso pasaulio auksą, turtus.

LRT radijo laida "Ryto allegro" penktą kartą paskelbė Metų kultūros šviesulį - žmogų, 2012 metais daugiausiai nuveikusį savo miesto ar kaimo bendruomenės labui bet kurioje kultūros srityje.

Gerbiamieji esami ir buvusieji Lietuvos valstybės vadovai, gerbiamieji Sausio 13-osios žuvusiųjų artimieji, gerbiamieji signatarai ir Seimo nariai, mielieji svečiai, gerbiamasis Antanai Terleckai, ponios ir ponai,

Jonas Lukšė – mano kraštietis. Gimė 1940 m. Žiurlių kaime netoli Traupio gyvenvietės, Anykščių rajone. Jo tėvas Juozas nuo Subačiaus, o motina – Elena Skaržauskaitė.

2012 m. pabaigoje Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) išleido knygą – albumą „Atminties ženklai gydytojams“, skirtą jau į Amžinybę iškeliavusiems nusipelniusiems Lietuvos gydytojams, kuriems pastatyti atminties ženklai: jų vardu pavadintos gatvės, institucijos, ambulatorijos, atidengtos memorialinės atminimo lentos, paminkliniai akmenys, skulptūros, biustai, antkapiniai paminklai.

Šv. Kalėdų žvaigždė dangaus skliaute įspindo – tarsi kelią mums rodydama: dabar, žemėje ir Amžinybėn. Koks mažas prieš Visatą kambarėlis, kuriame žmogus prie darbo stalo mąsto apie dabartį, ateitį. Kompozitorius Vytautas Laurušas, nugyvenęs aštuonis dešimtmečius, šiandien narsto interneto puslapiuose. Gyvybingos dvasios, gebantis ir pokštauti, ir purkštauti, vis nerimstantis. Tai kas, kad mažiau kilometrų kojomis apsuka ar bičiulių šurmuliuose yra retesnis svečias. Tačiau vidinis polėkis gyvastingas. Juk tiek pasikeitusio gyvenimo klausimų šiandien lieka neatsakytų. Jam gyvenime teko ne tik kurti, bet ir vadovauti Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui. Scenos šviesą išvydo daug lietuvių kompozitorių kūrinių, pasirodė daug gabių jaunų atlikėjų. Teatro vadovas manė, kad išvesti į sceną jaunus ir daug žadančius savo krašto jaunuolius – jo pareiga prieš tautą, save. Pastatė naujus, moderinius teatro rūmus.

Vakar Vilniuje vykusiame Lietuvos mokslų akademijos visuotiniame susirinkime žinomam visuomenės veikėjui ir ekonomistui dr. Vladui Terleckui iškilmingai įteikta šių metų Vlado Jurgučio premija. Ją skiria Lietuvos bankas ir Lietuvos mokslų akademija. Vladui Terleckui premija skirta už monografiją „Bankininkystė Lietuvoje 1795–1915 “ Joje gilinamasi į Lietuvos bankininkystę, jos užuomazgas ir raidą valdant carinės Rusijos imperijai.

Literato, publicisto, kraštotyrininko Aleksandro Šidlausko pokalbis su fiziku, kraštotyrininku, verslininku, redaktoriumi, „Versmės“ leidyklos vadovu Petru Jonušu