2012-06-05
Jūs domitės gerai susipažinęs su Europos ir Amerikos klubine kultūra, 10 metų gyvenote įvairiose JAV valstijose. Kodėl lietuviška klubinių renginių kultūra paviršutiniškai susipažinusi su Vakarų ir Rytų šios srities stilių teorijomis ir paveldu, nors klubinės kultūros giminystė teatriniams žanrams kaip menų jungiamojo komplekso idėja tarpukaryje gyvavo kai kuriose Kauno kavinėse (“Konrado”).Renginių tikslai-“garbėn kelti lietuviškumą”(Vydūnas). J.Lindė-Dobilas pabrėžė visų menų įtaką “tautiškajame mokyme”?
EM.Sovietmečiu KK buvo laikoma buržuaziniu išmislu. Nors tarpukaryje prieš 80 metų estradoje dainavę Šabaniauskas ir Dolskis, bei kiti scenos daininkai visur dainavo lietuviškai, dainų tekstus verte iš kitų kalbų, jeigu būtų užtraukę, rusiškai, angliškai, prancūziškai, tai būtų ne tik didesniuose , bet ir mažesniuose miesteliuose apmėtyti pomidorais, ar supuvusiais kiaušiniais, toks buvo noras tiek žiūrovų klausyti lietuvių kalbos o artistų dainuoti ir kurti lietuviškai. Pažiūrėkite dabar net Lietuvos talentų ir kituose jaunųjų talentų konkursuose visi staugia svetimomis kalbomis, niekinant savąją gimtąją kalbą. Dainuojama prokalbėmis, kurios kilo žymiai vėliau iš lietuvių kalbos pabėrusios pasauliui sanskritą, lotynų ir graikų kalbas. Ir dar 15 šeimų tame tarpe prancūzų, anglų ir slavų kalbas. Eilę šimtmečių carinė valdžia, lenkiškoji pospolita, rusiškoji sovietinė valdžia niekino archainę lietuvių kalbą, keldami savo labai jaunas klajoklių kalbas, kurių išraiška ir giluminių kalbos požiūriu daug atsilieka nuo musu senosios kalbos.
