VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Asmenybės

2012-05-11
Valstybės laikraščio “Lietuvos Aidas”vyriausiasis redaktorius Algirdas Pilvelis kalbasi su Danske banko generaliniu direktoriumi Gintautu Galvanausku Danske bankas –aktyvus visuomenės narys, siekiantis prisidėti prie socialinės raidos ir gerovės augimo, didinti visuomenės finansinį raštingumą. Kokius edukacinius renginius finansavote ir kiek skyrėte lėšų? Kas parengė projektą ir ar ateityje bankas aktyviai dalyvaus analogiškuose projektuose 2012 –2014 metais? Finansinio raštingumo ugdymas yra prioritetinė „Danske“banko socialinės atsakomybės kryptis, kurią plėtojame ne tik savarankiškai, bet ir su partneriais. Pastaraisiais metais įgyvendinome įvairių projektų, tarp kurių –Finansinio raštingumo olimpiada, edukacinis žaidimas „Pinigėnai“ir kiti. Plačiau
2012-04-27
Šv. Patriko gimimo diena nežinoma, tačiau žinoma, kada jį Dievas pasišaukė būtent kovo 17-ąją. Spėliojama, kuriais metais jis gimė, tačiau žinoma, kad jis mirė arba 460, arba 461 metais. Kadangi Maewyn Succat (tėvų duotas vardas ir pavardė) Patrikas nebuvo karalių palikuonis, tad jo atėjimą į šį pasaulį metraštininkai nematė reikalo įamžinti. Jis buvo vienas iš daugelio linksmai krykščiančių vaikų, laimingų pasaulį išvydusių. Tačiau jo mirties diena buvo įsiminta ir iki šiol minima, švenčiama, nepamiršta. Viena legenda byloja, kad jis buvo palaidotas tame pačiame kape su Šv. Brigita Daunpatrike (Olsteryje). O šv. Patriko žandikaulis užkonservuotas sidabrinėje urnoje ir dažnai buvo naudojamas kaip priemonė blogai akiai nuimti, epilepsijai gydyti, gimdymo problemoms palengvinti. Kita legenda teigia, kad šv. Patrikas palaidotas Glastonbury. Iki šiol egzistuoja šv. Patriko koplytėlė Galstonbury Abbey (buvęs vienuolynas Anglijoje). Plačiau
2012-04-24
Jau kelerius metus Širvintų meno mokykloje, rajono vaikų dienos centruose vaikai mokomi groti dideliais ir grakščiais instrumentais – violončelėmis. Kai kurie vaikai šį instrumentą dar tik mėgina prisijaukinti. Tačiau, kai koncerto metu suskamba ne tik violončelės, bet ir vaikų sielos, supranti – tai magiškų rankų ir didelės širdies darbas. Vaikai, surinkti iš įvairių rajono kampelių, groja lyg vieningas orkestras. „Skirtingose vietose gyvenančius vaikus vežiodavau repetuoti vienus pas kitus. Matydami seniau besimokančius ir gražiai grojančius vaikai labai greitai mokėsi vieni iš kitų“, - pasakojo Vilmai Valiukevičienei mokytojas Valdas Povilaitis, vėliau didingus instrumentus palyginęs su gulbėmis... Plačiau
2012-04-20
Prienų Justino Marcinkevičiaus viešoji biblioteka sulaukė didžiulės dovanos - bibliotekai perduota dalis poeto archyvo. Tai 2454 jo rankomis liesti daiktai - ne vien knygos, bet ir periodiniai leidiniai, kvietimai, lankstinukai, nuotraukos, medinės skulptūros ir dar daugybė mažesnių ar didesnių relikvijų, skelbia dienraštis “Respublika”. Prieniškiai paveldėjo ir knygų lentynas, atkeliavusias iš Just. Marcinkevičiaus buto Vilniuje. Tiesiai iš poeto darbo kabineto. Plačiau
2012-04-20
Rašyti apie žmogų, kai jo jau penkeri metai nebėra, –nedėkingas užsiėmimas. Juo labiau –apie Borisą Jelciną, kuris iki pat savo mirties 2007-ųjų balandžio 23-iąją nugyveno spalvingą, prieštaringą ir reikšmingą visai SSRS ir Rusijai 76 metus ir beveik tris mėnesius trukusį gyvenimą. Dar sunkiau suprasti, kodėl naujojo tūkstantmečio išvakarėse savo postą jis užleido visiškai kitokios gyvenimiškos patirties ir proto sanklodos politikui. Naina Jelcina: nesijaučiau pirmoji ledi… Taigi, pirmadienį, balandžio 23 d., kai kas (nesakau –visa Rusija) pažymės pirmojo posovietinės šalies prezidento mirties penktąsias metines. Įdomu, kad visai neseniai, kovo 14-ąją, savo 80-metį atšventė jo našlė, buvusi Rusijos pirmoji ledi, be galo kukli ir iki šaknų rusė Naina Jelcina (buvusi Anastasija Girina). Bet kaip atšventė! Jubiliejus buvo surengtas valstybiniuose Kremliaus rūmuose, ją sveikino ir karščiausius linkėjimus siuntė V. Putinas ir D. Medvedevas. Netrukus po inauguracijos prezidentu vėl tapsiantis V. Putinas, kaip praneša Kremliaus portalas http://kremlin.ru/, savo telegramoje pagyrė N. Jelciną už „puikias žmogiškas savybes –nuoširdumą, dėmesį, iš tikrųjų geranorišką požiūrį į žmones“. Plačiau
2012-04-17
Jau ne kartą rašėme apie spalvingą Adolfo Hitlerio asmenybę (tironas, dailininkas, žydiškos kilmės, gėjus etc.), apie jo bičiulystę su Josifu Stalinu ir neapykantą bolševizmui bei judaizmui, klastingas varžybas, kas ką apgaus II pasaulinio karo išvakarėse, apie tariamą jo mirtį Antarktidoje 1971 m., apie jo ištikimiausius pagalbininkus žydus ir t.t. Atrodo, jau atskleisti kone visi šio XX-ojo amžiaus barbaro ir kartu puikaus stratego bruožai. Bet štai artėja balandžio pabaiga –atsitiktinių sutapimų A.Hitlerio biografijoje metas. Gimė 1889 04 20, mirė 1945 04 30. Gyveno 56 metus ir 10 dienų. Nusižudė (nors yra ir kitų versijų) 13-me bunkeryje, užimtame sausio 16 d. Prieš tai nusinuodijo vos 33 m. sulaukusi Eva Braun, su kuria susituokė balandžio 28-ąją, tad kartu gyveno tik vieną naktį, o ir ta naktis –toli gražu ne vedybinė –buvo lemtinga. Plačiau
2012-03-27
Šiais metais minime legendinio Lietuvos katalikų pogrindžio periodinio leidinio „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ 40 – metį. Šis 1972 m. Simne Sigito Tamkevičiaus iniciatyva pasirodęs leidinys keldavo daug problemų to meto sovietinės imperijos režimui, kuris tuo metu kaip tik ieškojo kompromiso su Vakarų demokratinėmis valstybėmis ir buvo pasirašęs žmogaus teisių susitarimus. Todėl žinios apie KGB represijas prieš tikinčiuosius, ypač pasiekiančios Vakarų pasaulio informacines priemones, transliuojamos ir radijo kanalais, buvo tikrai neparankios ir nenaudingos sovietų režimui. Ta proga norėčiau pristatyt vieną pogrindžio lietuviškos periodinės spaudos organizatorių – kunigą Praną Račiūną. Plačiau
2012-03-23
Kunigas F. Ereminas paliko rašto darbų: 1947 m., vyskupo K.Paltaroko pageidavimu, parašė Daujėnų parapijos istoriją, rašė laiškus savo bičiuliams daujėniškiams, priverstiems palikti gimtąjį kraštą. Laiškai, rašyti Šimkūnams į Panevėžį išsaugoti ir išspausdinti knygoje „Daujėnai“. Plačiau
2012-03-23
„Lietuvos Aidas“ politikos apžvalgininkė Inga Volskytė kalbina Kauno automobilių turgų valdantį UAB „Varanas“ direktorių Valentiną Naujanį. Plačiau
2012-03-23
Žemaitijos žemė išaugino nepaprastai daug dievdirbių. Apie juos rašė dailininkas A. Varnas, fotografas, kraštotyrininkas B. Buračas, istorikas A. Stravinskas. Ne veltui šis vakarinis Lietuvos kraštas vadinamas medinės skulptūros ir mažosios sakralinės architektūros kraštu. Telšiai, Plungė, Kretinga, Kelmė ir Šilalė – tai tie žemaičių rajonai, kuriuose buvo sukoncentruota didžiulė šio žanro liaudies meno savastis. Šiandien šių kūrinių sumažėjo iki išnykimo ribos, išskyrus tuos tradicinius paminklus, kurie stovėjo sodybose, bažnyčių šventoriuose, kapinėse. Visa kita sovietmečiu buvo išgriauta, suniokota, sunaikinta, pagrobta, išparduota, o neretai – sudeginta. Laimei, kai kas suspėta užfiksuoti „Lietuvių liaudies meno“ tomuose, kitokiuose albumuose. Plačiau
2012-03-23
Paįstryje (Panevėžio r.) kasmet viena ar kitokia forma yra paminima Knygnešio diena. Paprastai kovo 16-tą dieną aplankome knygnešio Kostanto Banio kapą Paįstrio kapinėse ir uždegame žvakeles. Prieš Knygnešio dieną Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Paįstrio filialo vyr. bibliotekininkė Jūratė Blaževičienė parengė teminę parodėlę. Ji skirta šiai unikaliai ir svarbiai dienai, nes tik Lietuva - vienintelė pasaulyje - teturėjo knygnešius. Plačiau
2012-03-23
Išmanusis internetas vokiečių kalba pateikia daugiau kaip 5000 straipsnių apie Vokietijos prezidentą Joachimą Gaucką – buvusį evangelikų kunigą, gulago kalinio sūnų, žmogaus teisių gynėją, Štazi archyvo steigėją ir vadovą. Iš kelių didžiuosiuose laikraščiuose paskelbtų straipsnių filosofiniu užmoju ir politologinėmis įžvalgomis išsiskiria Heriberto Pranti komentaras, paskelbtas populiariame Vokietijos dienraštyje sueddeutschezeitung.de. Siūlome skaitytojams šiek tiek sutrumpintą straipsnį. Plačiau
2012-03-20
Deimantinio karaliavimo jubiliejaus proga Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II (Elizabeth II) savo kalboje dar kartą akcentavo esanti atsidavusi savo šalies tarnavimui ir jos žmonėms, skelbia BBC. Plačiau
2012-03-16
Taip, tokia gatvė yra Vilniuje, o joje įsikūręs visai Lietuvai, o gal labiausiai jos mokykloms, vaikų darželiams, vaikų globos namams, specializuotoms vaikų ligoninėms žinomas Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondas. Jau trylika metų veikia ši įstaiga. O kiekviena veikla turi pradžią. Plačiau
2012-03-06
1945 m. gruodyje Jonas Noreika - generolas Vėtra, Stasys Gorodeckis – Radžiūnas ir Ona Lukauskaitė - Poškienė įkūrė Lietuvos tautinę tarybą (toliau LTT) ir pradėjo veiksmus visų okupacijai besipriešinančių organizacijų suvienijimui. Leido direktyvas ir įsakymus periferijoje esantiems partizanų daliniams bei kitoms pasipriešinimo organizacijoms, nustatinėjo ryšius su jomis. Plačiau
2012-03-06
Tikriausiai ne aš vienas pastebėjau, kad tūlam verslo ar pramogų pasaulio banginiui, sustabarėjusiam politikui ar valdininkui visuomeninės veiklos entuziastas – altruistas ar idealistas kelia savotišką alergiją. Skeptikų nuostabai aš linkęs pritarti romantikams, manantiems, kad tautos dvasios tvarumą sąlygoja nemenkos reikšmės veiksnys – koks nuošimtis tėvynainių yra idealistai. Tai tokie žmonės, kurie ne deklaratyviais postringavimais apie patriotizmą, o kiekvieną dieną šeimoje, mokykloje, darbe ir visuomeniniame gyvenime pagal išgales triūsia Lietuvos, jos žmonių labui. Plačiau
2012-03-02
Vilniaus universiteto biblioteka ir Užsienio reikalų ministerija penktadienį surengė Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kanclerio ir Abiejų tautų respublikos užsienio reikalų ministro Jokimo Liutauro Chreptavičiaus 200-ųjų mirties metinių minėjimą, skirtą prisiminti jo asmenybę, veiklą ir nuopelnus Lietuvos valstybei, švietimui ir kultūrai. Plačiau
2012-02-14
Emilijos Pliaterytės atminimo draugija, rengdama savo ataskaitinį suvažiavimą, prieš tai kartu su Taikos vėliavos komitetu surengė konferenciją „Ką Emilija Pliaterytė veiktų šiandien?“ Renginys vyko sausio 21 dieną Mokytojų namų svetainėje. Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijos mokinių grupė atliko himną, skirtą E.Pliaterytei. Po to suvaidinta ištrauka iš Pilaitės liaudies teatro epinės dramos „Mano vardas - Lietuva“, skirta Emilijai Pliaterytei, 1831 m. sukilimo dalyvei, kapitonei. Visas spektaklis - tai dešimties garsių moterų paveikslai, išsidėstę Lietuvos istorijos tūkstantmetyje, pradedant nuo Barboros Radvilaitės iki šių dienų didvyrės Loretos Asanavičiūtės. Spektaklio scenarijaus autorė ir režisierė - Dalia Tarailienė. Plačiau
2012-02-07
2012 metų vasario 27 dieną sukaks 120 metų, kai gimė vienas iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrų, kuriam likimas lėmė ministrauti sunkiais ir lemtingais mūsų šaliai Antrojo pasaulinio karo metais. Plačiau