54 šalyje veikiančios verslo ir profesinės asociacijos kreipėsi į Seimo frakcijas ir komitetus, kritikuodamos pradedamą svarstyti mokesčių reformą bei ragindamos atmesti siūlymus

Pernai Lietuvą supurtęs energetikos kainų šokas paveikė beveik visas ekonomikos sritis. Infliacija žemyn nutempė gyventojų perkamąją galią ir vartojimą, o dėl aukštų energetikos kainų dalis pramonės stabdė gamybą. 

Vasarą dažnas iš mūsų atostogaujame. Ne išimtis ir darbdaviai, ieškantys darbuotojų, dėl ko vasarą neretai susitraukia darbo pasiūlymų kiekis ir pastebimas atokvėpis darbo rinkoje.

Ekstremalūs vasaros karščiai Italijoje, Ispanijoje bei Graikijoje, kai termometro stulpelis dienos metu perkopia 40 laipsnių, o naktį nenusileidžia žemiau 30 laipsnių pagal Celsijų, tampa vis dažnesni. 

Nors pirmąjį metų pusmetį akcijų biržos, ypač kalbant apie JAV, viršijo investuotojų lūkesčius, tolesnė jų trajektorija gali kai ką ir nuvilti. Įmonės jau pradėjo skelbti antrojo metų ketvirčio rezultatus

Tyrimai atskleidžia, kad už panašius produktus ar paslaugas moterys moka vidutiniškai 7 proc. daugiau nei vyrai. Šis reiškinys vadinamas „rožiniu mokesčiu“. Dažniausi to pavyzdžiai – asmeninės higienos prekės, drabužiai ir aksesuarai. Tačiau ar mes patys pastebime to apraiškas ir kaip galime „rožinio mokesčio“ vengti?

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius tvirtina, kad nors Europos Komisija (EK) dėl sulaikytų 26 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) lėšų Lietuvai sprendimo dar nepriėmė, tačiau po mokesčių reformos pateikimo lėšos turėtų būti gautos.

Gera žinia atėjo iš Roterdamo – iš Tarptautinės Esperantiškojo Jaunimo Organizacijos TEJO ( Tutmonda Esperantista Junulara Organizo) būstinės. Jos Valdyba nusprendė pritarti Lietuvos Esperanto Jaunimo Organizacijos ( LEJO ) pasiūlymui

Skaitmeninė transformacija keičia mūsų pasaulį neatpažįstamai – šiandien galime dirbti nuotoliu greitai ir efektyviai. 

Europa ir toliau nesugeba sutarti dėl naujų fiskalinių taisyklių. Ir vėl keletas šiaurės šalių bando likusiai Europai primesti griežtus taupymo tikslus, o pietūs priešinasi. 

Užsitęsęs neapibrėžtumo jausmas ir stabilumo poreikis vartotojus skatina itin racionaliai priimti pirkimo sprendimus, susijusius tiek su kasdienine veikla, tiek su ilgalaikių pirkinių įsigijimu.

Pagrindinė praėjusių metų Europos ekonominė problema buvo ekonomikos kraujotakos sutrikimas – energijos trūkumas ir jos kaina. Pagrindine šių metų problema tampa deguonies trūkumas – didėjančios palūkanų normos ir prastėjančios kreditavimo sąlygos.

Lietuvos bankas (LB) pablogino kovo mėnesį skelbtą prognozę ir mano, kad šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks 1,3 proc., o 2024 metais augs 2,7 procento.

Nors Eurostato duomenimis euro zona paskutinio 2022 metų ketvirčio metu susitraukė 0,1 proc., o vėliau, pirmojo 2023 metų ketvirčio periode, sekė dar vienas 0,1 proc. susitraukimas

Netikėtai užklupusi Covid-19 pandemija, prasidėjusi Rusijos invazija Ukrainoje, o vėliau ir nevaldoma tapusi infliacija – iššūkiai, su kuriais buvome priversti dorotis pastaruosius kelis metus. 

Net 47 proc. žmonių nurodo, kad jų išlaidos – lygios pajamoms arba už jas didesnės. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, kurios pagrindu sudarytas gyventojų Finansinės sveikatos indeksas.

Eurostatas paskelbė pramonės produkcijos apimčių indeksus. Tai yra balandžio mėnesio duomenys, bet jau galima palyginti, kas vyksta su pramone ES šalyse.

Maisto kainoms ir toliau išliekant pagrindiniu infliacijos veiksniu, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad sprendimų dėl jų suvaldymo reikėtų ieškoti Europos Sąjungos (ES) mastu.

Darbą Lietuvoje baigusi Borja Gracia vadovaujama Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija pastebi, kad nors Lietuvos ekonomika pirmąjį šių metų pusmetį susiduria su sunkumais

„Ką reiškia vardas? Jei vadinsim rožę kitu žodžiu, ar ji kvepės mažiau?“ – klausė Džuljeta savo Romeo Šekspyro pjesėje.