Bevaikščiodami  Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelio takais, prisiminėme ir knygnešius.   Užsukame pro muziejaus bokšto pastatą   į  dar 1939 metais įrengtą   knygnešiams skirtą      Atminties sodelį.  Viename jo  krašte stovi  Bernardo Bučo sukurtas „Sėjėjas“, kitame – Juozo Zikaro skulptūra „Knygnešys“, o tarp jų –   skulptoriaus Petro Rimšos „Lietuvos mokykla 1864-1904“ . 

Atkurtos nepriklausomos valstybės kovo 11-osios iškilmės nuvilnijo per visą Lietuvą, miestus miestelius, kaimus įvairiomis formomis ir būdais. Vyko minėjimai, pažintiniai žygiai, koncertai, eisenos su vėliavomis ir jų spalvomis. Trakų muziejus priėmė VŠĮ ,,Karšuvos būtovė‘‘ vadovo Antano Gedvilo ir kitų bendraminčių siūlymą Kovo 11-ąją iškilmingai atšvęsti prisimenant ne tik 30 – ies metų senumo įvykius, bet pakalbėti apie Lietuvos ir Žemaitijos istorines ištakas.

Dienos šviesą išvydo neįprasta knyga gana abstrakčiu, mažai ką sakančiu pavadinimu – “Aštuoniasdešimt”. Ko aštuoniasdešimt? Eurų, kilogramų, dainų? Paantraštė nukreipia mintis kitur – tai metai, žurnalisto, rašytojo, aktyvaus “Lietuvos aido” autoriaus Jono Laurinavičiaus jubiliejiniai metai. Knyga skirta jo aštuoniasdešimtmečiui.

Europos humanitariniame universitete, ačiūdie prieš pat karantino paskelbimą, įvyko įdomi vakaronė, skirta tarptautinei gimtosios kalbos dienai. Jaukioje universiteto salėje skambėjo lietuvių, baltarusių… ir net japonų kalbos. Vakarą vedė Gudų kultūros draugijos Lietuvoje pirmininkas, daktaras Aliaksandras Adamkovičius.

                                               Kur skubi, žmogau? Kur mintys lekioja?                                              O iš tikro – stovi vietoje.                                              Ko baiminiesi? – Nepasiekęs                                              ar per daug bereikalingo...

Jau antrus metus sostinės savivaldybė subūrė vilniečius ir miesto svečius į šiuolaikinio meno erdves, kviesdama sumenėti – vasario savaitgaliais net 25 galerijos ir muziejai buvo nuolat pilni lankytojų. Drauge su menininkais, kuratoriais ir gidais pavyko pasiekti džiuginančių rezultatų – daugelis vasarį fiksavo dvigubai išaugusius lankytojų srautus, o kai kurios galerijos buvo perpildytos ir nespėdavo priimti visų norinčių. Specialiu nemokamu maršrutu SU-MENĖK į galerijas keliavo daugiau kaip 3 tūkstančiai.

Varėnos viešosios bibliotekos II aukšte parengta spaudinių paroda, skirta Lietuvos   Nepriklausomybės Akto signatarui Juozui Dringeliui atminti Juozas Dringelis gimė 1935 m. birželio 25 d.  Pabaronės kaime, Varėnos rajone, gausioje valstiečių Andriaus Dringelio ir Anelės Dringelienės (Zalanskaitės) šeimoje.

Kovo 5 dieną Varėnos viešojoje bibliotekoje vyko atsiminimų vakaras, skirtas Kovo 11-osios Akto signatarui Juozui Dringeliui. Renginį vedė Varėnos viešosios bibliotekos direktorius Eitaras Kazimieras Krupovičius.         Atsiminimų vakaras  prasidėjo vaizdo įrašu, kuriame Juozas  Dringelis pasakoja apie savo gimimo vietą, laiką bei vardo parinkimą: kodėl ne Jono, o Juozo vardą gavo. 

Nebe pirmą kartą Kamajų Šv. Kazimiero bažnyčia (Rokiškio dekanatas) pagrindinių švenčių laikotarpiui atspindėti pasirenka netradicines formas. Ne išimtis ir Gavėnios laikas. Kamajų Šv. Kazimiero bažnyčioje sukurtos Kryžiaus kelio instaliacijos pateikia tokią mintį: švari širdis - švari aplinka - prasmingas gyvenimas. Instaliacijų autorė Sigita Turkevičienė. Kadangi Gavėnia kviečia nedaugžodžiauti, tai  kiekvienai stacijai pritaikyti trumpi pavadinimai: „Sunaikinimas“,  „Motinos įsčios“, „Tikroji ikona“, „Su mumis“ ir kt.

Vasario 27 d. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje (toliau – biblioteka) prie tikro samovaro, geriant šiltą žolelių arbatą, vyko kraštotyrai skirtas edukacinis susitikimas „Neužrašytos Vilnijos istorijos: prie samovaro“. Susitikimo metu projekto „Vilnijos vartai“ vadovė Zita Tiukšienė paskaitė trumpą paskaitą apie egodokumentus.

Kovo 4 d. žurnalistai Lietuvos Teatro sąjungoje susitiko su Seimo nare Ingrida Šimonyte. Taip pat dalyvavo Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos vadovė Grasilda Stoliarova-Makarevičienė, kuri turėjo ir pagyrų, ir priekaištų žurnalistams. Svarbiausios susitikimo temos buvo Seimo darbas, pensijų reforma ir kaip gyvensime gerovės valstybėje.

Nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė dar dešimt iš kartos į kartą perduodamų ir išsaugotų šalies tradicijų. Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras didžiuojasi, kad nuo šiol sąvade puikuosis ir Mažosios Lietuvos vertybė – delmonas.

Tradiciškai, paskutiniąją Vilniaus knygų mugės dieną pranešamas ir kitų metų šūkis. Jau aišku, kad 2021 metais vasario 25–28 dienomis visi rinksimės į mugę, kurios tema – „Vaizdas kaip tekstas“. Tradiciniai tekstai šiandien konkuruoja ne tik tarpusavyje, vis dažniau jiems tenka atlaikyti vaizdų ar simbolių invaziją. Kartu su naujomis technologijomis simboliai ar vaizdai siūlo lengvesnius, greitesnius informacijos įvedimo, pateikimo ir suvokimo būdus. Komiksai, grafiniai romanai vis labiau užkariauja skaitytojų galvas.

 Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO nuo ketvirtadienio vykstanti knygų mugė lankytojus pasitinka su Jono Meko mintimi „Gyventi reikia be formulių, reikia būti atviram“.

Vilniaus knygų mugėje praleidau valandą su knygos "Imperatyvas" autoriais, lenkų kino režisierium K.Zanussi ir ukrainiečių leidėju A.Krasovickiu.

Savitas žvilgsnis į pasaulį, malonus stabtelėjimas ir akimis užfiksuotų akimirkų savyje gilus pajautimas. Rankose knyga, mokėjimas džiaugtis dvasinėmis vertybėmis, jų kūrimas ir dalinimas  kitiems.

Vasario 20–23 d., Vilniaus knygų mugėje pirmą kartą įsikūrusi Lietuvos kultūros centrų salė taps muzikalia šokančia, dainuojančia ir bendraujančia erdve, pristatysiančia visuomenei aktyvią ir įdomią mūsų miestų ir miestelių kultūrinę veiklą. Kultūros centrų salė lankytojams paruošė itin spalvingą programą – visas keturias mugės dienas salėje vyks susitikimai, įtraukiančios diskusijos, gyvo garso koncertai, pasirodymus surengs per 50 profesionalaus ir mėgėjų meno kolektyvų, iš viso scenoje pasirodys per 800 atlikėjų.

Vasario 8 d. Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (toliau –ramovė) labai linksmai ir skambiai nuvilnijo armonikos melodijos, kurios subūrė gausų šios muzikos gerbėjų būrį, o pavėlavusiems net papildomų kėdžių teko ieškoti. Susirinkusiems širdis virpino puikūs muzikantai iš Varėnos, Vilniaus, Kauno, Utenos, Jonavos, Elektrėnų, Perlojos ir Druskininkų. Šventinį renginį vedė jo iniciatorė, ramovės folkloro ansamblio „Vilnelė“ meno vadovė Laima Purlienė. Atvykusius muzikantus registravo bei į sceną pasirodymams kvietė energingoji „Vilnelės“ ansamblio atstovė, Lietuvos kariuomenės štabo seržantė Jūratė Buterlevičienė.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda įteikė 2019 metų Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas. Artėjant Vasaro 16-osios šventei, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pakvietė nusilenkti ir tiems, kas atkūrė laisvą valstybę, ir tiems, kas ją kuria toliau: „Nes kas, jei ne kadaise iškovota laisvė, leidžia mums šiandien realizuoti savo kūrybines galias? Kas, jei ne kultūra ir menas, yra tie esminiai tautos ir valstybės įtvirtinimo elementai, padedantys mums suvokti save, o pasauliui – sužinoti apie mus? Jus, brangūs laureatai, drąsiai galima vadinti naujaisiais Lietuvos kultūros signatarais. Patvirtinančiais jos brandą unikaliais parašais – savo kūryba.“