Eugenija Strazdienė gimė Kėdainių rajone, Ramėnų k., baigė Dotnuvos vidurinę mokyklą, 1983 m. – Lietuvos Žemės ūkio akademijos miškų fakultetą. Gyvena Valkininkuose ir dirba miškų urėdijoje inžiniere. Poezija, menais domėtis ir kurti pradėjo dar mokykloje.

Lietuvos poetė, dainų kūrėja gimė  Rusijoje. Gyvena Lietuvoje, Vilniuje. 2012 metais jos kūryba paskelbta Tarptautinės poetų ir publicistų asociacijos almanache „Vingis“. Tais pačiais metais išleistas jos eilėraščių rinkinys vaikams „Vasilisa“ rusų kalba.

Jūra, žvelgiu nuo tilto į tavo platybes Ir laukiu stebuklo bangų… Gal jos parašys man kupiną ilgesio laišką, Gal žodžius ištars sūnelio vardu?..

Šienelis kvepia atolo pradalgiuos, Saulutės  spindulių išdžiovintas. Vėjas žaidžia pievoje ir širdį ramina, Tik bitutės dūzgesys girdėti aviliuos.

Artėjant Jubiliejiniam gimtadieniui (spalio 25 d.), nutariau pakalbinti Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos pirmininką garbų poetą, romanų autorių, publicistą, leidėją, sonetų kūrėją Kostą Fedaravičių.

Skiriu Lietuvos partizanui Albinui Šiugždiniui „Dzingeriui",  žuvusiam 1945 m. kovo 28 d.

O kam gi karūną mes šiandien uždėtume, Kad vėl kaip senovėj plačiai suklestėtume.

Man poezija su ritmu ir rimu, tai Štrauso valsas – fizinė ir dvasinė žmogaus atgaiva. Kada ji suvokiama protu ir širdimi – kaip šviesos, meilės ir gėrio įsikūnijimas. Poezija be turinio, idėjos dirbtina gėlė, tuščias nieko nepasakantis gražių žodžių rinkinys.

Dainuokite, jaunuoliai, Dzūkijos daineles, Mylėkit taip pat uoliai Svajonių mergeles.

Meilėje šių žmonių nesulaikysi, Gal Jūs manote, kad jie - jūsų tėtė ir mama?

Ezopo  pasakėčios  nemirtingos

Tada:                                  Jį priešai mušė kumštim geležinėm, O Jis gynėsi – kalbos gimtosios gražumu!  

Nenutilkit, dainos, gimtoj Suvalkijoj Vėl senoj sodyboj obelys žydės. Kaime susirinkus malonioj draugijoj Vėl prisiminimų daina mus lydės.

Vytautas Jurevičius gimė 1922.04.22.  Palangos priemiestyje Užkanavės k. žvejo šeimoje. 1940 m baigė Palangos gimnaziją ir įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą Kaune. Buvo 1941m. Kaune sukilimo dalyvis, karo metais ir pokaryje mokytojavo, dalyvavo pogrindyje ir buvo LLA Palangos kuopos vadas ir įkūrėjas. Teistas 1950 m. karinio tribunolo pagal RTFSR b.k. 58 str.2 dalį - 25 m. lagerio ir tremties. Iš Magadano išleistas po 1980 m., gyveno Mogiliove iki 1990m. Grįžo į Lietuvą. Įsijungė į Lietuvos atkūrimo darbus, rašė atsiminimus, dalyvavo 1941m. sukilėlių, partizanų organizacijose, buvo LLA atkūrimo dalyvis, turėjo partizano statusą: Prezidento V.Adamkaus apdovanotas medaliu  2006 m. Mirė ištikus komai Klaipėdos ligoninėje sudėtingomis (pilnai neišaiškintomis) aplinkybėmis 2010.04.21. Palaidotas Palangos kapinėse.